Stereotipus apie Iraną laužantis lietuvis: kodėl nenorime jų milijonų?

Verslo ryšiai

Anksčiau Kipre, kur įsikūrusi nemaža iraniečių bendruomenė, gyvenęs lietuvis neabejojo, kad Artimųjų Rytų valstybei prie Kaspijos jūros embargas bus greitai nutrauktas.

"Jaučiau, netrukus iraniečiams atsidarys rinka, jie vėl galės plačiai importuoti ir eksportuoti įvairias prekes iš Europos bei kitų šalių, – teigė T.Andriulevičius. – Todėl daug bendravau su iraniečiais Kipre, o 2015 m., kai dar Iranui galiojo embargas, išvykęs ten tyrinėjau rinką, socialinius reiškinius, kaip žmonės reaguoja į užsieniečius, šalies įstatymus, vertinau pranašumus, trūkumus."

Tomas įkūrė įmonę "Global Groupe", kuri padeda iraniečiams užmegzti verslo ryšius Lietuvoje, o lietuviams – Irane.

"Iranas apie 30 metų ne savo noru buvo uždaras. Tačiau tai labai turtinga šalis. Turi naftos, dujų, geležies, druskos ir daug kitų naudingųjų iškasenų. Ten – keturios didžiausios metalo perdirbimo gamyklos pasaulyje, Kišo saloje yra lengvatinio apmokestinimo zona, kur kinai parduoda automobilius, amerikiečiai – kokakolą ir kitus produktus, – aiškino Tomas. – Verslininkai turi labai daug pinigų, po ilgamečio embargo nori plėsti ryšius, atsivežti produktų, investuoti, atsinaujinti – nemažai technologijų embargo metu jų šalyje paseno."

Nuo 2016 m., kai Iranui buvo oficialiai atšauktas embargas, T.Andriulevičius nuolat lankosi šioje šalyje, pabūdamas po 2–3 savaites.

2015 m. pagyvenus šioje šalyje Tomui griuvo visi stereotipai bei politikų sukurti baubai apie Iraną.

Nėra baubai

Šios islamo šalies gyventojai ne tik lietuviams, pastebėjo Tomas, dažnai asocijuojasi su arabais, nes šalis painiojama su Iraku.

"Iranas – tai Persija, turinti gilią, seną kultūrą, garsius poetus, matematikus, medikus. Turbūt daugelis žino gydytoją bei filosofą Aviceną. Ten buvo viena pirmųjų pasaulyje atlikta chirurginė operacija, –  kalbėjo Tomas. – Viskas, ką anksčiau galvojau apie Iraną, apsivertė 180 laipsnių kampu. Jie nėra kažkokie baubai."

Iraniečiai nesupranta ir nepalaiko terorizmo, žmonės labai draugiški, svetingi, ypač kaimuose.

Kai dvi valandas lietuvis važiavo kalnų serpantinais prie Kaspijos jūros ir sustojo paklausti kelio, nieko nesuprantantys iraniečiai ne tik pirštais rodė kelią, bet ir primygtinai kvietėsi į svečius.

"Vaišės – kaimiškos, bet unikalios. Labai skanu, šviežia, natūralu. Aviena, triušiena, mėsa ant grotelių, troškiniai, lavašas, daug prieskonių, vaisiai, daržovės, alyvuogės, riešutai ir perteklius ryžių", – pasakojo Tomas.

Jei nežinai kelio ar kažkas išgirs, kad jo tautietis nemoka paaiškinti angliškai, susiburs keliolika žmonių ir stengsis tau padėti, neretai – iki norimos vietos pavėžėti.