Meno parafrazės apie Zyplių dvarą

Zyplių dvare, kurio XIX a. pradžią siekiančioje istorijoje būta ir karų, ir gaisrų, kunigų seminarijos ir ligoninės, šiandien nuolatos vyksta įvairūs kultūriniai renginiai. Vienas tokių, šiandienos dvaro istoriją praturtinančių, – tapybos ir skulptūros menus jungianti paroda "Paveikslai – kilmės dokumentai Zyplių dvarui".

Irenos Mikuličiūtės galerijos iš Kauno rengiamoje jungtinėje parodoje tapytojai Kristina Jatautaitė, Irena Mikuličiūtė-Mika, Gitas Markutis, Romanas Averincevas bei skulptorius Sigitas Straigis, pažindami Zyplių dvaro istoriją, interpretavo jos daugiasluoksniškumą kūriniuose sudėdami skirtingus akcentus.

Ekspresyvių potėpių ritmika jaunosios kartos tapytoja K.Jatautaitė drobėse išryškino dvaro interjero kontūrus, kai čia buvo įsikūrusi kunigų seminarija. Šviesos ir šešėlių sąveikoje menininkė atidengė slapčiausias dvaro erdves, pridengdama blukinančio laiko ženklus.

G.Markutis, žavėdamasis dvarą supančia gamta, jos motyvus paveiksluose perteikė juos transformuodamas, įpūsdamas gyvasties. Darbuose vyraujantys gamtovaizdžiai – lyg sapno ir realybės sandūros peizažai.

Spalviškai emocionalūs I.Mikuličiūtės-Mikos portretai, kuriuose – Teresė Tiškevičienė (dvarą valdžiusio Juozapo Poniatovskio sesuo, tapusi jo savininke po brolio mirties). Įdėmūs portretuojamosios žvilgsniai varsto publiką, žvelgdami iš kelių drobių, kuriose perteikiamos skirtingos T.Tiškevičienės asmenybės pusės.

R.Averincevas taip pat dvaro aplinkoje ieškojo žmogaus, liudijusio istoriją. Pasirinkęs tapyti kolūkiečius (karo ir pokario metu Zyplių dvaro erdvėse veikė kolūkio kontora, apylinkės vykdomasis komitetas), menininkas reflektavo kolektyvinio suvaržymo tematiką, kuriai priešprieša – laisva, laukiniška, trykštanti menininko tapybinė maniera.

S.Straigio skulptūros – fragmentas iš dvaro klestėjimo ir nuosmukio ženklų kolekcijos: vertikalūs, liauni, balti kūriniai, kuriuose įžiūrimi paukščio, kryžiaus, pusmėnulio ir kt. simboliai – tarsi puktyrai, nužymintys atmintyje įsirėžusius dvaro egzistavimo etapus.

Parodoje – istoriniais faktais paremti naratyvai, pasakojami ekspresyvia, plastiška potėpių kalba, lengvai liečiant drobių paviršius ir leidžia prasiskvebti šviesai. Publika paveikslų erdvėse, sekdama paskui šviesą, ieško vietos paslapčių menininkų sukurtose istorijose, kurių įvykių eigą sekti padeda S.Straigio skulptūros.


Šiame straipsnyje: Zyplių dvarasparodakūryba

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių