Seimo narė A.Bilotaitė: pasigendu žmonių, turinčių savo poziciją

„Visus turbūt nuvilsiu – aš nenukritau iš dangaus ir niekas manęs nestūmė į valdžią. Mano kelias į politiką buvo labai dėsningas“, – sako Agnė Bilotaitė, jauniausia šiuo metu Seimo narė.

Dabar A.Bilotaitė dirba jau antrą kadenciją, bet sutinka, kad į politiką patekti jaunam žmogui tikrai nelengva. Nuoseklus darbas ir principingumas – tai signalai, kad kelyje drąsus žmogus. Tokie ne visiems patinka. Galbūt todėl jaunos politikės atsakymuose galima pajusti atsargumą, apdairumą. Juk penkti metai Lietuvos parlamente – tai ne lengvas pasivaikščiojimas pajūriu, iš kurio Agnė yra kilusi, – atsipalaiduoti negali. Todėl nenuostabu, kad savaitgaliais ji vis dar grįžta į gimtąją Klaipėdą ir ateityje neketina šio krašto palikti. Apie principus ir lankstumą kalbamės su pačia A.Bilotaite.

– Būdama 26-erių tapote Seimo nare. Kryptingai ėjote šio tikslo link?

– Šį klausimą girdžiu nuolat. Visus turbūt nuvilsiu – aš nenukritau iš dangaus ir niekas manęs nestūmė į valdžią. Mano kelias į didžiąją politiką buvo labai dėsningas. Klaipėdos universitete baigiau politikos mokslus, dar būdama studentė įstojau į partiją, pasisiūliau pati. Dirbau daug ir sunkiai, pradėjau nuo žemiausio laiptelio. Pati apie dalyvavimą rinkimuose net negalvojau, tačiau artimi žmonės paskatino išbandyti jėgas. Tada pamaniau – kodėl gi ne? Juk noriu dirbti Lietuvai. O politika, mano supratimu, – tai tarnystė žmonėms.

– Kokią pamoką, studijuodama politikos mokslus, pažindindamasi su politikos kryptimis, politiniais mąstytojais, labiausiai įsiminėte?

– Politikos mokslų studijos padėjo man išsigryninti pažiūras. Studijų metais ypač gilinausi į moralės ir politikos santykį. Pati esu moralios politikos šalininkė, bet labai gaila, kad Lietuvoje gajus pragmatiškas Machiavelli’o požiūris į politiką.

– Jūs deklaruojate griežtas pažiūras, bet politikoje neapsieisi ir be lankstumo. Kaip laviruojate, kokiu principu remdamasi ieškote kompromisų?

– Ne deklaruoju savo pažiūras, o jas turiu. Nesu konservatorių partijoje šiaip sau, o todėl, kad mano įsitikinimai artimiausi konservatizmui. Dabar dažnai pasigendu žmonių, kurie turi poziciją. Net jei nepriklauso kuriai nors partijai. Taip, politikoje lankstumas būtinas, tačiau principingumas ir nuoseklumas – taip pat. Ieškodama kompromisų stengiuosi būti diplomatiška, tolerantiška, nieko iš anksto neteisti ir nesmerkti, išklausyti abi puses ir tik tada daryti išvadas. Matau nemažai pavyzdžių, kaip jauniems politikams nesiseka, jie linkę sutirštinti spalvas, pasiduoti kitų įtakai, pereiti į atvirą priešiškumą. Tačiau bendravimo, problemų sprendimo patirtis ateina ne iš karto.

– Kokią knygą patartumėte perskaityti kiekvienam politikui? Gal – kokią kiekvienam apskritai?

– Man neteko skaityti tokio filosofinio veikalo, kurio nerekomenduočiau perskaityti politikui ir kurio negalėčiau susieti su nūdiena. Bet pirmiausia rekomenduočiau Platoną, kuris iškėlė visus politinio mąstymo klausimus, aktualius iki šiol. Platono politinė filosofija – tai veidrodis, atspindintis didžiausias modernios politikos problemas ir ydas. Visiems rekomenduočiau perskaityti bent Platono „Valstybę“.

– Dirbate gana aršiame lauke. Kur semiatės ramybės, jėgų?

– Geriausiai atsipalaiduoju sportuodama, grįžusi į Klaipėdą. Dažnai vykstu prie jūros, ten bėgioju, mankštinuosi. Lankau ir sporto klubą – fizinis krūvis man būtinas, kad atgaučiau jėgas ir vėl pasikraučiau energijos. Dar labai mėgstu plaukioti, tad turėdama šiek tiek laiko lankau baseiną, mėgstu vandens procedūras, masažą.

– Kokiomis akimirkomis savo jauną amžių pajuntate kaip kliuvinį? O gal amžiaus visai nelaikote lemtingu veiksniu?

– Amžius pats savaime nėra kliūtis, kai žinai, ko sieki, ir kryptingai eini tikslo link. Politika yra ta sritis, į kurią įsiterpti jauniems nėra taip paprasta, o juo labiau moteriai! Tačiau pamažu ir tai keičiasi. Neneigsiu – buvo labai sunkių momentų, reikėjo ne du, o dešimt kartų daugiau dirbti, kad įrodyčiau esanti verta pasitikėjimo.

– Mokslininkės Marijos Gimbutienės hipotezėje apie Senąją Europą dėstoma, kad tuo laiku klestėjo Deivės kultas ir, sutapimas ar ne, bendruomenė buvo visiškai taiki. Kaip, manote, atrodytų politika, jei valdžioje būtų vien moterys?
– Nebūtų labai gerai. Nors esu už tai, kad politikoje ir valdžioje būtų kuo daugiau moterų, manau, kad visur turi išlikti pusiausvyra. Girdėjau, jog net tyrimais įrodyta, kad komandoje, kurioje yra ir vyrų, ir moterų, daug sveikesnė atmosfera ir darbas geriau sekasi. Didesnis moterų skaičius savaime nėra pranašumas, tos moterys dar turi būti protingos, darbščios, ambicingos ir gerai atlikti darbą.

– Kaip manote, kokią jus mato visuomenė?

– Reikėtų žmonių ir paklausti. Sutinku visokių žmonių – vieni mane palaiko, kiti negaili kritikos. Tai normalu, taip ir turi būti.
– Išsiskiria jūsų pasirinkimas per specialias šventes vilkėti tautinį kostiumą. Kokie jausmai apima dėvint tradicinį apdarą?
– Jausmas teisingas. Vilkėti tautinį kostiumą man patinka, tai suteikia pasididžiavimo savo šalimi ir pasitikėjimo. Būtų labai gražu, jei lietuviai per valstybines šventes imtų taip puoštis.

– Pafantazuokime: staiga turite mesti politiką, bet galite atlikti vieną didelį darbą. Koks jis būtų?

– Nėra didelių ar mažų darbų, yra tik geri ir blogi darbai. Jeigu tektų palikti politiką, imčiausi kitos veiklos, kuri man miela, tarkime, dėstyčiau universitete.

– Kokią sėkmės formulę surašytumėte, remdamasi savo patirtimi?

– Savo gyvenime vadovaujuosi keliais principais: kai išsikeli sau tikslą, turi jo atkakliai siekti iki galo. Jei gyvenimas tau suteikia galimybę, reikia jos nepraleisti, nes kito karto gali nebebūti. Gyvenime nėra neįveikiamų iššūkių, yra tik per mažai noro juos įveikti. Sunkiausiomis akimirkomis reikia nepamiršti, kad kas mūsų nepalaužia, tas mus tik sustiprina.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Angliukai Rusena

Angliukai Rusena portretas
Aš į rinkimus eisiu pasiimt lapelį, Nemesiu jo į urną, įsidėsiu į kišenę. Kai atšaukti ateis laikas seimo narį, Milijoną biuletenių padėsime ant VRK stalo

as

as portretas
da sterva nevaidin savia toke protinga zurke.

Klausimas

Klausimas portretas
Kažin kuo skiriasi tarnystė žmonėms nuo tarnystės ševronams?
VISI KOMENTARAI 16
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Metų geriausiu kalendoriumi išrinktas „Žydiškas kalendorius“
    Metų geriausiu kalendoriumi išrinktas „Žydiškas kalendorius“

    Kuršėnuose įteikta 28-oji lietuviškų kalendorių pradininko Lauryno Ivinskio premija už geriausią metų kalendorių. ...

  • Nuogo kūno filosofija: kaip išsivaduoti iš visuomenės požiūrio gniaužtų?
    Nuogo kūno filosofija: kaip išsivaduoti iš visuomenės požiūrio gniaužtų?

    Kauno galerijoje "Balta" eksponuojama Jono Kunicko tapybos paroda "Atvirumas" – tai aktai, kurie ragina žiūrovą visų pirma nebijoti savęs. "Stoviu prieš jus nuogas. Ant galerijos sienų eksponuotos visos mano vidinio ...

    10
  • M. Vitulskis – apie bohemą ir sutiktas primadonas
    M. Vitulskis – apie bohemą ir sutiktas primadonas

    Šeštadienį, spalio 28 dieną, LNOBT laukia žiūrovų Giacomo Puccini operoje “Bohema”. Prieš tai, spalio 25 d. 14 val., įvyks jaunimui skirta edukacinė popietė, kurioje ši opera bus pristatyta plačiau. Popietėje d...

  • Kaip nutolti nuo visų įtikėtų stereotipų?
    Kaip nutolti nuo visų įtikėtų stereotipų?

    Juvelyrika suvokiama labiau kaip gražus, funkcinis objektas nei meno kūrinys. Tačiau skulptorius Gediminas Pašvenskas, kuriantis masyvias eksterjero skulptūras, mažąją plastiką, juvelyrikoje sujungia šias skirtingas patirtis, smulkiose, s...

    1
  • Į praeitį nukelianti „Baleto atmintis“
    Į praeitį nukelianti „Baleto atmintis“

    Šią savaitę Kaune pristatytas nedidelę Lietuvos baleto istorijos dalelę atgaivinęs koncertas/retrospektyva "Baleto atmintis“. Publika pakviesta trumpam nusikelti į praeitį – jie scenoje išvydo rekonstruotus iškiliau...

  • Bendravimo mozaika išmokė žvelgti kito akimis
    Bendravimo mozaika išmokė žvelgti kito akimis

    Tarp gausių šiemetės Kauno bienalės partnerystės projektų – ir Švietimo mainų paramos fondo "Erasmus+" finansuojami tarptautiniai mokytojų kvalifikacijos tobulinimo kursai. Spalio 9–13 d. vykę Kauno Nemuno mokykloje-...

  • Klaipėdoje – I. Kanto pėdsakai
    Klaipėdoje – I. Kanto pėdsakai

    Turtinga Klaipėdos istorija vis dar traukia iš užmaršties faktus, kurie galėtų praturtinti pasauliui siunčiamą žinią apie mūsų miestą. Jau netrukus galėsime besti pirštu į senamiesčio kampą, kur stovėjo garsiojo filosofo Im...

    3
  • Švedų menininkas: aš žinau, kur aš einu
    Švedų menininkas: aš žinau, kur aš einu

    Visi turime tam tikras ribas, tačiau svarbu sekti savo gyvenimo linija, net jei kartais nežinome, dėl ko tai darome. Menas yra kalba, kuria artikuliuoju su aplinka, todėl neprivalau kiekvieną kartą išrasti kažko naujo. Mano kūriniai – mano...

    2
  • Atsiminimų zona dabarties akimirką
    Atsiminimų zona dabarties akimirką

    Kada istorijos yra naujos? Kokią laiko atkarpą jas galime tokiomis laikyti? Ir išvis ar žodis "istorija" – nuoroda į būtąjį laiką, įvykių seką praeityje, kurią atmintis sudėlioja į rišlų pasakojimą? Greta atsidūr...

  • Kauno folkloro klubas lankėsi Ukrainoje
    Kauno folkloro klubas lankėsi Ukrainoje

    Kauno folkloro klubas "Liktužė" (vadovė Jūratė Svidinskienė) lankėsi Ukrainoje, kur Lvove atstovavo Lietuvai Ukrainos tautų festivalyje "Ornamenty Fest". ...

Daugiau straipsnių