„Scanorama“: nepasiklysti kino žemėlapyje padės smalsumas

Jau 16 metų su ryškiausiomis Senojo žemyno kino juostomis supažindinanti "Scanorama" šiemet kruopščiai atrinko filmus iš 34 šalių, kurie išsirikiavo 12 tradicinių "Scanoramos" programų.

Įvairialypė ir stipri "Scanoramos" programa atveria platų žvilgsnį į šiuolaikinį kiną. Todėl verta aplankyti ne tik tuos seansus, kurie yra rodomi didžiausiose salėse, bet ir tuos, kurie eksperimentuoja ieškodami savitos kino kalbos, kurie pateikia naujų spalvų ir padeda žiūrovams suprasti kiną ne tik istorijų paviršiuose.

Berlyno aistroms nurimus

Vienu ryškiausių pretendentų į "Auksinio lokio" apdovanojimą laikytas vokiečių režisieriaus Christiano Petzoldo filmas "Tranzitas" atvers šių metų "Scanoramą". Kino meistras, savo ankstesniu filmu "Feniksas" (2014) sukūrė vieną stipriausių ir subtiliausių pasakojimų holokausto tema, kurią savitai interpretuoja ir naujausioje juostoje. Režisierius kuria alegoriją apie šiandieninę Europą, Antrąjį pasaulinį karą perkeldamas į šių dienų Marselį.Ch.Petzoldas jungia žanrinio ir autorinio kino registrus, įtraukdamas žiūrovus į paslaptingą film noir istoriją.

Plačių galimybių aktorius Franzas Rogowskis, atliekantis pagrindinį vaidmenį "Tranzite", kartu su garsiojo Maren Ade filmo "Tonis Erdmanas" (2016) žvaigžde Sandra Hüller pasirodo ir kito vokiečių režisieriaus, Thomo Stuberio, juostoje "Krautuvų valsas", Berlyne pelniusiame Kino gildijos apdovanojimą ir ekumeninės žiuri prizą. Filmas – tikra odė humanizmui, nutvieskianti pilką darbininkų gyvenimą kasdienės magijos ir vilties blyksniais.

Verta aplankyti ne tik tuos seansus, kurie yra rodomi didžiausiose salėse, bet ir tuos, kurie eksperimentuoja ieškodami savitos kino kalbos.

"Scanoramos" programoje rikiuojasi ir kiti skirtingose Berlyno kino festivalio programose pristatyti filmai – geriausiu debiutu pripažintas ir FIPRESCI apdovanojimu įvertintas Hu Bo "Ramiai sėdintis dramblys", tapęs programos "Specialieji seansai. Kinija. Naujoji karta" kertine ašimi, Sergejaus Loznicos "Pergalės diena", Arpado Bogdano "Genezė", Milko Lazarovo "Moteris, vyras ir šuo", Ioanos Uricaru "Limonadas", Christiano Lo "Pašėlusios gastrolės", Germinalio Roauxo "Fortūna", Damiano D'Innocenzo ir Fabio D'Innocenzo "Vaikinai irgi verkia", Nanouk Leopold "Kobainas".

Debiutantų triumfas

Toronto kino festivalyje tarptautinės sėkmės sulaukė gimtojoje šalyje teigiamai įvertinta norvegų režisierės Camillos Strøm Henriksen juosta "Pakilti iš pelenų", sulaukusi specialaus paminėjimo už geriausią debiutą. Režisierė, grakščiai jungdama atšiaurų realizmą ir vaizduotės magiją, atskleidžia, ką reiškia gyventi su psichikos ligos kamuojamu artimuoju ir pernelyg anksti prislėgusia atsakomybės našta. Režisierė, prodiuserė Gudny Hummelvoll ir viena pagrindinių aktorių Ylva Thedin Bjørkaas laukiamos "Scanoramoje".

Sėkmė neaplenkė ir norvegų režisierės Tuvos Novotny debiuto "Akloji zona", San Sebastiano kino festivalyje įvertinto už geriausią aktorės vaidmenį (Pia Tjelta). Filmo emocinė įtaiga prilygsta garsiajam Edvardo Muncho paveikslui "Šauksmas", o sudėtingas patirtis nepriekaištingai artikuliuojantys aktoriai neišvengiamai priverčia žiūrovus patirti katarsį. Tame pačiame festivalyje Kino kritikų asociacijos apdovanojimu įvertintas Milado Alami debiutas "Širdžių ėdikas" atskleidžia tamsias prabangiuose Kopenhagos baruose žmonos ieškančio iraniečių gražuolio Esmailo paslaptis, atveriančias apgaulingą melo veidą.

Lokarno kino festivalyje parodytas Qiu Sheng filmas "Priemiesčio paukščiai" elegantiškai sprendžia galvosūkį apie vaikystės džiaugsmus ir brandos melancholiją. Roterdamo kino festivalyje geriausiu filmu pripažinta Cai Chengjie juosta "Našlė ragana" išryškina susvetimėjusios visuomenės atšiaurumą. Abu filmai bus pristatyti "Scanoramos" programoje "Specialieji seansai. Kinija. Naujoji karta".

Vakarų Rytai Karlovi Varuose

Geografiškai artimiausias Karlovi Varų festivalis, įdėmiu žvilgsniu sekantis naujausią Rytų ir Vidurio Europos kiną, šiais metais skyrė daug dėmesio lietuvių režisierių darbams. Dokumentinio kino meistro Audriaus Stonio ir latvių režisierės Kristine Briede juosta "Laiko tiltai", pristatyta festivalio konkursinėje dokumentikos programoje, kuria meditatyvią kinematografinę poemą apie praėjusį laiką, kino poeziją ir poetus kine. "Scanoramą" užversianti juosta atskleidžia tylios, bet nuoseklios ir stiprios kūrybinės kovos prieš režimo suvaržymus raidą.

Karlovi Varų pagrindinėje konkursinėje programoje parodytas ir specialaus paminėjimo sulaukęs bendros gamybos (Rusija, Lietuva, Airija, Prancūzija) Ivano I.Tverdovskio filmas "Šoklys" tiria žmogaus žiaurumo ribas ir apgaulingą lengvabūdiško gyvenimo pažadą.

Slovėnų režisierės Sonjos Prosenc juosta "Meilės istorija", Karlovi Varuose sulaukusi specialaus paminėjimo, perteikia jauno žmogaus susitaikymą su netektimi, panardindama į magiško mirgėjimo sklidiną vaizduotės pasaulį. Švelniai aštriomis jaunystės patirčių briaunomis vaikšto ir vengrų režisieriaus Laszló Csuja filmo "Gėlių slėnis" veikėjai, kuriuos gyvai ir įtaigiai suvaidina neprofesionalių aktorių duetas. Juosta to paties festivalio programoje "Vakarų Rytai" įvertinta specialiuoju žiuri apdovanojimu.

Tarp klasikos ir ekstazės

"Scanoramos" Kanų rinkinio ašis – šio festivalio laureatai. Lietuvos žiūrovams gerai pažįstamo lenkų režisieriaus Paweło Pawlikowskio juosta "Šaltasis karas" Didžiajame konkurse šiais metais pelnė apdovanojimą už geriausią režisūrą. Aukščiausios meninės prabos filme išvystame pokario Europą, kurioje skleidžiasi dainininkės Zulos ir kompozitoriaus Viktoro meilės istorija.

Italų režisierės ir scenaristės Alice Rohrwacher juosta "Laimingasis Ladzaras", Didžiajame konkurse pelniusi apdovanojimą už geriausią scenarijų, panardina į svaigų vaizduotės pasaulį, kuriame išmoningai jungiasi magiškasis realizmas ir socialinė kritika, o nekalto veido ir didelių juodų akių jaunuolis Ladzaras moderniai įkūnija amžinąjį šventojo kvailio įvaizdį.

Ribines kino patirtis žada programų "Ypatingas žvilgsnis" ir "Dvi režisierių savaitės" laureatai. Pirmasis jų, iraniečių kilmės švedų režisieriaus Ali Abbasi filmas "Riba", pritrenkia apnuogintomis kultūrinio konteksto paribiuose liekančių pojūčių galiomis ir nelauktais rakursais atskleidžia buvimo kitokiu temą. Antrasis, argentiniečių kilmės provokatoriaus Gasparo Noé hibridas "Ekstazė", plaka pavojingą kokteilį, nukeliantį į teritoriją, kurioje lūžta ne tik įprasto pasakojimo, bet ir tikrovės rėmai.