Paskelbti Nobelio taikos premijos laimėtojai

Šių metų Nobelio taikos premija penktadienį netikėtai buvo paskirta Tuniso nacionalinio dialogo ketvertui, kuris po pirmosios ir sėkmingiausios Arabų pavasario revoliucijos atvėrė kelią į taikų dialogą tarp piliečių ir sukūrė sąlygas įtvirtinti demokratiją.

Norvegijos Nobelio komitetas prestižinį apdovanojimą šiam Ketvertui suteikė „už lemiamą indėlį kuriant pliuralistinę demokratiją Tunise po Jazminų revoliucijos 2011 metais“.

Nacionalinio dialogo ketvertą sudaro keturios svarbios Tuniso pilietinės visuomenės organizacijos: Tuniso visuotinė profesinė sąjunga (UGTT), Tuniso pramonės, komercijos ir amatų sąjunga (UTICA), Tuniso žmogaus teisių lyga (LTDH) ir Tuniso advokatų sąjunga.

„Jis pradėjo alternatyvų taikų politinį procesą tuo metu, kai šalis buvo prie pilietinio karo slenksčio“, – sakoma Nobelio komiteto pranešime.

Komitetas pabrėžė, kad šis apdovanojimas taip pat turi paskatinti kitas šalis sekti Tuniso pavyzdžiu.

„Norvegijos Nobelio komitetas tikisi, kad šių metų premija prisidės prie demokratijos įtvirtinimo Tunise ir įkvėps visus, siekiančius stiprinti taiką bei demokratiją Artimuosiuose Rytuose, Šiaurės Afrikoje ir visame pasaulyje“, – sakoma pranešime.

Šio ketverto organizacijos atstovauja skirtingiems Tuniso visuomenės sluoksniams ir vertybėms, įskaitant darbininkų gyvenimą ir socialinę rūpybą, įstatymų viršenybės principus ir žmogaus teises.

„Remdamasis šiuo pagrindu, Ketvertas atliko tarpininko vaidmenį ir buvo varomoji jėga, skatinant taikią demokratijos plėtrą Tunise, turėdamas didelį moralinį autoritetą“, – rašo Nobelio komitetas.

„Labiau negu kas nors kita ši premija skiriama kaip paskata Tuniso žmonėms, kurie, kad ir kokie dideli būtų iššūkiai, paklojo pamatus nacionalinei brolybei, ir kuri, kaip tikisi komitetas, taps pavyzdžiu, kuriuo bus vadovaujamasi kitose šalyse“, – sakė Kaci Kullmann Five (Kasi Kulman Fivė), naujoji Norvegijos Nobelio komiteto pirmininkė, paskelbusi šių metų laureatus Nobelio institute Osle.

K.Kullmann Five nurodė, kad premija skiriama bendrai visam ketvertui, o ne keturioms atskiroms organizacijoms.

„Konsensuso kelias“

Tuniso prezidentas Beji Caidas Essebsi (Bedžis Kaidas Esebsis) pareiškė, kad šiųmete Nobelio taikos premija yra reiškiamas pripažinimas „konsensuso keliui“, kurį ši šalis pasirinko po 2011 metų revoliucijos.

Ji ne tik pagerbia tarpininkus, bet ir pripažįsta „mūsų pasirinktą kelią ieškoti sutarimu pagrįstų sprendimų“, - pažymėjo B.C.Essebsi vaizdo kreipimesi, kuris buvo paskelbtas prezidentūros feisbuko puslapyje.

„Nepaisant ideologinių nesutarimų Tunisas neturi kito sprendimo, išskyrus dialogą“, - pridūrė jis.

Savo ruožtu Tuniso visuotinės profesinės sąjungos (UGTT) generalinis sekretorius Houcine'as Abassi (Husinas Abasis) sakė esantis „priblokštas“ šio sprendimo.

„Esu laimingas, – pridūrė jis, sakydamas, kad to ketverto narės nesitikėjo šio prestižinio apdovanojimo. – Ši premija vainikuoja ilgiau negu dvejus metus trukusias pastangas, vykdytas šio ketverto, kai šaliai grėsė pavojus visuose frontuose.“

Jis taip pat pasakojo, kaip UGTT kartu su žmogaus teisių organizacija LTDH, pramonės ir prekybos organizacija UTICA bei Tuniso advokatų sąjunga suvienijo jėgas, mėgindamos „išvesti šalį iš krizės“ po 2010–2011 metų Jazminų revoliucijos.

„Šios mūsų jaunimo pastangos leido šaliai užversti diktatūros puslapį“, – pridūrė H.Abassi.

Eksportuotinas patyrimas

UTICA vadovė Wided Bouchamaoui (Vided Bušamavi) pažymėjo, kad Tuniso patyrimas gali būti „eksportuojamas“ į kitas šalis.

Kalbėdama Prancūzijos televizijai „i-Tele“ ji pridūrė, kad apdovanojimas skirtas „visiems tunisiečiams“.

Šis apdovanojimas yra didžiulė pergalė mažam Tunisui, kurio jauna ir vis dar trapi demokratija šiemet išgyveno dvi skaudžias ekstremistų atakas, nusinešusias 60 žmonių gyvybių ir smarkiai sutrikdžiusias gyvybiškai svarbų turizmo sektorių.

Protestai Tunise įžiebė sukilimus arabų pasaulyje 2011 metais, nuvertusius kai kuriuos diktatorius ir iš esmės pakeitusius nusistovėjusią padėtį tame regione. Vis dėlto Tunisas yra vienintelė to regiono šalis, atkakliai kurianti demokratiją ir į šį procesą įtraukusi įvairius politinius bei visuomenės veikėjus į dialogą, padėjusį parašyti šalies konstituciją, įstatymus ir įkurti demokratines institucijas.

Nors pokyčiai Tunise buvo mažiau audringi, lyginant su kaimynine Libija arba Sirija, šalies žengimą į demokratiją temdė retkarčiais prasiverždavęs smurtas, ypač susijęs su islamo ekstremistais.

Birželį per išpuolį Susos pajūrio kurorte žuvo 38 žmonės, daugiausiai turistai iš Didžiosios Britanijos. Per kitą ataką nacionaliniame Bardo muziejuje sostinėje Tunise kovą buvo nužudyti 22 žmonės, taip pat daugiausiai turistai.

Nobelio taikos premija buvo paskirta kitą dieną po to, kai nežinomi užpuolikai pašovė vieną įstatymų leidėją ir iškilų sporto magnatą Susoje, o tas išpuolis pabrėžia netikrumo pojūtį mieste, smarkiai priklausomame nuo turizmo.

„Tai buvo labai netikėta“

Šis sprendimas daugeliui buvo staigmena, nes buvo prognozuojama, kad komitetas sutelks dėmesį į Europos migrantų krizę arba liepą pasirašytą galingųjų valstybių sutartį dėl Irano branduolinės programos.

Tarp galimų pretendentų buvo minimos ir tokios įtakingos politinės figūros kaip Vokietijos kanclerė Angela Merkel bei JAV diplomatijos vadovas Johnas Kerry (Džonas Keris). Iš viso šiųmečiame sąraše buvo net 273 pavardės - penkiomis mažiau nei praėjusių metų sąraše, kuris buvo rekordinio ilgio.

„Tai labai gera premija, kuria mėginama įsigauti į konflikto musulmonų pasaulyje širdį, – sakė Nobelio premijų istorikas Oeyvindas Stenersenas (Eivindas Stenersenas). – Tačiau ji buvo šiek tiek gluminanti. Tai buvo labai netikėta.“

A.Merkel atstovas taip pat pareiškė, kad Tuniso nacionalinio dialogo ketverto apdovanojimas yra „puikus sprendimas“.

Steffenas Seibertas (Štefenas Zeibertas) pažymėjo, jog Nobelio taikos premija yra „pelnytas apdovanojimas už darbą demokratijos labui; už idėjos, kad diktatūros atsikratę žmonės nusipelnė kažko geriau negu nauja diktatūra, palaikymą“.

Paklaustas, ar jo komentarai žymi palengvėjimą, kad kanclerei apdovanojimas nebuvo paskirtas tuo metu, kai didėja politinė įtampa dėl A.Merkel sprendimų sprendžiant Europos migrantų krizę, S.Seibertas sakė žurnalistams: „Ne. Jūs girdite džiaugsmą dėl labai gero sprendimo ..., didelę pagalbą premijos laureatų pasiekimams.“

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) sakė, kad jis „džiaugiasi su visais tunisiečiais“, ir pridūrė, jog premija žymi šios buvusios prancūzų kolonijos sėkmingą perėjimą prie demokratijos.

Be auksinių medalių, kurie Ketvertui bus įteikti per ceremoniją Osle gruodžio 10 dieną, laureatai taip pat pasidalys 8 mln. Švedijos kronų (856,4 tūkst. eurų) piniginį prizą.

Švedų pramonininkas Alfredas Nobelis yra įpareigojęs savo įsteigtos premijos komitetą skirti šį apdovanojimą „žmogui, kuris daugiausiai nuveikė arba atliko geriausią darbą dėl brolybės tarp tautų, nuolatinių armijų panaikinimo arba sumažinimo, taip pat už taikos kongresų rengimą ir skatinimą“.

Nobelio komitetas šio priesako interpretaciją ilgainiui keitė, išplėsdamas taikos stiprinimo pastangų sąvoką, kuri dabar apima pastangas pagerinti žmogaus teisių padėtį, taip pat kovą su skurdu ir aplinkos taršos mažinimą.

Praėjusiais metais Nobelio taikos premija atiteko pakistanietei Malalai Yousafzai (Malalai Jusafzai) ir Indijos aktyvistui Kailashui Satyarthi (Kailašui Satjarthiui) už jų darbą ginant vaikų teises.

Apdovanojimas už indėlį siekiant taikos pasaulyje yra paskutinė iš šiais metais paskirtų originalių Nobelio premijų.

Vadinamosios Nobelio ekonomikos premijos, teikiamos nuo 1968 metų, laureatai bus paskelbti pirmadienį.