Miko dantys - visos šeimos turtas

Grojimu dantimis nustebinęs "Lietuvos talentų" laimėtojas šešiolikmetis Mikas Stankevičius svajoja apie kulinarijos mokyklą Italijoje ir šefo virėjo darbą savo šeimos restoranėlyje.

Kaime lašinukai privalomi

"Šunų nebijote? - atbridęs per sniegą ir darydamas vartelius šyptelėjo svetingos ir vaišingos šeimos galva - Miko tėtis Dainius Stankevičius. Vos peržengus dviejų aukštų kompaktiško namo slenkstį Šlienavos kaime, draugiškai užpuolė du bokseriai - 10 metų Baris ir 7 mėnesių amžiaus Berta.

"Aha... - neslėpdamas, kad šiandien trūksta energijos, šyptelėjęs pasisveikino Mikas. - Daug dirbau, be to, šventės. Vėlai atsiguliau, anksti kėliausi."

"Laba diena", - guviai pasisveikino 8 metų Miko brolis Nojus. Šunys šokinėja, sukasi ratu, jauku, triukšminga.

"Kaime privaloma paragauti lašinukų", - šypsojosi Sonata Stankevičienė, Miko mama, ant stalo pateikdama naminės užkandos. Netrukus ant stalo pasirodo gardus orkaitėje keptas obuolių pyragas su spanguolėmis. Keptas Miko. Bet apie kulinariją - vėliau.

Į drauges - šimtai merginų

"Kokia dantų pasta valausi dantis? - juokiasi Mikas. - Skania."

Linksmas, charizmatiškas šešiolikmetis džiaugiasi pergale talentų konkurse, tačiau jos nesureikšmina. Kažkam jo talentas patinka, kažkam - ne.

Ar išgarsėjęs po TV 3 laidos "Lietuvos talentai" jau spėjo pakeisti merginą? Juokiasi ir purto galvą - ne. Bet šiuo metu mylimosios jis neturi.

Tiesa, prunkštelėja M.Stankevičius, viena mergina pareiškė norinti nuo jo vaiko, o socialiniame tinklapyje "Facebook" jau pirmą dieną po jo pergalės į draugus pasiprašė 110 merginų. Ir gražių, ir tiesiog "lėlyčių".

"Nea, - purto galvą Kauno Saulės gimnazijos mokinys, - nepriėmiau. Juk aš jų nepažįstu. Jos nėra mano draugės."

"Mane brolis spintoje uždarė..." - į erdvią su svetaine sujungtą virtuvę atitipeno ir paskutinė kompanijos dalyvė - ketverių metų Milėja Stankevičiūtė. Ne, Nojus - nekaltas, jis netyčia užtrenkė spintos duris.

Augo muzikalioje aplinkoje

Dantukai Mikui išdygo anksti - jau 8 mėnesių. Sulaukęs metukų ir keturių mėnesių Mikas kalbėjo labai raiškiai, puikiai tardavo ir raidę "r".

"Gatvėje, norėdami pažiūrėti, koks žmogus taip juokingai kalba, net atsisukdavo žmonės, - šypsojosi Dainius. - Ieškodavo akimis ir nustebdavo vos ne po kojomis pamatę mažylį."

Paskutinį kartą beveik prieš dvejus metus pas stomatologą apsilankęs Mikas dantimis nesiskundžia. Smalsus ir imlus vaikinukas prisipažįsta: "Kažkada pamatęs filmuką apie Dantukų fėją buvau po pagalve palikęs dantuką. Norėjau pinigėlio..."

"Jis visą laiką augo muzikalioje aplinkoje, - ilgus metus smuiku grojusi ir kitus mokiusi kamerinio orkestro pirmasis smuikas - Miko mama jau nuo 2 metukų Miką vesdavosi į Kauno filharmoniją. - Smuikas ant vieno peties, vaikas - ant kito. Jis užaugo su muzika. Kol repetuodavau, jis kelias valandas miegodavo filharmonijoje skambant Mocartui."

Žino šimtus melodijų

"Jam buvau pernelyg reikli pedagogė, - prisipažįsta Miko mama. - Mikas turi nuostabią klausą, tačiau mokydama griežti smuiku jam buvau ypač griežta."

Į ką Mikas pirmiausia kreipiasi, į tėtį ar mamą, jei būna blogai? M.Stankevičius šmaikštauja: "Priklauso, kam pirmam paskambina auklėtoja."

Tačiau spragsėdamas pirštais į dantis, pastebi mama, jis puikiai atkartoja ypač sunkią kompozitoriaus Nikolajaus Rimskio-Korsakovo "Kamanę".

Tėvai kabinėjosi ir reikalavo iš sūnaus daug. Dabar jie svarsto suburti grupę dantimis "grojančių" žmonių. Iš to, įsitikinusi mama, galima sukuti gražų meną.

"Svarbiausia, - kalė Mikui į galvą tėvai, - būk nuoširdus su žiūrovais, kurie iškart tai pastebės. Jei kažką darai per prievartą, ne savo noru, nepasiseks."

Prieš pusfinalį ir finalą buvo visko: ir pykčių, ir nervų. Neiškentęs trenkdavo savo kambario durimis. Netrukus aprimęs grįždavo ir tėvų klausdavo: kaip skamba ši melodija?

Tiesa, prunkščia Mikas, dėl melodijų su mama pasiginčija: ji kategoriškai pasisako už klasiką, rimtą muziką, o šešiolikmetis mieliau kaukši "Basshunter" "Jingle Bells" remiksą.

"O kiek reikia?" - šyptelėjo Mikas, nesipuikuodamas, kad žino labai daug melodijų. Ir čia pat, be fonogramos ir be muzikos, dantimis sugroja kelias melodijas.

Nuo penkerių - aikido

"Būdamas aštuonerių metų pamačiau, kaip kieme paauglys dantimis grodavo melodiją", - impulsą išbandyti netradicinį grojimą prisimena Mikas.

"Panemunė, šilas, Smetonos alėja, kaštonai - beprotiškai gražu", - prisimena vaikystę Mikas.

"...Nemunas, lakštingalos..." - užsisvajoja S.Stankevičienė.

"... Žvejyba... - tęsia tėtis, taip pat buvęs muzikantas, baritonas. Tuomet jauna šeima gyveno nedideliame pusantro kambario butelyje su Miku, o vėliau ir Nojumi. - Tie žavūs studentiški laikai."

Mikas, kaip ir tėtis, lankė regbį. Tiesa, berniuką labiau sužavėjo aikido.

"Tai - jam rimta", - prasitaria S.Stankevičius, o šį vieną gražiausių šiuolaikinių Japonijos kovos menų su pertraukomis nuo 5 metų lankantis sūnus tramdo mamą ir nenoriai pasakoja apie jam širdžiai brangų užsiėmimą. Ir netrukus prisipažįsta: "Muzika man nelabai..."

Kai blizga išdavikės akys

O kas - labai? Kulinarija! "Lietuvos talentų" šou laimėjęs šešiolikmetis džiaugiasi 10 tūkstančių eurų prizu. Pinigai bus atidėti mokslams Italijoje. Netrukus vaikinukas pradės lankyti italų kalbos kursus.

"Italijoje šilta, linksma, gražu", - Romoje gyvena D.Stankevičiaus sesuo, tad būsimasis kulinaras gyventų būtent pas tetą.

Kalbant apie maistą, Miko akys išdavikiškai blizga. Jis gamina viską: salotas, mišraines, karštus patiekalus, pyragus.

"Vakar kotletukus troškinau - niam niam", - apsilaižo lūpas. Jam, pastebi tėtis, svarbu, kad  patiekalas būtų patiektas gražiai, estetiškai: prie kotletų patiektoje bulvių košėje jis padarė rožytę.

Tiesa, saldumynų, retkarčiais savo gamintų, Mikas nemėgsta: "Geriausias saldainis yra dešra, o geriausia dešra - kojinė su pinigais".

Itališkos lietuvio svajonės

Paauglys prabunda 6.30 val., minutę prieš suskambant žadintuvui. Ant sienos - šeimos narių nuotraukos, atversta knyga "Ugnies kardas": "Skaičiau ir Harį Porterį..."

Prieš akis - įrėminta seno laikraščio ištrauka, kuriame interviu su keturmečiu Miku - tuomet radijo stoties "Titanikas" laidos "Tiriviri" vedėju.

"Ne, dabar kupranugario namie nenorėčiau turėti, - prisimindamas interviu juokiasi Mikas, tuomet svajojęs būti "Aru" ir ginti žmones nuo blogiečių. - Jie smirda. Geriau šuo, žiurkės."

Mokykloje, šmaikštauja subtilų humoro jausmą turintis M.Stankevičius, jam geriausiai sekasi "langai" ir pertraukos. Ir biologija.

"Jis labai daug žino apie retas gyvūnų savybes", - Miko biologijos žinias giria tėtis.
"Transatlantiniu autobusais, užsakomuoju reisu, ekonomine klase, - apie kelionę iš Kauno į Šlienavą su trečioku broliu juokauja Mikas. - Tarpinėse stotelėse įlipa stiuardesės ir reikalauja bilietėlių."

Kas yra trys "Michelin" žvaigždutės, aukščiausiai maisto kokybe vertinami restoranai, Mikas dar nežino. Tačiau jo svajonė - kulinarijos mokykla Italijoje. Ir virėjo darbas, kad ir Kaune, įsiterpia D.Stankevičius, jaukiame, šeimyniniame restoranėlyje.

Tingiai loja Baris ir Berta, krykštauja Milėja, tėtis rodo pastaruoju metu jų mėgstamiausią strateginį stalo žaidimą "Puerto Riko", o mama juokiasi: "Brolis Nojus būsimam restoranui jau sukūrė kareivišką interjerą. Mikas, sakė, gamins valgyti, o jis - vadovaus."