Reali ir virtuali bibliotekos – ne konkurentės ateityje

Jaunimas elektroninių knygų ieško studijoms, o vyresnio amžiaus žmonėms priimtinesnė įprasto formato grožinė literatūra, atkreipia dėmesį bibliotekininkai. „Turime vieną elektroninę skaityklę. Jaunimas ja domisi, o senimas ateina, pasižiūri, bet jiems tai nėra priimtina. Jaunimas skaito tai, kas reikalinga, o vyresnioji karta ištikima grožinei literatūrai“, – sako Pasvalio M. Katiliškio viešosios bibliotekos direktorė Danguolė Abazoriuvienė.

Pašnekovai pastebi, kad skaitmenizavimo procesas Lietuvoje pastarąjį dešimtmetį tapo paprastesnis, taip pat spartesnis, bet vis tiek – tik įsibėgėjantis.

Literatūros kūriniai tikrai gerokai mažiau skaitmenizuojami negu mokslinė literatūra, pažymi virtualios lietuvių klasikinės literatūros antologijos projektų vadovė Skirmantė Ulbikaitė.

„Manau, didžiausia kliūtis – autorių teisės, autorių teisių paveldėtojų paieška, gebėjimas gauti leidimą skelbti kūrinius internete. Su šia kliūtimi susiduria ir mūsų svetainė – mielai skaitmenizuotume daugiau kūrinių, nes sulaukiame prašymų iš skaitytojų“, – sako pašnekovė.

Specialistai pabrėžia, kad iki šiol bibliotekos daugiausia orientavosi į skaitmeninimo infrastruktūros sukūrimą bei kritinėje būklėje esančio kultūros paveldo išsaugojimą. Kaip pastebi Kultūros ministerijos Informacinės visuomenės plėtros skyriaus vyriausioji specialistė Erika Buivydienė, šis turinys dar nėra labai populiarus.

„2012 m. virtualioje kultūros paveldo informacijos sistemoje Epaveldas.lt registruoti 188 027 unikalūs vartotojai arba 1 470 061 apsilankymai, kurių metu atsisiųsta 9 109 074 skaitmenintų vaizdų arba 102 439 dokumentai. [...] Šiuo metu rengiamame naujame skaitmeninimo politikos strateginiame dokumente akcentuojama orientacija į sukurto turinio panaudojamumo didinimą, paveldo populiarinimą bei jo pagrindu naujų el. paslaugų kūrimą“, – pabrėžia ji.

El. knygos traukia besimokantį jaunimą

LRT.lt kalbintų bibliotekų teigimu, lankytojai vis dažniau teiraujasi elektroninių leidinių. Pastebima, kad dažniau ieškoma mokslinių leidinių skaitmeniniu formatu – grožinė literatūra kol kas labiau skaitoma įprastu – popierinės knygos pavidalu. 

Skaitymo įpročių kaita esą susijusi ir su kartų skirtumu: vyresnio amžiaus žmonėms popierinę (dažniausiai – grožinę) knygą patogiau skaityti, o jaunimas elektroninius leidinius renkasi mokymosi tikslais – straipsnius, užsienio leidinius elektroniniu pavidalu galima lengviau susirasti ir patogiau jais naudotis.

„Mūsų rajonas nedidelis – gyvena 27 tūkst. žmonių, didelio poreikio elektroninėms knygoms nejaučiame, kadangi neturime didesnės mokslo įstaigos nei mokyklos. Bet žvelgiant plačiau, manau, skaitytojų įpročiai keičiasi. Ypač jaunimas, studentai domisi elektroninėmis knygomis. Ir jiems jos yra patogesnės. [...] Pasvalio Mariaus Katiliškio viešoji biblioteka turi vieną elektroninę skaityklę. Ja galima naudotis vietoje. Jaunimas skaitykle domisi, o vyresnio amžiaus žmonės ateina, pasižiūri, bet jiems tai nėra priimtina“, – tvirtina D. Abazoriuvienė, Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos direktorė.

Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka šiemet užsakė 63 socialinių mokslų elektronines knygas. Jos vadovo pasakojimu, prieš priimant sprendimą, kokias konkrečiai knygas pasiūlyti savo lankytojams, buvo atlikta analizė: Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) leido kurį laiką išbandyti savo siūlomas elektronines knygas ir bibliotekininkai stebėjo, kuo lankytojai labiausiai domisi. 

„Socialiniai mokslai, suprantama, domina besimokantį jaunimą – studentus. Be to, grožinių kūrinių VGTU nesiūlė. Grožinių kūrinių mums kol kas neteko užsakyti. Matote, [viskas susiję su turimomis] lėšomis – kiekvieną kartą užsakant knygą reikia labai gerai pasverti. Juolab, kad mes neturime el. knygų skaityklių“, – komentuoja Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos direktorius Juozas Šikšnelis.

Kaip įžvelgia Antologija.lt projektų vadovė S. Ulbikaitė, elektroninio formato knygų populiarėjimas tiesiogiai susijęs su išaugusiu interneto prieinamumu. LRT.lt pašnekovė pastebi, kad pagrindinė projekto auditorija – jaunimas (moksleiviai ir studentai).

„Dėl pakeistos lietuvių kalbos valstybinio brandos egzamino tvarkos sulaukiame gerokai didesnio susidomėjimo mūsų svetaine (kelias dienas prieš lietuvių kalbos egzaminą lankomumas išaugo net 5 kartus). [...] Dėl didėjančio išeivijoje gyvenančių mokyklinio amžiaus vaikų skaičiaus kyla poreikis pasiekti lietuvių literatūros kūrinius patogiausiu bei greičiausiu būdu“, – teigia S. Ulbikaitė.

Numato, kad elektroninės knygos įprastų neišstums

Specialistai pastebi, kad elektroniniai leidiniai vartotojams yra patogūs: jais galima naudotis ne tik bibliotekoje, bet jiems patogioje aplinkoje bet kuriuo paros metu (elektroniniams leidiniams iš prenumeruojamų duomenų bazių suteikiami slaptažodžiai nuotoliniam naudojimui).

Tiesa, elektroninių knygų skaityklių, leidžiančių elektronines knygas skaityti vietoje, skaičius bibliotekose nėra didelis – jos skaičiuojamos vienetais.

Bibliotekininkai sako, kad elektroninės knygos neturėtų pakeisti įprastų popierinių nei artimoje, nei tolimoje perspektyvoje, nors, pripažįstama, – elektroninės knygos formatas bibliotekoms yra patogesnis, tačiau saugiau laikyti neskaitmenizuotus knygų egzempliorius. 

„Manau, kad po 10–15 metų tai, ką gaus augančioji karta, bus papildomos galimybės. Neatsitrauksime nuo įprastų knygų. Mano nuomone, ir reali biblioteka, ir virtuali (elektroninė) biblioteka ateityje viena kitą papildys, jos tikrai nekonkuruos. Biblioteka turi tapti kitokia, tik ta fizinė biblioteka pasiūlys kitokias – didesnes – galimybes“, – įsitikinusi Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos direktorė D. Abazoriuvienė.

Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos direktorius J. Šikšnelis atsigręžia į istoriją ir pateikia, jo nuomone, analogišką atvejį spaudos istorijoje iš praeities: kai J. Gutenbergas išrado spaudą, ranka perrašytos knygos pasidarė beveik bevertės, nors perrašydami knygas vienuoliai įdėdavo nemažai darbo – knygos buvo tokios vertingos, kad jas prirakindavo prie lentynų, jog jų niekas neišneštų. Išradus spaudą knygos tapo masiniu reiškiniu.

„Nuo XV amžiaus spauda tobulėjo daug kartų, bet rankraštinės [ranka vienuolių perrašytos – red. past.] knygos tik brango. Nekalbu apie fizinį brangimą – tos knygos tapo vertingomis retenybėmis. Šiais laikais [stebime] tą patį, kai tradicinė knyga virsta į elektroninę. Bet reikia atsiminti vieną dalyką: technologijos keičiasi nepalyginamai greičiau, nei keitėsi knygų spausdinimas. Nereikėtų [sakyti], kad elektroninės knygos pakeis tradicines. Kas pakeis tradicines knygas, niekas nežino“, – svarsto pašnekovas.

Antologija.lt projektų vadovė S. Ulbikaitė taip pat pastebi, kad besikeičiančios technologijos daro įtaką skaitytojų įpročiams. Atsiradus elektroninių knygų skaityklėms, esą padaugėjo prašymų skelbti literatūros kūrinius skaityklėms pritaikytais formatais.

2014-aisiais bus galima rasti per 600 klasikos kūrinių internete

Lietuvoje skaitmenininama Kultūros ministerijos valdymo sričiai priskirtose viešosiose bibliotekose, taip pat Švietimo ir mokslo ministerijos kompetencijai priskirtose švietimo institucijų (aukštųjų mokyklų) bibliotekose.

Nacionalinis bibliotekų srities skaitmeninimo kompetencijos centras yra Lietuvos nacionalinė M. Mažvydo biblioteka. „Taip pat skaitmeninimo veiklas nuolat vykdo 5 apskričių viešosios bibliotekos, kurios kaip ir nacionalinė biblioteka, yra sukaupusios pakankamai turtingą dokumentų fondą“, – komentuoja Kultūros ministerijos Informacinės visuomenės plėtros skyriaus vyriausioji specialistė E. Buivydienė.

Kitos viešosios bibliotekos skaitmenina epizodiškai, tam tikrų projektų rėmuose.

Kaip pastebi Kultūros ministerijos specialistė, Lietuvoje skaitmeninimo procesai prasidėjo ir šiuo metu aktyviausiai vykdomi kultūros paveldo srityje, t.y. skaitmeninami kultūros paveldo objektai, kurių autorių teisių apsaugos laikotarpis pasibaigęs.

„Šiuo metu Kultūros ministerijos valdymo srities bibliotekose yra suskaitmeninta beveik 228 tūkst. tokių kultūros paveldo objektų: rankraščių, senųjų laikraščių ir žurnalų, knygų. Paprastai šios vertybės skaitmeninamos išsaugojimo tikslais, nes jų būklė pakankamai prasta, kita vertus, skaitmeninė jų forma labiau prieinama vartotojams iš visos Lietuvos bei pasaulio“, – pabrėžia E. Buivydienė.

Prieš 14 metų buvo įkurta Lietuvių klasikinės literatūros antologija – virtuali 64 kūrinius talpinanti biblioteka Antologija.lt. Tai UNESCO remta klasikinės pasaulio literatūros virtualios bibliotekos dalis.

Apskritai grožinė literatūra Lietuvoje pradėta skaitmeninti tik 2011 m., kai Lietuvos nacionalinė M. Mažvydo biblioteka pradėjo vykdyti projektą „Lietuvių literatūros klasikos kūrinių perkėlimas į elektroninę erdvę“, finansuojamą ES struktūrinių fondų lėšomis. Literatūros profesionalai kartu su bibliotekos specialistais atrinko lietuvių literatūros klasikos kūrinius, kuriems gautas autorių arba jų teisių perėmėjų leidimas skaitmeninti.

Projektą numatoma pabaigti kitų metų pavasarį. Tikimasi suskaitmeninti ir į virtualią sistemą Epaveldas.lt patalpinti 600 lietuvių literatūros kūrinių.


Šiame straipsnyje: knygosbibliotekaSkaitymas

NAUJAUSI KOMENTARAI

Safyras

Safyras portretas
Kai prie kompiuterio prassėdi darbo reikalais, tai skaityti knygas paprasčiau ir patogiau spausdintam formate. Tik Lietuvos verslininkai įsigudrino iš plonos knygos padaryti storą , kuri labai nepatogi nei skaityti, nei vežtis. O gereos abi bibliotekos, bet jos niekada nekonkuruos, nes yra skirtingi žmonių poreikiai
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių