Solistei J. Adamonytei akis atvėrė studijos Vakarų Europoje

  • Teksto dydis:

Garsiausiuose Europos operos teatruose dainuojantis mecosopranas Jurgita Adamonytė turi viską, ko gali geisti moters širdis: gražius ir jaukius namus Italijoje, mylinčią šeimą ir pavydėtiną karjerą.

Didelę įtaką moters karjerai turėjo kelių mėnesių studijos Olandijoje, kurioje prieš tai iš tarybinių vadovėlių besimokiusi Jurgita pamatė visai kitą pasaulį.

38-erių Jurgita su vyru ir 7-mete dukryte gyvena Italijoje ir į gimtąjį Vilnių grįžta retai.

„Paskutinį kartą Vilniuje buvau praeitą vasarą su šeima. Mes atvažiuojame kiekvieną vasarą, tai – tradicija“, – sako reportažo herojė.

Šį kartą Jurgita grįžo ne atostogauti, o atlikti pagrindinio vaidmens operoje „Pelėjas ir Melisanda“. Prieš prasidedant repeticijoms moteris turėjo kelias laisvas dienas, tad rado laiko ramiai pavaikštinėti Vilniaus gatvėmis, primenančiomis čia prabėgusią linksmą vaikystę, pašėlusią paauglystę ir pirmuosius karjeros žingsnius.

Būdama paauglė Jurgita tapo „Dainų dainelės“ konkurso laureate ir jau tada žinojo, kad nori tapti dainininke. Tėvai tam nepritarė, nes dukrai puikiai sekėsi mokslai.

„Tėvai sakė - žiūrėk, tu gali ir į mediciną, ir į teisę stoti. Turėk normalią specialybę ir gali dainuoti, niekas tau nedraudžia“, - prisimena Jurgita.

„Tėvai sakė – žiūrėk, tu gali ir į mediciną, ir į teisę stoti. Turėk normalią specialybę ir gali dainuoti, niekas tau nedraudžia“, – prisimena Jurgita.

Tačiau mergaitės kelias buvo nulemtas jau tuomet, kai mama ją, dar visai mažą, nuvedė į liaudies šokių ir dainų ansamblį „Ugnelė“, su kuriuo koncertuodama ji išmaišė pusę pasaulio. Stipraus balso solistę netruko pastebėti ir kitų chorų vadovai, tad galiausiai Jurgita vienu metu dainavo net penkiuose kolektyvuose.

Muzika tapo svarbiausia į priekį stumiančia jėga. Jurgita įstojo į parengiamuosius dvejų metų Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) kursus, kuriuos baigė per metus ir be konkurso buvo priimta studijuoti. Dainininkė iki šiol jaučia begalinį dėkingumą savo profesoriui Vladimirui Prudnikovui, kuris savo studentus globojo kaip vaikus.

Dar studijuodama akademijoje Jurgita debiutavo Nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje, daug koncertavo, tačiau nuolatinės vietos jaunai solistei neatsirado. O vien muzika sotus nebūsi.

„Negalėjau skųstis – per savaitę dainuodavau 4–5 koncertus, bet negalėdavau išgyventi“, – neslepia solistė.

Aukštyn kojomis viską apvertė penkių mėnesių studijos Olandijos mieste Hagoje, į kurį lietuvė pateko pagal studentų mainų programą. Ten Jurgitai atsivėrė akys, kad pasaulyje yra daug nežinomų atlikėjų ir galimybė klausytis įrašų bei šiuolaikinės muzikos, kai tuo metu LMTA studentai dar mokėsi iš tarybinių vadovėlių. Grįždama į Lietuvą Jurgita jau žinojo, kad bet kokia kaina ji ištrūks.

„Nusprendžiau paduoti dokumentus į tris didžiausias Londono aukštąsias muzikos mokyklas. Dainavau perklausose visose trijose ir visos jos man pasiūlė vietas. Tai buvo taip netikėta – staiga aš galėjau rinktis, kurioje Londono mokykloje mokytis“, – su džiaugsmu prisimena Jurgita.

Pokalbis su operos soliste J. Adamonyte apie karjerą ir šeimą – laidos „Gyvenimas“ reportaže.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių