Prieškario „misės“: pliažo ir kitos karalienės

Grožio konkursai Lietuvoje vyko jau tarpukariu. Taisyklės būdavo griežtos: jokios kosmetikos! Jokių maudymosi kostiumėlių!  Vis dėlto gražuolės rinkimai sulaukdavo aršaus dorovingosios visuomenės dalies pasipiktinimo.

Pirmas blynas prisvilo

Pirmojo gražiausios lietuvaitės konkurso, kurį 1925-aisiais organizavo žurnalo „Krivulė“ redaktorius Kazys Puida, tikslas buvo nustatyti lietuviško grožio etaloną. Anot Kauno apskrities viešosios bibliotekos Senųjų ir retų spaudinių skyriaus vyresniojo bibliotekininko Alvydo Siurblio, buvo nuspręsta gražuolę rinkti iš atsiųstų neretušuotų fotografijų.

Nuotraukose pretendentės turėjo būti apsirengusios tautiniais drabužiais ir nufotografuotos iš priekio bei iš šono. Apie nuotraukas su maudymosi kostiumėliais ir kalbos negalėjo būti! Visuomenė gan nepalankiai vertino net patį sumanymą organizuoti konkursą.

Nepaisant to, jo organizaciniame komitete buvo daug garsenybių: tapytojai Adomas Varnas ir Antanas Žmuidzinavičius, skulptorius Juozas Zikaras, Karo muziejaus direktorius gen. Vladas Negevičius.

Buvo nuspręsta gražiausiai lietuvaitei padovanoti auksinį laikrodį ir leisti pozuoti kunigaikštienės Birutės portretui.

Deja, konkursas finišo nepasiekė dėl silpnos renginio reklamos, nes organizatoriai bijojo visuomenės kritikos. Tačiau, regis, viena pretendenčių į gražiausios lietuvaitės titulą visgi pozavo Birutės portretui, kuris buvo pristatytas visuomenei 1930 m. Palangoje.

Antrojo konkurso fiasko

Iš „Krivulės“ iniciatyvą organizuoti grožiausios lietuvaitės konkursą perėmė žurnalas „Naujas žodis“, kuriam vadovavo Justas Paleckis. Buvo raginama organizuoti konkursus apskrityse ir didžiuosiuose miestuose, o jų nugalėtojas numatyta pakviesti į baigiamąjį konkurso etapą Kaune.

Šio konkurso komitete, be J.Paleckio, darbavosi poetas Liudas Gira, skulptorius Juozas Zikaras, tapytojai Kajetonas Šklėrius ir Adomas Varnas, režisierius Borisas Dauguvietis ir kiti. Garbės pirmininku buvo išrinktas Kauno miesto burmistras Jonas Vileišis, o pirmininku - populiarusis Kipras Petrauskas.

Konkursas prasidėjo 1931-ųjų sausį, tačiau ir jis patyrė fiasko, nes ne visuose miesteliuose vyko gražuolių konkursai ir į finalą susrinko ne visos Lietuvos atstovės.

Todėl nebuvo galima rinkti Lietuvos Mis. Konkursą šį kartą aršiai kritikavo įvairios moterų, tautinės, klierikalų ir panašios organizacijos. Į vasarį vykusį Mis Europa konkursą lietuvaitė ir vėl nebuvo išsiųsta.

Abiejų nepavykusių konkursų Lietuvoje organizatoriai vertino natūralų konkursančių grožį, pirmenybę teikė gražuolėms be kosmetikos, turinčioms įvairiapusių talentų. Viena atkakliausių šių konkursų priešininkių buvo Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė ir tie, kuriems nepavyko, kaip rašė spauda, nupirkti grožio karalienės titulo savo žmonai, meilužei, giminaitei ar bendradarbei.

Kojų konkursas - tylus

Nors abu Lietuvos Mis konkursai patyrė fiasko, tačiau jų pasėta sėkla sudygo - šalyje vyko įvairių draugijų, organizacijų , kitataučių, vaikų, kojų, akių, pliažo kostiumų, įdegio, kurortų (Mis Palanga ir Lampėdžiai) grožio konkursai.

Gražiausio įdegio karalienė 1937 m. Palangoje buvo išrinkta  panelė Žilinskaitė. Viena dailiausių pliažo kostiumų konkurso nugalėtoja buvo laikoma Apolonija Brazdžionytė, studijavusi Kauno universitete lietuvių kalbą ir literatūrą ir vėliau tapusi žinoma rašytoja.
Kaune A.Panemunės kurhauzo grožio karaliene 1936 m. buvo išrinkta Galina Šimkutė, 1933 m. Lietuvos kino teatrų tarnautojų baliuje Mis titulo nusipelnė kino teatro „Kapitol“ kasininkė Elena Matulevičiūtė. Nufilmuota medžiaga apie šios gražuolės rinkimus buvo rodoma kino teatruose vietoje kronikos.

Ano meto spaudoje išlikusi tik labai skurdi informacija apie gražiausių kojų konkursą, kuris vyko Kaune, Tilmanso salėje. Težinoma, kad 1928 m. surengtame konkuse nugalėjo 22 metų meno mokyklos moksleivė Nijolė Luščinaitė.

G.Dauguvietytės pėdsakas

Pirmąją išrinkta miestelio Mis reiktų laikyti Rokiškio grožio karalienę Mariją Juškaitę, tarnavusią Rokiškio apskrities viršininko raštinėje ir pripažintą gražuole miesto inteligentų baliuje.

Gražiausių akių konkurso nugalėtoja tapo Marija Strazdauskaitė iš Subačiaus.
Žinomas soperos daininkas Petras Oleka pareiškė, kad Mis Lietuva rinkimai yra reikalingi, nes tai proga visiems paaiškinti, kad moteryje svarbu ne tik kojos ar juosmens apimtis, bet ir jos kultūros lygis, intelektas.

„Naujo žodžio“ redakcija rengė vaikų grožio konkursus. 1931 m. konkurse dalyvavo ketverių metų Galina Dauguvietytė. Į konkursą organizavusią redakciją tėvai atsiuntė 300 savo atžalų nuotraukas. Iš jų skaitytojai  rinko gražiausius vaikus.

Rusijos gražuolė iš Vilniaus

Kai Rusijoje pilietinio karo metu bolševikai sušaudė imperatoriškojo laivyno povandeninio laivo „Tiulenj“ (Ruonis) kapitoną Aleksandrą Maslovą, jo žmona su mažamete dukrele Tatjana iš Sevastopolio persikraustė į Vilnių. Šiame mieste ji užaugo, baigė rusų gimnaziją, mokėsi dainavimo, vaidybos, kalbų.

Anuomet sovietų Rusijoje negalėjo būti nė kalbų apie jokius grožio konkursus, todėl graži ir išsilavinusi Tatjana 1933 m. nuskrido į Paryžių, kur įtikimai laimėjo Mis Rusija titulą emigrantų žurnalo „Iliustrirovannaja Rossija“ organizuotame rusaičių grožio konkurse.

Į konkursą ji atvyko paskutinę dieną, neturėdama konkursui tinkamos suknelės, tačiau tai netapo gražuolei iš Vilniaus kliūtimi pelnyti Mis Rusija titulą. „Daug esu matęs gražuolių, bet tokios nebuvau sutikęs“, - po konkurso pasakė konkurso žiuri narys garsusis dailininkas Konstantinas Korovinas.

Tatjanos Maslovos benifisas

Europos gražuolių konkursas 1933 m. pirmą kartą vyko ne Paryžiuje ar Nicoje, o Madride. Senojo kontinento šalių atstovės prieš tai turėjo susirinkti būtent Paryžiuje, kur T.Maslova laimėjo Mis Rusija titulą. Skirtingai nei kitos konkursantės, Tatjana prieš pat išvykimą į Madridą grįžo, anot jos, į gimtąjį Vilnių, pas mamą, negalėjusią būti šalia, kai vyko Mis Rusija konkursas. Į Madridą jos išvažiavo kartu.

Kaip prisiminė vėliau T.Maslova, traukinio su gražuolėmis Ispanijoje laukė minios žmonių, kurie užmėtė vagoną gėlėmis. Žmonių buvo tiek daug, kad susodintų į automobilius gražuolių priekyje jojo raitoji policija, laisvindama minioje kelią.
Į finalinį Mis Europa konkurso etapą iš 16 šalių gražuolių pateko ispanė, prancūzė, vengrė ir vilnietė rusė Tatjana Maslova. Visas savo grožiu ir gebėjimais nurungė Tatjana.

Skirtingai nei kitų konkursų nugalėtojos, vilnietė gražuolė nesiveržė į kino filmų studijas - ji norėjo vaidinti teatre. Grįžusi į Vilnių Tatjana suvaidino savo gimnazijoje pastatytame spektaklyje „Eugenijus Oneginas“ Tatjaną.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių