A. Mončio namuose-muziejuje – P. Lapės paroda

Liepos 6 dieną 18 val. Palangoje, Antano Mončio namuose-muziejuje atidaroma dailininko Prano Lapės paroda „Gyvenimo mintys“.

Parodoje pristatomi dailininko kūriniai atspindi skirtingus kūrybos laikotarpius: impresionistinio stiliaus peizažus, juodai baltą periodą, abstrakčius ekspresionistinius darbus bei koliažus. Visus juos vienija dėmesys gamtai, tam kas natūralu, tikra - žemės spalvų abstrakcijos, naudojamas tikras smėlis, koliažuose žuvų atspaudai, medis, akmens skalda ir pan.

Pats autorius teigia: „Gamta mane veikė kaip dailininką. Ilgą laiką gyvenau prie jūros. Kai būnu prie jūros, veikia trys dalykai - juoda akmens uola, miško ir pievų žaluma, vandens mėlynė. Tad mano tapyboje atsirado mėlyna, žalia ir juoda (bet jokios šiose spalvose simbolikos nereikia įžiūrėti). Vėliau kurį laiką dirbau vien juodai - tam, kad išsilaisvinčiau. Kai dirbi pagal kažkokį modelį - jis tave varžo. Kai tapau pagal ką nors, tai ir tapau pagal ką nors. Dėl to ir dariau vien juoda-balta. Manau, kad monochromiškumo dėka išlaisvėjau.“

Pranas Lapė gimė 1921 m. sausio 11 d. Klaipėdoje. 1941 - 1943 m. studijavo Kauno taikomosios dailės institute. 1944-aisiais, artėjant antrajai sovietinei okupacijai, pasitraukė į Vakarus. Per Vokietiją, Suomiją ir Norvegiją 1945-ųjų pavasarį pasiekė Švediją, kur 1945-1946 m. tęsė studijas Stokholme, privačioje Anderso Beckmano mokykloje. Nuo 1946 ir 1949 m. toje pat mokykloje dėstė piešimą. Švedijoje P. Lapė sukūrė kelis didelio formato sieninės tapybos paveikslus viešiesiems pastatams, apipavidalino du pasaulinius renginius - Pasaulio sporto parodą (1948) ir Pasaulio medicinos seserų kongreso salę (1949).

1949 m. pabaigoje P. Lapė emgravo į Jungtines Amerikos Valstijas, apsigyveno Niujorke, Manhatane. 1950-1956 m. daugiausia iliustravo knygas, gaudavo prestižinių leidyklų - „Doubleday“, „Scrubners“, „Random House“, „Grosset&Dunlap“ ir kt. - užsakymų. Yra sukūręs per 300 knygų viršelių švedų, amerikiečių ir lietuvių knygoms. Iliustravo Antano Baranausko „Anykščių šilelį“ (1961), Maironio „Balades“ (1966), Algimanto Mackaus „Augintinių žemę“ (1984), Antano Gustaičio „Pakelėje į pažadėtąją žemę“ (1986) ir kt.

Kūrė sienų tapybą, scenografiją, estampus. 1957-aisiais persikėlė į Rowaytono miestelį Konektikuto valstijoje, nes gavo įdomų pasiūlymą parengti meno programą ir ją įdiegti privačioje vidurinėje mokykloje. Po 14 metų P. Lapės sudarytą meno programą Naujosios Anglijos nepriklausomų mokyklų ir kolegijų vertinimo komisija pripažino „ne tik labai sėkminga, bet ir viena stipriausių Thomas mokyklos veiklos sričių“. 1972 m. dailininkas penkeriems metams pasirašė sutartį sukurti panašią programą Belmont Hill (Masačusetso valst.) mokyklai. 1978 m. Pranas Lapė atsisakė pedagogo darbo. Apsigyveno Chamberlaine, Meino valstijoje, atsidėjo vien kūrybai. Tapyba dailininko aistra tapo dar gimnazijoje, ypač didelę įtaką jam padarė dėstytojas Vytutas Kairiūkštis. Iš pradžių kūręs figūrinę tapybą, P. Lapė ilgainiui vis labiau linko į abstraktųjį ekspresionizmą. Dailininkas nedaro eskizų, sako, kad tapydamas jaučiasi kaip Kolumbas, kuris plaukė į Indiją, o atrado Ameriką. Tapybą yra eksponavęs individualiose parodose Long Ailende (1965), Čikagoje (1969), Niū Kenane (1980), Brukline (1981), Bostone (1985). Dalyvavo grupinėse lietuvių išeivijos ir amerikiečių dailės parodose. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, dailininkas P. Lapė grįžo gyventi į gimtinę.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių