- Gerūta Griniūtė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tarptautiniame muzikos profesionalų forume "Classical:NEXT" dalyvavęs Lietuvos muzikos industrijos desantas grįžo užmezgęs naudingų ryšių ir pasisėmęs patirties.
Pamatyti ir išgirsti
Pirmą kartą įvykusi Miunchene, vėliau dvejus metus kvietusi į Vieną, Nyderlandų uostamiestyje Roterdame mugė "Classical:NEXT" vyko trečią kartą. Šis kasmetis forumas, sutraukiantis muzikos sektoriaus ir industrijos atstovus – muzikos organizacijų, koncertinių įstaigų ir salių delegatus, atlikėjus, vadybininkus ir žurnalistus, išryškino skirtingų profesionaliosios muzikos krypties grandžių bendradarbiavimo svarbą.
1200 dalyvių iš 45 šalių – tokia šių metų renginio, užpildžiusio visą meno centrą "De Doelen", statistika. "Dalyvauti tokiose platformose kaip "Classical:NEXT" reiškia būti tarptautiniame kultūriniame žemėlapyje, būti matomam ir matyti kitus", – sakė Lietuvos nacionalinės filharmonijos generalinio direktoriaus pavaduotoja Ieva Tamutytė.
Dalyvauti šių metų forume Lietuvai buvo ypač svarbu, nes mūsų šalies menininkai buvo kur kas aiškiau išgirsti ir geriau pastebėti – Vaivos Grainytės, Linos Lapelytės ir Rugilės Barzdžiukaitės opera "Geros dienos!" įtraukta į oficialią "Classical:NEXT" programą. Tomis dienomis vieni sėkmingiausių lietuvių pastarųjų metų eksperimentinės muzikos darbų "Geros dienos!" ir "Confessions" – Rūtos Vitkauskaitės, Åsos Nordgren ir Jenso Hedmano darbas – buvo pristatyti įtakingame šiuolaikinės operos festivalyje "Operadagen Rotterdam".
"Sulaukėme labai gerų atsiliepimų ir gan konkrečių pasiūlymų dėl spektaklio pristatymų užsienyje – valstybėse ir festivaliuose, kur dar nesame buvę. Toks rezultatas džiugina. Operos pristatymų skaičius artėja prie 60, o kūrinys vis dar išlieka aktualus ir paklausus", – džiaugėsi organizacijos "Operomanija" vadovė Ana Ablamonova.
Festivalio programoje taip pat vyko kasmečiai trumpi projektų pristatymai, per kuriuos A.Ablamonova šiemet pristatė kompozitoriaus ir garso menininko Arturo Bumšteino projektą "Bad Weather" ir džiaugėsi užsimezgusiomis naujomis galimybėmis lietuvių darbus rodyti plačiai auditorijai.
Stagnacijos varžtuose
Anot Lietuvos muzikos informacijos centro (LMIC) direktorės Astos Pakarklytės, vienas svarbiausių aspektų rengiant Lietuvos nacionalinį stendą – gerai suvokti skirtingų muzikos sektoriaus ir industrijos grandžių bendradarbiavimo svarbą.
"Bazinė Lietuvos muzikos informacijos centro funkcija yra organizuoti nacionalinį stendą, tuo užsiima ir kitos panašaus tipo kultūros organizacijos, todėl "Classical:NEXT" gali priminti olimpiadą, kurioje dalyvauja įvairios nacionalinės komandos, tik skirtingai nuo olimpinių žaidynių, pagrindinis "Classical:NEXT" tikslas yra ne varžytuvės, o tarptautinio bendra(darbia)vimo aikštelės konstravimas", – tikino A.Pakarklytė.
Ji čia pat apgailestavo, kad mūsų šalies menininkų darbams pasiekti platesnius vandenis dažnai trukdo Lietuvoje nesusiformavusi natūrali klasikinės ir šiuolaikinės kompozitorių muzikos industrijos infrastruktūra.
"Trūksta muzikos agentūrų, nepriklausomų vadybininkų, leidybos kompanijų, kurios nuosekliai ir kryptingai dirbtų su aiškiai apibrėžtais kūrybiniais produktais arba keliais vardais ir tokių nevyriausybinių darinių skėtinių organizacijų, kurios plėstų savo narių kompetencijas, gintų interesus, vykdytų atstovavimą ir pan.", – problemas vardijo A.Pakarklytė.
Jos žodžiais, Lietuvai netrūksta festivalių: "Ir iš dalies todėl, kad ši meno festivalizacija sėkmingiausiai įtaiko į Lietuvos kultūros tarybos paramos schemas."
A.Pakarklytės manymu, minėta muzikos sektoriaus dalis Lietuvoje ir toliau išlieka iš esmės valstybinė. "Todėl čia įsigalėjęs principas prašyti, bet ne parduoti, o ką tik minėti trūkstami muzikos industrijos infrastruktūros dariniai paprastai siekia funkcionuoti pagal verslumo arba mecenatystės principus, bet kartu nevengia dalyvauti ir viešojo kapitalo skirstymuose", – pastebėjo LMIC vadovė.
"Classical:NEXT" ne vienus metus bando diskutuoti ir skatinti modelį "versli kultūra". "Bet ar Lietuva yra pasiruošusi muzikos kultūros verslumui ir mecenatystei, ar čia galėtų susiformuoti produktyvūs viešo ir privataus kapitalo junginiai, ar čia galėtų atsirasti kultūros startuolių programa, tai jau kitas, stipriai komplikuotas klausimas", – sakė ji.
Daugiau nei papuošalas
Lietuvos kompozitorių sąjungos (LKS) pirmininkas Mykolas Natalevičius antrina A.Pakarklytei ir teigia, kad kokybiška ir tarptautinėse scenose vertinama mūsų šalies menininkų kūryba turėtų sulaukti dėmesio; vienas svarbiausių artimiausių metų veiksmų – rimčiau pažvelgti į pokyčius infrastruktūroje.
"Lietuviškas menas savo kokybe tarptautiniame kontekste atrodo labai gerai. Gaila, kad dar neturime menininkų vadybos, prodiusavimo ir rinkodaros tradicijų. Šioje srityje deficitas didžiausias. Trūksta ir leidyklų, ir meno agentūrų", – pastebėjo LKS vadovas.
Lietuviškas menas savo kokybe tarptautiniame kontekste atrodo labai gerai.
Jo nuomone, sistemingai dirbant šioje srityje, manau, ateityje galima tikėtis įspūdingų rezultatų. "Aišku, per metus ar dvejus sulaukti pokyčių naivu, tačiau jei investuosime ir sistemingai dirbsime, po penkerių ar dešimties metų galime ryškiai sustiprinti savo kūrybinės produkcijos eksportą ir matomumą pasaulyje. Tam reikia strategijos ir susivienijimo", – teigė M.Natalevičius.
Aktualus tampąs ir valstybės kultūros politikos atstovų požiūris į mūsų šalies kūrėjus. "Labai svarbu suprasti ir susidėlioti kultūros politikos prioritetus, kad Lietuvos menininkų sklaida tarptautiniu mastu būtų realiai svarbi. Reikia į kūrybines sritis žvelgti plačiau, kaip į intelektinės industrijos šaką, kuri ateityje gali labai prisidėti ne tik prie tautos gerovės, bet ir prie ekonominių rodiklių augimo. Į menininkų veiklą reikia žiūrėti ne kaip į papuošalus, o kaip į kūrybiškumo sklaidą, kurios vaidmuo ateityje gali labai sustiprėti. Vakaruose jau nemažai metų kalbama, kad menininkai skatina inovacijas ir yra reikalingi tvariam valstybės vystymuisi. Mes turime neatsilikti. Lietuva yra maža šalis ir idėjomis turime būti priekyje, kad būtume konkurencingi. Menininkų svarbos suvokimas yra vienas iš žingsnių ta linkme."
Neišmokę pasisiūlyti
Šiemet "Classical:NEXT" naujus kontaktus jauniesiems Lietuvos muzikams padėjusi megzti Lietuvos muzikos informacijos centro eksporto projekto "Music Lithuania" vadovė Rimantė Sodeikienė džiaugėsi galėjusi tarptautinei muzikos prodiuserių ir vadybininkų auditorijai pristatyti kamerinės muzikos ansamblį "Trio Agora", kuriame – ir du lietuvių muzikantai: pianistas Robertas Lozinskis bei klarnetininkas Žilvinas Brazauskas, muzikuojantys kartu su violončelininke Natania Hoffman.
Paklaustas, kokią naudą tokie forumai teikia jauniems menininkams, R.Lozinskis tikino: tokie renginiai padeda atlikėjui suvokti, kaip savo kuriamą meną tinkamai siūlyti tikslinei auditorijai. "Mes, jauni muzikantai, nepakankamai atkreipiame dėmesį į šį muzikos pasaulio aspektą. Praleidžiame metų metus tobulindami savo atlikimo įgūdžius, kitaip sakant, savo parduodamą produktą, tačiau beveik nesimokome, kaip tą produktą vėliau parduoti. Man atrodo, tai yra viena priežasčių, kodėl šiuo metu turime tiek daug puikių atlikėjų, visai nekoncertuojančių", – svarstė R.Lozinskis.
Kasmet į tarptautinius muzikos profesionalų forumus vykstantys mūsų šalies atstovai, įgaudami daugiau vertingų žinių ir stebėdami sėkmingus praktinius pavyzdžius, vis ryškiau pristato mūsų šalies muzikinę kultūrą pasauliui. O tai, tikėtina, taps papildoma paskata visoms grandims – nuo kūrėjų iki Lietuvos kultūros politiką formuojančių atstovų – bendradarbiauti ir ieškoti dar atviresnių kelių mūsų šalies kūrybiniam potencialui plėtoti.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pagerbti trys geriausi 2023-iųjų bibliotekininkai, įstaigos sutarė derinti veiksmus
Kultūros ministerijoje antradienį minint Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę pagerbti geriausi praėjusių metų šio sektoriaus specialistai, tuo metu bibliotekų asociacijos pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo. ...
-
Antrasis S. Dirsytės romanas: aplinkybių sutraiškyta herojė iki pabaigos kovojo už teisę išlikti
„Kai rašai istorinį romaną, išties, gerąja to žodžio prasme, ištinka tam tikras apsėdimas. Atrodo, kuo daugiau domiesi laikotarpiu, apie kurį rašai, tuo aiškiau dėliojasi istorija, o rūke tarsi paskendęs vaizd...
-
O. Šurajevas rėžė Lietuvos teatralams: kas iš to vardo, jei jie „myžniai“17
Visuomenininkas Olegas Šurajevas abejingų nepalieka. Anot jo, dabar nėra laikas abejoti ir kalbėti miglotomis metaforomis. Jis teigė, kad atėjo laikas išreikšti aiškias pozicijas – be dviprasmybių, naudos ir kašt...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
Kultūros ministerija paskelbė konkursą vadovauti Nacionaliniam architektūros institutui1
Kultūros ministerija antradienį paskelbė konkursą į naujai įsteigto Nacionalinio architektūros instituto direktoriaus pareigas. ...
-
Prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė
Antradienį Lietuvoje prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė, kurios tema šiemet – Europos Sąjunga (ES). ...
-
Finaliniai B. Dvariono konkurso akordai: nuo rečitalių koncertų salėse iki kelionių į Disneilendą
Jau dvyliktą kartą jaunuosius smuikininkus ir pianistus iš viso pasaulio į Lietuvą pakvietęs Tarptautinis Balio Dvariono konkursas šį savaitgalį išrinko pačius geriausius. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje konkurso f...
-
S. Karunatilaka: tikiuosi, kad mes šio to pasimokysim iš pasakojimų, persmelktų mūsų patirties
„Rašant knygą nėra taip, kaip būna per kokią filmo premjerą, kai jis išleidžiamas ir palydimas su fanfaromis, ji gimsta pamažu, o paskui dar reikia tikėtis, kad ras skaitytojų“, – pripažįsta Bookerio premijos laureata...
-
Kaune prasideda Azijos ir skandinavų kultūrų savaitė3
Šią savaitę Kaune vyraus Azijos ir skandinavų kultūros – prasideda jubiliejinė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rengiama Azijos savaitė ir skandinaviškos kultūros pažinimo renginiai. ...
-
Seimas linkęs bibliotekoms leisti dovanoti nurašytas knygas
Seimas po svarstymo šią savaitę pritarė leidimui bibliotekoms dovanoti nurašytas knygas. ...