A. Norkūnas: su žmona nesutariame tik šokdami

Pasakiškas, stebuklingas, jaukus, kupinas fantazijų, muzikos, skanėstų, magijos, grožio – tokį vaikystės pasaulį LNK kurs naujoje laidoje visai šeimai „Atgal į vaikystės miestą“.

Šeštadienio rytais duris į kasdienių stebuklų šalį atvers būrys herojų. Fėjų dvaro „Sapnų palėpėje“ karaliaus Ryto fėja, atlikėja Diana Dargienė, ir jos dukrytė Unė. Čia svečiuosis ir patarimų nešykštės Tiulio fėja dizainerė Viktorija Jakučinskaitė. Drugelių fėja, atlikėja Lina Joy, mokys ryto mankštos žingsnelių.

Žingsnelius, kaip susikurti jaukesnius ir gražesnius namus, dėstys Minčių fėja – interjero dizainerė Gustė. O kepyklėlės, kurioje verda viso vaikystės miestelio gyvenimas, šeimininkais taps šokius mėgstantiems žiūrovams gerai pažįstami Ieva ir Adomas Norkūnai. Laidoje dalyvaus ir jų dukrytė Adija. Kokiais kasdieniais stebuklais stebisi pats ir stebins žiūrovus, „TV diena“ pasiteiravo A.Norkūno.

– Ką veiksite LNK vaikystės mieste?

– Su žmona Ieva būsime kepyklėlės šeimininkai. Toje kepyklėlėje priimsime svečius, rodysime, kaip iš paprastų produktų galima paruošti įdomių patiekalų, kaip gražiau, šventiškiau paserviruoti stalą, kaip iš paprastų dalykų padaryti didelę šventę. Tai bus ir būdai pakilti virš kasdienybės, ir idėjos pasiruošti šeimos šventės, krikštynoms ir panašiai, – kad būtų įdomiau nei prisėsti prie stalo su mišrainėmis. Tai įgyvendinti laidoje padės specialistai. Manau, ir patys asmeniškai pasisemsime daug idėjų – ir šeimos šventėms, ir būsimoms mūsų leliuko krikštynoms.

– Koks bus jūsų dukrytės vaidmuo?

– Kol kas – gulėti lovelėje. O kaip bus vėliau, pasirodys ar ne, bus matyti.

– Ar pats namie šeimininkaujate, kuriate įdomius patiekalus?

– Šeimininkauju, bet ne nuolat. Esu mėsiaėdis, kurio žolėmis nesužavėsi, o mano žmona dažniau renkasi daržoves. Ypatingų receptų neturiu, bet labai mėgstu vištieną, todėl labai daug iš jos ir gaminu.

Pasigaminame net ir Kijevo kotletų, tiesa, su uošvienės pagalba. Tačiau dabar įsikuriame naujame būste, todėl kuo nustebinti aplankysiančius tėvus, uošvius ir draugus, dar tik svarstau.

– Ieva užsiminė, kad nekaip sutariate dirbdami kartu. Kodėl?

– Ji tik pajuokavo. Nelabai sutariame, kai darbas būna susijęs su šokiais, nes atstovaujame skirtingoms sritims, todėl požiūriai natūraliai išsiskiria. Šiuo atveju mums sunkiau prieiti prie bendro tikslo, nors iki šiol tai visada pavykdavo. O laidoje „Atgal į vaikystės miestą“, manau, mudu labai gerai susitvarkome ir jokių pykčių nebuvo.

– Koks manote esąs tėtis?

– Tikiu, kad esu pats geriausias tėtis. Toks ir norėčiau būti: rūpestingas, mylintis savo vaiką, savo šeimą, galvojantis apie darnią jos ateitį.

– Sakoma, kad motinystės instinktas natūralus, įgimtas, o tėvystės jausmas turi subręsti. Kokia jūsų nuomonė?

– Manau, kad tėvystė įgimstama. Aš pats maniau, kad nemokėsiu net pakeisti sauskelnių, bet jau pirmą naktį be niekieno pagalbos pakeičiau – ir net nežinau, kaip. Toks mano nedidelis pasididžiavimas. Motina gal labiau jaučia savo vaiką – juk jis auga joje, bet tėvas taip pat turi jausmą savo vaikui ir instinktą juo pasirūpinti. Aš vaikų jau nuo paauglystės norėjau, žinoma, tam subręsti reikia, bet ne būtent tėvystei, o apskritai subręsti – kaip žmogui, kaip asmenybei.

– Tėvystė veža?

– Mane labai veža. Aišku, būna akimirkų, kai nežinai, ką daryti, bet reikia nusiraminti, nuleisti gazą, ir viskas išsisprendžia. Arba paskambinti močiutėms. Nors galime pasidžiaugti, kad iki šiol neturėjome sunkių situacijų, baisių bemiegių naktų. Geras mūsų vaikas, mano princesė.

– Kokia buvo jūsų paties vaikystė? Kaip atrodytų jūsų vaikystės miestas?

– Galima sakyti, kad mano vaikystė buvo nenormali. Bet tas vadinamasis nenormalumas buvo šokiai, o ne trainiojimasis kieme. Turėjau puikų pavyzdį – savo tėvus, kurie mane gerai auklėjo ir neturėjo dėl manęs problemų. Mano vaikystė buvo laiminga. Ir tikrai nemanau, kad dėl šokių ką nors praradau, atvirkščiai – daug atradau. Visai kitaip mačiau pasaulį, merginas pažinau anksčiau – juk visą vaikystę kartu prašokome, mandagumo, tinkamo elgesio suvokimas atėjo anksčiau, rimtesnis tapau greičiau.

– Savo dukrai palinkėtumėte šokių pasaulio?

– Šokių gal ne – net nežinau, kodėl, bet tikriausiai nenorėčiau, kad dukra būtų šokėja. Tačiau palinkėčiau jai taip pat būti užimtai ir nuolat ko nors mokytis, siekti.



NAUJAUSI KOMENTARAI

rj

rj portretas
sekmes jiems

tuoj

tuoj portretas
nesutars ir lovoj

laida

laida portretas
spalvinga, nemažai gražių idėjų, tačiau pateikimas man nelabai patiko, viskas tarsi sumalta, trūksta nuoseklumo, detalumo, receptūros, kaip parinkti medžiagas kad ir tam pačiam albumui, kaip derinti spalvas, tekstūras. O dabar šakar makar, ėmė viskas ir pasidarė, imam tą, dedam tą, klijuojam aną, daug mostagavimo, bet mažai detalumo ir vaizdo iš arti. Jei taip ir toliau, bus neįdomu. Suprantame, jog ne oratoriai susirinko, tačiau toks jausmas, kad laidelė skirta labiau vaikams, jie ir tuos albumus patys pasidarys ir skanumynus pasiruoš... Pati laidos idėja sveikintina, tik reikia atidumo žiūrovui. Ačiū.
VISI KOMENTARAI 7
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių