- LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jei muziejai dirbtų ir sekmadieniais, kultūros lokomotyvas būtų greitesnis. Visgi muziejai, esantys mažesniuose miesteliuose, didesnio lankytojų srauto turėtų palaukti kelerius metus, LRT RADIJUI sako menotyrininkas Ernestas Parulskis.
Muziejų asociacijos valdybos pirmininkas Raimundas Balza teigia, kad situacija Lietuvos muziejuose kinta, tarp naujovių – salės prižiūrėtojų atsisakymas ir vietoj jų atsirandantys ekspozicijų konsultantai.
Darbo laiką renkasi patys muziejai
Dėl muziejų darbo laiko nusprendžia patys muziejai, LRT RADIJUI sako R. Balza. Kaip teigia jis, šis dalykas nėra griežtai reglamentuotas, nes svarbiausia muziejų funkcija – aptarnauti lankytojus: „Muziejai patys renkasi darbo laiką, atsižvelgdami į situaciją, griežtų nustatymų nėra. Kiekvienas muziejus turi teisę pasirinkti darbo laiką, didžioji jų dalis Lietuvoje tikrai dirba savaitgaliais. Kitaip galbūt yra su muziejais savivaldybėse, kurie dar nepajuto poreikio patenkinti bendruomenės interesus.“
E. Parulskis tvirtina, kad kone visi Lietuvos muziejai dirba šeštadieniais, bet retas kuris savivaldybės muziejus yra atviras sekmadieniais. „Muziejai yra vienas stipriausių kultūros industrijos lokomotyvų, vežantis šią sritį su pastoviomis įplaukomis. Jei muziejai dirbtų ir sekmadieniais, tas lokomotyvas būtų greitesnis“, – aiškina pašnekovas.
E. Parulskis patvirtina, kad viskas priklauso nuo pačių muziejų: „Galime įsivaizduoti, kad mažesniuose muziejų filialuose dirba vienas žmogus. Be to, jei muziejus imtų dirbti sekmadieniais, jis turėtų nedirbti kitą dieną – antradienį arba trečiadienį. Tačiau tai irgi galima suorganizuoti, tai pačių muziejų pasirinkimo galimybė.“
Pasak E. Parulskio, muziejininkai, taip pat ir bibliotekininkai, yra pagrindinė kultūros kariuomenė. „Ji disciplinuota ir aktyvi. Tačiau kaip bet kuriai kariuomenei, šiai įsakymas taip pat nepakenktų. Jei savivaldybių tarybos, kurioms ir priklauso muziejai, nutartų, kad šie turi dirbti ir sekmadieniais, taip ir įvyktų“, – sako menotyrininkas.
Tektų palaukti kelerius metus
R. Balza įsitikinęs, kad reikia gyvinti muziejų veiklą, pritraukti lankytojus įvairiais renginiais ir pramogomis: „Galima rengti susitikimus, koncertus, poezijos vakarus. Visa tai jau vyksta daugelyje muziejų, bet ne 100 proc. Net socialiniame tinkle „Facebook“ galima matyti, kad žmonės lanko parodas, susitinka. Muziejai jau aktyvūs, o 2018 m. tikrai bus virsmas. Jau kalbame apie dideles programas, esame pasiruošę moksleivius priimti į muziejus nemokamai.“
Yra ekspozicijų konsultantai. Tai žmonės, padedantys lankytojams susivokti, atsakantys į klausimus, vedantys ekskursijas. Jais dažniausiai dirba istorikai. Bobučių, sėdinčių su knygomis ant kėdžių, atsisakoma.
E. Parulskis tvirtina, kad regioniniams muziejams ir jų filialams mažuose miesteliuose dirbti iš tiesų sunku. „Ten tiek turistų srautas, tiek vietinių lankytojų skaičius nėra didelis. Jų ir negali būti daug, nes muziejų ekspozicija nesikeičia kas mėnesį. Kalbant apie muziejų darbą sekmadieniais, tai gali sulaukti sėkmės, bet šis procesas lėtas. Tam reikėtų ruoštis iš anksto ir nesitikėti greito rezultato“, – įsitikinęs pašnekovas.
Kaip sako E. Parulskis, jei mažo miestelio ar kaimo muziejus imtų dirbti sekmadieniais, reikėtų luktelėti kelerius metus, kad jame atsirastų srautas: „Tačiau galima grąža būtų gerokai didesnė, jei disciplinarinis nurodymas ir turistai tikrai žinotų, kad visi Lietuvos muziejai sekmadieniais dirba. Manau, kad būtų puiku, jei prie viso to prisidėtų vyskupijos ir lieptų bažnyčioms šeštadieniais ir sekmadieniais būti atviroms.“
E. Parulskis teigia, kad būtent bažnyčios ir muziejai – pagrindiniai kultūros elementai mažose Lietuvos vietovėse. Anot jo, atviros bažnyčios ir muziejai padidintų turistų srautus ir miestelių lankomumą.
R. Balza tvirtina, kad kinta ir situacija dėl muziejų darbuotojų. „Pavyzdžiui, tiek Šiaulių „Aušros“ muziejus, tiek Jūrų muziejus atsisakė salės prižiūrėtojų. Tokio personalo jau nėra, yra ekspozicijų konsultantai. Tai žmonės, padedantys lankytojams susivokti, atsakantys į klausimus, vedantys ekskursijas. Jais dažniausiai dirba istorikai. Bobučių, sėdinčių su knygomis ant kėdžių, jau nėra, to atsisakoma“, – aiškina pašnekovas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Dolinskas toliau vadovaus LDK Valdovų rūmų muziejui
Kultūros ministerijos konkursą eiti Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų generalinio direktoriaus pareigas laimėjo ligšiolinis muziejaus vadovas Vydas Dolinskas. ...
-
Panevėžyje įteikti G. Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliai „Tarnaukite Lietuvai“
Panevėžio kultūros centre pirmadienį iškilmingai įteikti Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliai „Tarnaukite Lietuvai“. ...
-
Atsisveikinimas su R. Tuminu: durys bus atviros visiems1
Kovo 6-ąją miręs režisierius Rimas Tuminas bus palaidotas trečiadienį Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje. ...
-
Londone – naujasis gatvės menininko Banksy kūrinys
Jungtinėje Karalystėje, šiaurės Londone, šalia Finsberio parko, Hornsey Road gatvėje, sekmadienio rytą ant pastato sienos pastebėtas piešinys. Vėliau paaiškėjo, kad tai – gatvės menininko Banksy darbas. ...
-
„Kino pavasaryje“ – speciali sporto filmų programa
Prisodrinta adrenalino – taip galima apibūdinti penktadienio vakarą pristatytą naująją Lietuvos olimpinės komandos „LTeam“ ir „Kino pavasario“ kartu parengtą sporto filmų programą, kurioje – filmai, pasakojantys api...
-
Ilgamečiams renginiams negavus paramos iš sostinės, savivaldybė mini didelę konkurenciją6
Daliai kultūros atstovų ir politikų kritikuojant sostinėje vykdytą kultūros rėmimo konkursą, kuriame finansavimo negavo nė vienas šiuolaikinės muzikos projektas, savivaldybė sako, kad muzikos ir festivalių paramos konkursuose buvo didžiausi...
-
Aukštaitijoje kuriamas pirmas regioninis kultūros kelias, skirtas penkiems kūrėjams
Šiaurės Lietuvoje kuriamas pirmas regioninis kultūros kelias, skirtas penkiems iš čia kilusiems kūrėjams. ...
-
Nupūtęs dulkes fotografas E. Butkevičius grįžo su trenksmu3
Fotografo Evaldo Butkevičiaus parodoje – apnuoginti kūnai ir sielos, praeities ženklai ir progos, kurios nesikartos. ...
-
Paroda: jie prisiėmė protėvių vaidmenį
Vytauto Didžiojo karo muziejuje eksponuojama fotografijų paroda „Plieno audrose“ – fotografijose sujungtos Ukrainos XX a. ir dabartines laisvės kovos. Parodos idėją sustiprina aplinkybė, kad kariai fotografuoti atokvėpio tarp mū&scaro...
-
29–asis „Kino pavasaris“ prasidėjo – daug ypatingų renginių ir į gera keičiančio kino1
Šiandien prasidėjęs Vilniaus miesto kino festivalis „Kino pavasaris“ kviečia atsiduoti dviejų savaičių kino šventei ir iki pat kovo 27 d. į šalį atidėti visus kitus savo planus. Festivalį atidarė nelengvas, bet būti...