R. Kalantos auka – tarp svarbiausių taškų pasaulio protestų žemėlapyje

Leidinyje „1968: The Fire of Ideas“ menininkas Marcelo Brodsky (Argentina) žvelgia į šeštojo dešimtmečio visuomenės protestus, kad galėtų išsamiai nagrinėti tuometinę Argentinos ir pasaulio situaciją. Tarp esminių įvykių įtrauktas ir Romo Kalantos susideginimas Kaune 1972 m. gegužės 14 dieną.

M. Brodsky pasirinko šį įvykį kaip itin svarbų rezistencijos prieš Sovietų Sąjungą istorijoje. Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, kūrinio įtraukimas svarbus ne tik kultūrine, bet ir socialine, politine ir istorine prasme, nes ir menininko kūryba yra neatsiejama nuo aktyvizmo, protestų tematikos nagrinėjimo. Menininko kūrinys padeda pažymėti Lietuvą ir Kauną kaip vieną svarbiausių taškų pasaulio protestų žemėlapyje.

Kataloge vaizduojamos fotografijos iš šeštojo dešimtmečio protestų prieš karą, valdžią, priespaudą. Įvykių geografija itin plati – Vašingtone vykusi eisena už darbą ir laisvę, inicijuota Martino Lutherio Kingo, taip pat įvykiai Amsterdame, Meksike, Kordoboje, Berlyne, Bogotoje, Tokijuje, kituose miestuose. M. Brodsky šių įvykių dokumentacija, fotografijos tampa atspirties tašku – menininkas papildo protestų fotografijas tapybiniais elementais, tekstu, tokią meninę praktiką pasirinkęs menininkas siekia auditorijai suprantamai perteikti savo kūrybos idėjas ir istoriją.

Derinant skirtingus raiškos būdus sukuriamas santykis tarp praeities įvykių ir šiandienos aktualijų, kuriama paralelė su dabartimi. M. Brodsky savo projektu siekia parodyti kaip kūrybingumas, menas gali tapti aktyvizmo, nuomonės išraiška.

1972 m. gegužės 14 d. Kauno miesto sode, prie Muzikinio teatro, protestuodamas prieš tarybinį režimą, R. Kalanta apsipylė benzinu ir susidegino. Jo užrašų knygelėje liko įrašas: „Dėl mano mirties kalta tik santvarka.“ Tai tapo vienu svarbiausių rezistencijos prieš Sovietų Sąjungą atvejų.

M. Brodsky (g. 1954) yra koceptualaus meno kūrėjas ir žmogaus teisių aktyvistas, kuris pasitelkia fotografiją siekdamas perteikti savo požiūrį ir kritiką istorinių ir dabarties įvykių atžvilgiu. M. Brodsky darbuose jungiamas tekstas ir fotografijos, naudodamas vaizdinius jis analizuoja atminties tematiką. M. Brodsky siekia, kad žiūrovai suvoktų ir žinotų apie istorinius įvykius, kurie suformavo juos ir jų aplinką.

Siekdamas su įvykiais ir jų pasekmėmis supažindinti kuo platesnę auditoriją, menininkas įvairiai manipuliuoja turima medžiaga ir vaizdiniais. M. Brodsky suvokia fotografijų sekos svarbą, taip pat kaip teksto ir nuotraukos santykį.

Menininko kūryba yra yra įtraukta į Buenos Airių Nacionalinio muziejaus, Buenos Airių Modernaus meno muziejaus, Tate Modern, Nacionalinės bibliotekos (Paryžius), Arizonos fotografijos centre, Menininkas dalyvavo tarptautinėse bienalėse ir buvo apdovanotas daugybę kartų tiek dėl kūrybos, tiek dėl veiklos žmogaus teisių srityje.

Susipažinti su leidiniu galima Kauno fotografijos galerijoje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

niekonaujo

niekonaujo portretas
O Kauno savivaldybės kultūros skyrius kokį paminėjimą organizavo, ar ėjo gatvių remontuoti, nes dabar lyg ir nieko daugiau nevyksta pilietiškumui ugdyti...

nuomone

nuomone portretas
tikrasis protestas - partizanu pasiaukojimas kovojant - sarase neitrauktas :

Šiaip

Šiaip portretas
Jei šiai dienai kas nors nesitaikstantis su valdžios savivale tai padarytu garantuojų irgi geriausiu atveju būtų apšauktas psichiniu ligoniu. Arba dar geriau kokiu rusų spec. tarnybų siustu teroristu kuris planavo teroro aktą prieš Lietuvą, bėt jam nepavykus žuvo pats.... Skirtumas tik tas kad dabar smegenys ant tiek išplauti pas dauguma laisvės ir demokratijos iliuzijos jog niekas dėl to i gatves neišeitu. Nes vieni šventai tikėtu ką masmedija pasakys o kitiems tiesiog i tai nusispjauti būtų....
VISI KOMENTARAI 6

Galerijos

Daugiau straipsnių