Pirmoji „Šūdvabalio premija“ – rašytojui D. Pocevičiui

Šventėje gros „Ambrazevičius ir Grupė“, vyks skaitymai ant legendinio „Cvirkos kilimo“, dalyvaus Gytis Norvilas, Antanas A. Jonynas, Kornelijus Platelis, Kęstutis Nastopka, Giedrė Kazlauskaitė, Gintaras Bleizgys, Herkus Kunčius „Literatūros ir meno“ autoriai ir kiti.

Pirmoji „Šūdvabalio premija“ šiemet skirta vertėjui, rašytojui, visuomenės veikėjui Dariui Pocevičiui už knygą „100 istorinių Vilniaus reliktų“, alternatyvaus savišvietos tinklo Laisvasis universitetas įsteigimą ir puoselėjimą, kitokio Vilniaus ekskursus ir ekskursijas. Laureatui bus įteiktas diplomas, kamuolys ir simbolinis 101 euro piniginis prizas.

„Šūdvabalio premija“, kurią jubiliejaus proga įsteigė ir planuoja teikti kasmet „Literatūra ir menas“, gali būti skiriama įvairiems žmonėms „už nepatogų, drąsų ir nuoseklų buvimą, atkaklumą, kultūrinę veiklą, įvykį“. Ja taip pat gali būti apdovanoti įvairiausi reiškiniai, bendruomenės, iniciatyvos, objektai, vyksmai.

„Šūdvabalio premiją“ jos steigėjai sako suvokiantys kaip alternatyvą premijoms. „Šūdvabalis (lot. Geotrupes stercorarius) į mūsų sąmonę greičiausiai įropojęs iš K. Donelaičio tyrų – „Pasakos apie šūdvabalį“... Reikia pasakyti ir tai, kad lietuvių literatūros klasikas šio vabalo pasaulėžiūrai nepritarė. Visgi esame giliai įsitikinę, kad tauresnio vabalo, gyvio lietuvių literatūroje, o ir gamtoje nesama. Šūdvabalis – tam tikras dzeniškos pasaulėžiūros įsikūnijimas, aiškiai, atkakliai, nedarydamas kompromisų dirbantis savo darbą. Juk turbūt visiems aišku, kad šūdvabalis ridendamas savo mėšlo rutuliuką, kuriame deda kiaušinius, ridena ir saulę, šviesulį. Šūdvabalis sujungia apačią ir viršų, žemę, požemius ir dangų, bjaurastį ir grožį, jis – vertikalės tarnas, dviveidiškumo antipodas“, – teigiama pranešime.

Artimas šūdvabalio giminaitis daug literatūriškesniu pavadinimu – skarabėjas (lot. Scarabaeus sacer) – senovės Egipte buvo šventas gyvis, siejamas su saulės dievu Ra, saulės globėjas. Atkakliai ridendamas mėšlo gabaliuką – „saulę” vabalas turi ypatingą savybę keliauti tarp gyvųjų ir mirusiųjų pasaulio. Tai gyvybinės jėgos, atgimimo simbolis.

„Šia premija šūdvabalį norime reabilituoti (kad nekiltų jokių abejonių jo reputacija, skoniu, pasirinkimu), atiduoti pagarbą. Primygtinai nenorime sureikšminti šios premijos, kaip ir kitų premijų, medalių, kultūros, (ne)kultūros, nieko nereiškia ir atsitiktinis skaičius 101 – laureatui įteikiamų eurų suma. Laureatui įteikiamas ir kamuolys – tebus priminimas, kad kol šūdvabalis ridens rutuliuką, tol saulė švies“, – dėstoma premijos steigėjų.

Jie pabrėžia – premija laureato niekuo neįpareigoja. Esą, viskas yra žaidimas, bet kiekvieną žaidimą reikia žaisti rimtai. „Tegul šviesa šviečia visiems pasaulio vabalams. Turime teisę džiazuoti kartu su visais gyviais, kurie bruzda, juda ir nežino nei kam, nei kaip, nei kodėl. Negalvodami nei apie pasekmes, nei apie atlygį. (Iš „Šūdvabalio premijos“ nuostatų)“, – taip baigiamas naujosios premijos pristatymas.