- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Viena paskutinių ir pati laukiamiausia knyga – taip galima apibūdinti ką tik knygynus pasiekusią Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos išleistą Olgos Tokarczuk romaną „Jokūbo knygos“. Nobelio premijos laureatės knygą iš lenkų kalbos vertė Vyturys Jarutis.
Pripažinta ir tituluota
Šiuolaikinės lenkų literatūros žvaigždė O. Tokarczuk – ryški, savito sąmojo ir beribės vaizduotės rašytoja. 2018 m. jos romanas „Bėgūnai“ pelnė vieną prestižiškiausių anglakalbiame pasaulyje apdovanojimų – „Man Booker“ premiją. O. Tokarczuk – pirmoji rašytoja iš Lenkijos, pelniusi šiuos laurus. Šiai premijai kūrėja buvo pristatyta ir 2019 m. – romanas „Varyk savo arklą per mirusiųjų kaulus“ pateko į trumpąjį premijos sąrašą.
Epas „Jokūbo knygos“ rašytojai atnešė prestižinį lenkų literatūros apdovanojimą „Nikė“ (2015 m.) ir neabejotinai nulėmė sprendimą skirti jai Nobelio literatūros premiją. Švedijos akademija šį istorinį romaną pavadino rašytojos opus magnum – šedevru, išskirdama lenkų rašytojos pasakojamąją vaizduotę, „kuri su enciklopedine aistra pateikia ribų peržengimą kaip gyvenimo formą“.
Beje, O. Tokarczuk konkuravo su Margaret Atwood, Marilynne Robinson, Liudmila Ulickaja, Anne Carson ir Maryse Condé.
Kūrė aštuonerius metus
Pasak rašytojos, kad skaitytum knygas, reikia turėti tam tikrą kompetenciją, jautrumo, pažinti kultūrą.
„Knygos, kurias rašome, egzistuoja tam tikroje erdvėje, visada su kuo nors susijusios. Netikiu, kad ateis žmogus, kuris visiškai nieko nežino, ir staiga pasiners į literatūrą, patirs katarsį. Rašau savo knygas protingiems žmonėms, kurie mąsto, kurie jaučia, kurie yra jautrūs. Manau, kad mano skaitytojai panašūs į mane. Rašau saviškiams“, – teigia O. Tokarczuk.
Pasakodama apie praeitį, XVIII a., autorė ieško atsakymų į klausimus, kaip susiformavo šių dienų Rytų ir Vidurio Europos veidas. / Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos nuotr.
Aštuonerius metus kurto romano „Jokūbo knygos“ paantraštė, imituojanti kūrinyje aprašomos epochos retoriką, skelbia: „Didžioji kelionė per septynias sienas, penkias kalbas ir tris dideles religijas, neskaičiuojant tų mažų. Mirusiųjų papasakota, o autorės papildyta konjektūros metodu, semiantis iš įvairių knygų, taip pat iš vaizduotės, kuri yra žmogui didžiausia natūros dovana. Protingiems – prisiminti, tėvynainiams – pagalvoti, neišmanėliams – pasimokyti, o melancholikams – prasiblaškyti.“
Daugiabriaunė knyga atveria spalvingo XVIII a. antrąją pusę.
„Dirbau prie šio romano kaip apsėsta – tema buvo tokia patraukli, kad prarijo visą mano intelektinį dėmesį, buvau tarsi iškirpta iš normalaus gyvenimo. Skaičiau tik knygas, susijusias su XVIII a., domėjausi tik to laikotarpio daile, klausiausi Apšvietos amžiaus muzikos. Bet dabar galiu sušukti: šlovė apsėdimui, nes jis suteikia energijos įsigilinti į reikalingą temą“, – viename interviu yra sakiusi O. Tokarczuk.
Siužeto vingiai ir spalvos
Rašytoja, pasakodama charizmatiško žydų pirklio Jokūbo Franko istoriją, originaliai, netikėtais rakursais nagrinėja komplikuotas daugiatautės, daugiakonfesės Lenkijos problemas.
Daugiabriaunė knyga atveria spalvingo XVIII a. antrąją pusę.
1752-ieji. Į Rohatyną Podolėje atvyksta kašteliono Kosakovskio žmona Kotryna ir ją lydinti poetė Elżbieta Družbacka. Vienas į viešnių garbei surengtą vakarienę pakviestų svečių – vietos klebonas Benediktas Chmeliovskis, pirmosios lenkų enciklopedijos autorius. Kunigas ir poetė, du knygas dievinantys asmenys, greitai randa bendrą kalbą. Ateityje jie dar daug ką aptarinės, bet jų pokalbiai vyks laiškais.
Šiek tiek vėliau į Podolę atvyksta jaunas, išvaizdus, charizmatiškas žydas vizionierius Jokūbas Leibovičius Frankas. Paslaptingo, iš tolimosios Smirnos (dabar Izmiras, Turkija) atkeliavusio jaunuolio skelbiamos idėjos labai greitai supriešina vietos žydus: vieniems jis – eretikas, kitiems – mesijas, apie kurį susiburia ištikimas mokinių būrys.
Beveik 800 puslapių, kelios dešimtys siužeto linijų ir personažų – tai pritrenkiantis literatūrinis sumanymas, mistinis pasakojimas apie pačią istoriją, tautų likimus lemiančius jos vingius.
Rašytoja ne tik nepaprastai kruopščiai pristato senosios Lenkijos laikus, to meto architektūrą, aprangą, skonius, kvapus ir žmonių santykius, bet ir atskleidžia sudėtingą dvasinę tikrovę – tris vieną šalia kitos egzistavusias religijas: krikščionybę, judaizmą ir islamą.
Pasakodama apie praeitį, XVIII a., autorė ieško atsakymų į klausimus, kaip susiformavo šių dienų Rytų ir Vidurio Europos veidas. Autorė savo knygą baigia tokiais žodžiais: istorija – nuolatinis mėginimas suprasti tai, kas įvyko, ir tai, kas galėjo įvykti.
Skaitytojus gali nustebinti atvirkštinė knygos puslapių numeracija. Ją O. Tokarczuk paaiškina taip: „Kitokia, atvirkštine, puslapių numeracija šioje knygoje norėta atiduoti pagarbą hebrajiškiems raštams, taip pat priminti, kad kiekviena tvarka yra įpratimo reikalas.“
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Antrasis S. Dirsytės romanas: aplinkybių sutraiškyta herojė iki pabaigos kovojo už teisę išlikti
„Kai rašai istorinį romaną, išties, gerąja to žodžio prasme, ištinka tam tikras apsėdimas. Atrodo, kuo daugiau domiesi laikotarpiu, apie kurį rašai, tuo aiškiau dėliojasi istorija, o rūke tarsi paskendęs vaizd...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
Kultūros ministerija paskelbė konkursą vadovauti Nacionaliniam architektūros institutui1
Kultūros ministerija antradienį paskelbė konkursą į naujai įsteigto Nacionalinio architektūros instituto direktoriaus pareigas. ...
-
Prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė
Antradienį Lietuvoje prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė, kurios tema šiemet – Europos Sąjunga (ES). ...
-
Finaliniai B. Dvariono konkurso akordai: nuo rečitalių koncertų salėse iki kelionių į Disneilendą
Jau dvyliktą kartą jaunuosius smuikininkus ir pianistus iš viso pasaulio į Lietuvą pakvietęs Tarptautinis Balio Dvariono konkursas šį savaitgalį išrinko pačius geriausius. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje konkurso f...
-
S. Karunatilaka: tikiuosi, kad mes šio to pasimokysim iš pasakojimų, persmelktų mūsų patirties
„Rašant knygą nėra taip, kaip būna per kokią filmo premjerą, kai jis išleidžiamas ir palydimas su fanfaromis, ji gimsta pamažu, o paskui dar reikia tikėtis, kad ras skaitytojų“, – pripažįsta Bookerio premijos laureata...
-
Kaune prasideda Azijos ir skandinavų kultūrų savaitė3
Šią savaitę Kaune vyraus Azijos ir skandinavų kultūros – prasideda jubiliejinė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rengiama Azijos savaitė ir skandinaviškos kultūros pažinimo renginiai. ...
-
Seimas linkęs bibliotekoms leisti dovanoti nurašytas knygas
Seimas po svarstymo šią savaitę pritarė leidimui bibliotekoms dovanoti nurašytas knygas. ...
-
Po rekonstrukcijos atidarytas Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras13
Klaipėdoje šeštadienio vakarą gala koncertu atidarytas Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. ...
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“5
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...