- Liūda Rugienienė, „Nepriklausomybės sąsiuviniai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
1990 m. kovo 11-ąją, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, išeivija buvo itin pakilios nuotaikos, tačiau, kita vertus, jai kilo daug klausimų, į kuriuos nebuvo aiškių atsakymų.
Tuometiniai JAV Lietuvių Bendruomenės (toliau JAV LB) pagrindiniai veikėjai iš Lietuvos išvyko dar jauni (studentai, gimnazistai, vaikai), kartu išsivežė ir Tėvynės meilę bei jos ilgesį. Lituanistinės mokyklos, parapijos, jaunimo organizacijos, sportinis judėjimas, kultūrinė veikla, spauda ugdė patriotizmą ir lojalumą savo gimtinei. Sovietų ir nacių okupacijos daugelio atmintyje buvo gyvos, todėl dvasinis ryšys su Lietuva buvo stiprus.
Apie tai, kuo tuo metu gyveno išeiviai, Liūda Rugienienė pasakoja cikle „Bendras darbas Lietuvai“.
Švietimo reikalai
Lietuvos Respublikos Seimo ir Amerikos Lietuvių Bendruomenės atstovų komisijos posėdžiuose švietimas buvo vienas iš svarbiausių klausimų, ypatingai išeivijai. Gyvendami svetimose kultūrose matėme, kaip yra svarbu skirti pagrindinį dėmesį jaunų žmonių mokslinimui ir auklėjimui. Jauniems žmonėms, gimusiems ne Lietuvoje, asimiliuotis į gyvenamąjį kraštą pastangų nereikia. JAV tyrimai rodo, kad trečioji karta praranda savo tautos kalbą.
Tarp aibės valstybinių reikalų Lietuvoje švietimas ir jaunimo auklėjimas turėjo būti priešakiniu pirmenybių lentelėje. Lietuvos žmonės ir jų gebėjimai – tai yra tie tikrieji Lietuvos ištekliai. 1998 m. kovo 3 d. Komisija posėdį paskyrė švietimo ir jaunimo organizacijų reikalams. Posėdyje dalyvavo švietimo ir mokslo ministras Zigmas Zinkevičius, viceministras Jonas Puodžius, Mokslo studijų departamento Mokslo skyriaus vedėjas Rimantas Vaitkus ir Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Žibartas Jackūnas.
Dalia Puškorienė perskaitė JAV Lietuvių Bendruomenės Švietimo tarybos pirmininkės Reginos Kučienės pranešimą. Tik bendrais bruožais buvo supažindinta su lituanistinių mokyklų sistema ir pateikta šiek tiek statistikos. JAV mokslo trukmė lituanistinėse mokyklose buvo suderinta su gyvenamojo krašto bendrojo lavinimo mokyklomis – 12 mokslo metų, veikė 8 skyrių pradžios mokykla ir aukštesnioji mokykla – keturių klasių. Laikui bėgant kai kurios lituanistinės mokyklos pradėjo trumpinti mokslo metų skaičių, nes mažėjo mokinių aukštesniosiose mokyklose.
„1997 metais, remiantis mokytojų darbo konferencijos pateiktais pageidavimais, peržiūrėtos dabartinės mokyklos programos ir padaryti pakeitimai. Buvo atsižvelgta į šiuos punktus: pirma, namuose dažniau kalbama angliškai negu lietuviškai; antra, vaikai tarpusavyje daugiau kalba angliškai; trečia, nemaža dalis mokinių nepajėgia skaityti jų klasėms skirtų vadovėlių ir kitų skaitinių; ketvirta, klasėje išeitas kursas nėra kartojamas namuose; penkta, tėvų lietuvių kalba silpnėja; šešta, mokytojų lietuvių kalbos žinių išmanymas yra pasikeitęs. Pertvarkant programas buvo peržiūrėta ankščiau sudaryta programa. Pakeitimų reikalavo greitai besikeičianti mokinių sudėtis. Toje pačioje klasėje sėdi įvairių sugebėjimų mokiniai.“
Apie gramatikos mokymą taip pat yra įvairių nuomonių, 90 proc. tėvų galvoja, kad gramatikos visai nereikia, nes jie patys nesugeba vaikams padėti ruošti pamokas. Lietuvių kalbos silpnėjimas kelia rūpestį. Silpnėjant kalbos lygiui, atsiranda norinčių pasiduoti šiam procesui ir pasitenkinti „virtuvės“ kalba. Švietimo taryba tokiai galvosenai nepritaria ir deda visokeriopas pastangas kalbos mokėjimo lygį kelti, o ne smukdyti. Švietimo taryba Lietuvoje perka leidžiamus vadovėlius, padaro atranką ir parengia atskirus konspektus. Kasmetinėje mokytojų studijų savaitėje Dainavoje ( jaunimo stovyklavietė netoli Detroito) nagrinėjami patys opiausi lituanistinio švietimo klausimai.
1997–1998 mokslo metais lituanistines mokyklas lankė 936 mokiniai, mokė 172 mokytojai, iš kurių 42 buvo naujieji ateiviai. Kiek iš Lietuvos atvykusių vaikų lankė lituanistines mokyklas, statistikos neturėjo. „Baigdama šį JAV LB Švietimo tarybos pranešimą teigiu, kad istorija kartojasi. Esant toli nuo tautos kamieno tautinė ir kultūrinė asimiliacija veikė pirmųjų ateivių mokyklas. Jos neišvengėme ir po Antrojo pasaulinio karo atvykę į šį kraštą. Tikimės, kad naujai atvykę tautiečiai įsijungs ir užtikrins lietuvybės tęstinumą šiame krašte“, savo pranešime teigė Regina Kučienė.
Švietimo ir mokslo ministras Z. Zinkevičius glaustai paminėjo, kas yra daroma Švietimo ir mokslo ministerijoje. Vienas iš aktualiausių darbų – parengti vyriausybinę detalią švietimo reformos programą ir tikslinį finansavimą. Šis darbas buvo pavestas Pedagogikos institutui, sudaryta koordinacinė darbo grupė.
Labai svarbu yra sukurti švietimo sistemos įstatymų bazę, numatyta nemažai įstatymų. Taip pat svarbu sukurti švietimo vertinimą, monitoringo sistemą. Kuriama nauja egzaminų sistema, yra parengta naujos egzaminų tvarkos samprata. Reikia reformuoti ugdymo turinį – iki šeštos klasės jau pakeistas, o dabar keičiamas vyresniųjų klasių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
4-oji Kauno literatūros savaitė jungs žemynus ir žodžius
Gegužės 8–12 dienomis Kaunas taps literatūros meka – čia jau ketvirtą kartą vyks tarptautinis knygų ir rašytojų festivalis „Kauno literatūros savaitė“. ...
-
Bibliotekos nurašytas knygas galės atiduoti tiems, kam jos reikalingos
Bibliotekos, prieš atiduodamos perdirbti nurašytas knygas, galės neatlygintinai perduoti jas fizinių ar juridinių asmenų nuosavybėn. Ketvirtadienį Seimas priėmė tokią galimybę suteikiančias Kultūros ministerijos parengtas Bibliotekų ...
-
Valdovų rūmuose atidaroma interaktyvi paroda apie 1863–1864 metų sukilimą3
Valdovų rūmų Didžiajame kieme ketvirtadienį atidaroma interaktyvi paroda apie 1863–1864 metų sukilimą. ...
-
„Nerk į teatrą“: interaktyvumas be amžiaus cenzo
Tarptautinis edukacinis festivalis „Nerk į teatrą“ šiemet Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) vyks jau keturioliktą kartą. Jo programoje nuo balandžio 25 d. iki birželio 14 d. – pusšimtis edukacijų, dvi premjeros, a...
-
Pagerbti trys geriausi 2023-iųjų bibliotekininkai, įstaigos sutarė derinti veiksmus
Kultūros ministerijoje antradienį minint Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę pagerbti geriausi praėjusių metų šio sektoriaus specialistai, tuo metu bibliotekų asociacijos pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo. ...
-
Antrasis S. Dirsytės romanas: aplinkybių sutraiškyta herojė iki pabaigos kovojo už teisę išlikti
„Kai rašai istorinį romaną, išties, gerąja to žodžio prasme, ištinka tam tikras apsėdimas. Atrodo, kuo daugiau domiesi laikotarpiu, apie kurį rašai, tuo aiškiau dėliojasi istorija, o rūke tarsi paskendęs vaizd...
-
O. Šurajevas rėžė Lietuvos teatralams: kas iš to vardo, jei jie „myžniai“116
Visuomenininkas Olegas Šurajevas abejingų nepalieka. Anot jo, dabar nėra laikas abejoti ir kalbėti miglotomis metaforomis. Jis teigė, kad atėjo laikas išreikšti aiškias pozicijas – be dviprasmybių, naudos ir kašt...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
Kultūros ministerija paskelbė konkursą vadovauti Nacionaliniam architektūros institutui2
Kultūros ministerija antradienį paskelbė konkursą į naujai įsteigto Nacionalinio architektūros instituto direktoriaus pareigas. ...
-
Prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė
Antradienį Lietuvoje prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė, kurios tema šiemet – Europos Sąjunga (ES). ...