- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Būdamas 86-erių metų mirė iškilus Estijos chorų muzikos kompozitorius Veljo Tormisas (Veljas Tormisas), svariai prisidėjęs prie savo šalies siekio atkurti nepriklausomybę.
V. Tormisas mirė šeštadienį Taline po ilgos ligos, naujienų agentūrą AP informavo Estijos kompozitorių sąjungos atstovė Mari-Liis Rebane (Mari-Lys Rebanė).
V. Tormisas buvo laikomas nacionaline Estijos ikona. Šios šalies kultūroje chorų muzika užima svarbų vaidmenį jau kelis šimtus metų. Ji išliko svarbi ir valdant švedams, ir vokiečiams, ir sovietams.
Praėjusio amžiaus 9-ame dešimtmetyje prasidėjęs nepriklausomybės atkūrimo judėjimas buvo pavadintas Dainuojančia revoliucija, nes per masinius taikius protestus minios dažnai dainuodavo senoviškas skandavimo stiliaus dainas, kurias išpopuliarino V. Tormisas.
Šiurpoki, tačiau gražūs V. Tormiso a cappella kūriniai paprastai pasižymi skanduotėmis ir paslaptingumu, kurį papildo šamanų ir dabar jau pamirštų Baltijos jūros pakrantėse gyvenusių senovės žmonių vaizdai.
Estijai 1991 metais atgavus nepriklausomybę kompozitoriaus darbai sulaukė tarptautinio pripažinimo, o jo muziką atlieka viso pasaulio chorai – nuo Korėjos iki JAV.
Žinomiausias ir dažniausiai atliekamas V. Tormiso kūrinys „Raua needmine“ („Geležies prakeiksmas“) netikėtai tapo svarbiausiu netikėtoje vietoje atliekamu kūriniu – Oregon Sičio vidurinėje mokykloje Portlando priemiestyje. Tuometė mokyklos choro vadovė Amy Aamodt (Eimi Amot) pasakojo, kaip jie maždaug 2010 metais, iš pradžių kupini dvejonių, ėmėsi sudėtingo kūrinio, nes tada jie jį atliko estų kalba, tačiau netrukus jis juos tiesiog pakerėjo.
„Liaudies muzika naudojasi manimi“
„Net kai mokėmės jo muziką, pažiūrėdavau aukštyn ir vaikų akyse matydavau ašaras. Jo muzikoje buvo kažkas patrauklaus“, – pirmadienį telefonu sakė susijaudinusi A. Aamodt, kai žurnalistas jai pranešė apie kompozitoriaus mirtį.
„Tas kūrinys buvo daug gilesnis nei kas nors iš mūsų galėtų įsivaizduoti“, – pridūrė ji.
„Raua needmine“ yra odė karo siaubams. Ji yra skirta chorui ir šamano būgnui, o ją atliekantys muzikantai turi suktis, gūžtis ir klykti, kad suteiktų kūriniui daugiau jėgos. Estiškame tekste kalbama apie karo prakeiksmą ir jo ginklus: „Siaubinga geležie!... Kūno valgytoja, kaulų graužėja!“
Moksleivių choro atlikto kūrinio, kurio žodžių nesuprato niekas iš žiūrovų, poveikis buvo universalus, prisiminė A. Aamodt.
„Mačiau, kaip tėvai verkė“, – sakė ji.
Švelnaus balso ir kuklaus būdo V. Tormisas savo kūrinius apibūdindavo senovės žmonių, kurių kultūros ir kalbos seniai išmirę, prisiminimų išlaikymu.
„Ne aš naudojuosi liaudies muzika. Liaudies muzika naudojasi manimi“, – šie jo žodžiai buvo užrašyti ant kelių jo albumų.
1930 metais rugpjūčio 7 d. gimęs V. Tormisas 1956-aisiais baigė Maskvos konservatoriją. Savo karjeros pradžioje jis kūrė simfoninę muziką ir kitokius populiarius kūrinius, tačiau vėliau susikoncentravo į senovines muzikos formas. Jis tyrinėjo estų, suomių ir mažiau žinomų lyvių ir ingrų tautų senąsias dainas.
V. Tormisą pergyveno jo žmona Lea (Lėja) ir sūnus Tonu (Tonus).
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
4-oji Kauno literatūros savaitė jungs žemynus ir žodžius
Gegužės 8–12 dienomis Kaunas taps literatūros meka – čia jau ketvirtą kartą vyks tarptautinis knygų ir rašytojų festivalis „Kauno literatūros savaitė“. ...
-
Bibliotekos nurašytas knygas galės atiduoti tiems, kam jos reikalingos
Bibliotekos, prieš atiduodamos perdirbti nurašytas knygas, galės neatlygintinai perduoti jas fizinių ar juridinių asmenų nuosavybėn. Ketvirtadienį Seimas priėmė tokią galimybę suteikiančias Kultūros ministerijos parengtas Bibliotekų ...
-
Valdovų rūmuose atidaroma interaktyvi paroda apie 1863–1864 metų sukilimą3
Valdovų rūmų Didžiajame kieme ketvirtadienį atidaroma interaktyvi paroda apie 1863–1864 metų sukilimą. ...
-
„Nerk į teatrą“: interaktyvumas be amžiaus cenzo
Tarptautinis edukacinis festivalis „Nerk į teatrą“ šiemet Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) vyks jau keturioliktą kartą. Jo programoje nuo balandžio 25 d. iki birželio 14 d. – pusšimtis edukacijų, dvi premjeros, a...
-
Pagerbti trys geriausi 2023-iųjų bibliotekininkai, įstaigos sutarė derinti veiksmus
Kultūros ministerijoje antradienį minint Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę pagerbti geriausi praėjusių metų šio sektoriaus specialistai, tuo metu bibliotekų asociacijos pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo. ...
-
Antrasis S. Dirsytės romanas: aplinkybių sutraiškyta herojė iki pabaigos kovojo už teisę išlikti
„Kai rašai istorinį romaną, išties, gerąja to žodžio prasme, ištinka tam tikras apsėdimas. Atrodo, kuo daugiau domiesi laikotarpiu, apie kurį rašai, tuo aiškiau dėliojasi istorija, o rūke tarsi paskendęs vaizd...
-
O. Šurajevas rėžė Lietuvos teatralams: kas iš to vardo, jei jie „myžniai“116
Visuomenininkas Olegas Šurajevas abejingų nepalieka. Anot jo, dabar nėra laikas abejoti ir kalbėti miglotomis metaforomis. Jis teigė, kad atėjo laikas išreikšti aiškias pozicijas – be dviprasmybių, naudos ir kašt...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
Kultūros ministerija paskelbė konkursą vadovauti Nacionaliniam architektūros institutui2
Kultūros ministerija antradienį paskelbė konkursą į naujai įsteigto Nacionalinio architektūros instituto direktoriaus pareigas. ...
-
Prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė
Antradienį Lietuvoje prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė, kurios tema šiemet – Europos Sąjunga (ES). ...