Panevėžio J.Miltinio dramos teatras gastroliuos pajūryje

  • Teksto dydis:

Į pajūrį gastrolių atvyksta Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatras. Savo spektaklius jis rodys Klaipėdoje ir Palangoje.
Rugpjūčio 20 d. 18 val. Klaipėdos žvejų rūmuose, o rugpjūčio 21 ir 24 d. 20 val. Palangos senojoje gimnazijoje panevėžiečiai pristatys savo naujausią spektaklį – Dainiaus Kazlausko režisuotą „Tartiufą“.

D.Kazlauskas: „Tartiufas – mūsų laikų herojus“
Nepranokstamojo XVII a. prancūzų dramaturgo Moljero komedija „Tartiufas“ kitąmet švęs savo premjeros Versalyje 350 metų sukaktį. Tartiufizmas – taip giliai įsišaknijęs žmogiškosios prigimties reiškinys, kad režisierius D.Kazlauskas, itin intriguojančiai pastatęs šią komediją, neabejoja: „Tartiufas – mūsiškis“.

Komedija apie veidmainystę, dvigubą moralę, pasileidimą, savanaudiškumą, vos pasirodžiusi 1664 m. taip papiktino Prancūzijos elitą, kad išsyk buvo uždrausta, mat „šventeiva“ Tartiufas pirmajame variante buvo kunigas. Po kelerių metų švelnesnį spektaklio pastatymą globojo karaliaus Liudviko XIV brolis kunigaikštis Pilypas. Tačiau Prancūzijos aukštuomenė neatlėgo. Moljero pjeses reikalauta uždrausti, o patį autorių sudeginti ant laužo kaip eretiką...

Nemirtingasis Moljero personažas gyvena kaip dažnas mūsų laikų herojus: apsimetinėja, „kombinuoja“, geidžia svetimų moterų, rezga intrigas. Tik mūsų laikais tartiufai į kalėjimus nesodinami. Vietoje jų uždaromi kiti. Moljero laikų pjesėje Tartiufo užmačias demaskavo ir sukčių suėmė Jo Didenybės paliepimu. Šiandien, kai nėra karaliaus ar vienintelės teisingos partijos, toks ciniškas tipas gali daryti puikią karjerą, tapti politiku, valdyti valstybę. Kita vertus, ar vien tik tartiufai kalti, kad aplink pilna lengvatikių, gera valia atiduodančių sukčiams savo turtą, susiviliojančių saldžiais pažadais ir neskiriančių veidmainystės nuo nuoširdumo? „Naivuolių ir aferistų bus visais laikais. Bėda užklumpa tuomet, kai pažeidžiama gėrio ir blogio pusiausvyra, kai viršų ima menkystė drauge su niekšybe“, – mano spektaklio režisierius.

Režisūrinis sprendimas stebina žiūrovus. Šiame pastatyme atsisakyta klasikinei komedijai būdingo ištęstumo, lėto veiksmo. Tartiufą (akt. Andrius Povilauskas) matome jau spektaklio pradžioje, vėliau istorija pasakojama atbuline tvarka, grįžtant į sukčiaus pasirodymą gailestingojo Orgono (akt. Laimutis Sėdžius) šeimoje. Ir vis dėlto, kas sutramdys Tartiufą? Nejaugi jis pasiglemš Orgono turtą ir net jo žmoną? Komedijos finalas – nepakartojamas, žiūrovus priverčiantis aiktelėti.

Vaidina A.Povilauskas, L.Sėdžius, Toma Razmislavičiūtė, Inga Jarkova, Deividas Rajunčius, Asta Preidytė, Irena Vasiulytė, Jonas Čepulis, Julius Tamošiūnas, Petras Kežys, Donatas Kalkauskas, Marius Cemnickas, Urtė Povilauskaitė ir Ignas Slabada.

Anės istorija – apie svarbiausias gyvenimo vertybes

Rugpjūčio 22 d. 19 val. Palangos senojoje gimnazijoje bus rodoma romantinė drama „Anė iš Žaliastogių”. Pagal kanadiečių rašytojos L.Montgomeri bestselerį ją J.Miltinio dramos teatre pastatė Auksiniu scenos kryžiumi už teatrą vaikams apdovanotas kino ir teatro režisierius Antanas Gluskinas.

Pagrindinė herojė – vaikų prieglaudos augintinė našlaitė Anė (akt. I.Jarkova), kurios niekas nenori įvaikinti, „nes ji – ne berniukas“. Maža to. Ji turi „morkų spalvos plaukus“ ir pasaulį mato kitaip – romantikės ir svajotojos akimis.

„Anė iš Žaliastogių” – gerumu ir švelnumu persunkta romantinė drama šeimai ir  mokyklinio amžiaus vaikams apie vaizduotės jėgą, draugystę, pirmąją meilę, savo vietos pasaulyje ieškojimą, pasiaukojimą dėl artimų žmonių. Kiti pasakys, kad tai spektaklis šiandien „nebemadingomis” temomis. Bet tėveliai, mamytės, močiutės, krikštatėviai ar mokytojai, atvedę vaikus ir paauglius žiūrėti šios jaudinančios, jautriai pasakojamos istorijos, nesigailės, teigia spektaklio kūrėjai, – žiūrovai turės apie ką pakalbėti grįžę namo...

Markas Tvenas, perskaitęs „Anę iš Žaliastogių“, autorei parašė, kad „literatūroje tokio mielo, tokio jaudinančio ir žavaus vaiko paveikslo nebuvo nuo Alisos laikų” (Luiso Kerolo „Alisa Stebuklų šalyje“, 1865 m.). „Anė iš Žaliastogių” buvo mėgstamiausia populiariosios švedų rašytojos Astridos Lindgren vaikystės knyga. Greičiausiai dėl to tarp Anės iš Žaliastogių ir Pepės Ilgakojinės esama išorinės ir vidinės giminystės.

Spektaklyje Anės istoriją pasakoja aktoriai I.Jarkova, Eleonora Koriznaitė, L.Sėdžius, T.Razmislavičiūtė, Ligita Kondrotaitė, Deividas Rajunčius, Jolita Skukauskaitė.

„Beprotiškas savaitgalis“ – pustrečios valandos sveiko juoko

Rugpjūčio 22 d. 18 val. Klaipėdos žvejų rūmuose ir rugpjūčio 23 d. 20 val. Palangos senojoje gimnazijoje – panevėžiečių pastatyta Žano Puarė pjesė „Beprotiškas savaitgalis“ publikai suteiks progą iš širdies pasijuokti.

Ž.Puarė pjesė veikia it puikiausi vaistai, padedantys atsipalaiduoti ir ilgam pakelti nuotaiką. Išgirdę žodžius „prancūziška situacija“, turbūt pirma mintis šaus apie vyrą, žmoną, meilužę ir meilės intrigą. Gryna tiesa, nes aistros šioje komedijoje tiesiog kunkuliuoja. Ar gali būti kitaip, kai vyras, įsodinęs į lėktuvą žmoną, pasikviečia meilužę, o žmona netikėtai grįžta į namus?!. Romantiško vakarėlio planai susijaukia, viskas virsta aukštyn kojom. Šeimos galvai tenka gelbėti idealią santuoką, įtikinti žmoną, kad yra jai ištikimas, bet ir neprarasti meilužės... Prasideda fantastiški išsisukinėjimai, ieškoma išeities iš painios, o kartais – tiesiog beviltiškos situacijos. Ar begali būti blogiau?  Ir kai jau atrodo, kad reikalai slysta į bedugnę, gelbsti humoras.

Auksinio scenos kryžiaus laimėtojo aktoriaus ir režisieriaus Albino Kėlerio režisuota stilinga komedija pasižymi netikėtumais, šmaikščiais dialogais, grakščia ir žaisminga aktorių Ingos Talušytės, A.Kėlerio, Vytauto Kupšio, Romualdo Urvinio, A.Preidytės, Gintauto Žiogo ir T.Razmislavičiūtės vaidyba.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių