- Parengė Ainė Jacytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jos drobės keliauja po Jungtinę Karalystę, Šveicariją, Vokietiją, JAV. Su jos kūrinių atspaudais Vilniuje rieda tapybos maršrutizatoriai. Ji pati gyvena ir tapo Kaune. Apibūdinant tapytoją Rosandą Sorakaitę, šalia jos rezonuoja žodis "tėkmė". Tiek studijuodama Vilniaus dailės akademijoje, tiek baigusi studijas menininkė atsidavė kūrybos tėkmei. Nekeisdama jos krypties, neskubėdama R.Sorakaitė išlaisvina kasdienybės atspindžius lengvai pleventi tapybiniuose paviršiuose. Menininkės drobėse amžinybė ir laikinumas susijungia taip kurdami belaikę, beribę būties akimirką, kurioje pradžia ir pabaiga netenka savo prasmių. Lieka tik buvimas: nesuvaržytas, lėtas, tikras.
– Paveikslas – tai savęs suvokimo ar reprezentavimo erdvė?
– Tapydama susitelkiu tik į save, pasikliauju intuicija. Be abejo, pasiektas rezultatas atspindi mano pasaulėžiūrą, reprezentuoja vidinį pasaulį.
– Kuo žvilgsnis į save kūrinyje skiriasi nuo kasdienio žvilgsnio į save?
– Sukantis kasdienybės rate "darbas–namai, namai–darbas", sudėtinga įdėmiai įsižiūrėti tiek į save, tiek į aplinką. Žvilgsnis gali ir apsiriboti tik veidrodžio atspindžiu. Bet pasistengę galime stabtelėti, sulėtinti tempą. Ir tuomet mums atsivers gilesnis pasaulio sluoksnis. Tokie sustabdyti momentai kasdienybėje man tampa pradžia kūrybiniam veiksmui.
– Kurdama paveikslą, esate ir medžiaga kūrybos procesui, ir kūrėja. Ar paveiksle siekėte meninėmis išraiškos priemonėmis perteikti savo emocijas, būsenas, pajautas? Ar, priešingai, skatinate pokalbyje su kūriniu dalyvauti kuo daugiau žiūrovų, kalbėdama apie universaliąsias tiesas?
– Paveikslas visada kuriasi iš asmeninių būsenų. Tačiau šie pastebėjimai yra tokie patys, kaip ir visų. Emocijos, gyvenimo patirtys yra universalios. Vizuali kalba, kuria jas perteikiu, kreipiasi į tuos, kam yra artima.
Tapant jungiasi mano ir motyvo istorija. Tapyba nulemia, kaip tai susilies į vienį. Tas daugialypis procesas iš tiesų ir formuoja savęs suvokimą.
– Kūrimo procesas vyksta remiantis natūra ar naudojantis fotografijos medija?
– Būna įvairių situacijų. Kai kuriuos motyvus galiu stebėti ilgesnį laiką, matyti skirtingame apšvietime, o kai kurie – pagauna tiesiog prasilenkiant. Abiem atvejais fotografuoju. Kartais pasižymiu kelis žodžius apie įspūdį. O paveikslas kuriasi dirbtuvėje. Tapydama pasiremiu fotografija, jeigu paveikslo pradžiai reikalingas tikslus piešinys, bet paskui visas procesas remiasi prisiminimais arba įsivaizdavimais. Prie drobės vyksta toks įdomus dalykas – mintyse jungiasi gyvas motyvo vaizdas, nuotraukoje sustingusi dėmė ir jausenos, kurias tie vaizdiniai atliepia.
– Kas paskatino pasirinkti būtent tokią atlikimo techniką?
– Mano tapyba remiasi lesiruote, t.y. plonais persidengiančiais dažų sluoksniais. Darbas gan lėtas, nes tęsti galima tik išdžiūvus ankstesniam sluoksniui, bet tokia technika geriausiai dera su mano temperamentu.
– Kokia yra fono reikšmė kūrinyje?
– Sau nevartoju tokios sąvokos kaip "fonas". Paveiksle neatskiriu vaizduojamo motyvo nuo antrojo plano. Jie yra susilieję ir kuria bendrą lauką.
– Darbo formatas – formali kūrinio sudedamoji dalis ar požiūrio į save, savivertės išraiška?
– Jeigu turiu galimybę, bandau tą patį motyvą tapyti skirtinguose formatuose, nes tuomet pasimato, koks dydis ir proporcijos geriau perteikia jo savastį. Tapant didelio formato drobę, kalbant apie šį kūrinį tai – 200 x 150 cm, be abejo, reikia jėgos ir tas procesas labai intensyvus energiškai. Tačiau tai nenusako paveikslo paveikumo. Kai kurie dalykai kaip tik atsiskleidžia tik mažo formato.
– Paveiksle fiksuojate praeities įvykių refleksijas savyje, esamąjį momentą ar ateities lūkesčius?
– Turbūt tapymo momente susijungia viskas.
– Kuo šis darbas išsiskiria iš kitų jūsų kūrinių?
– Paveikslas nėra išskirtinis. Viena vertus, visi kūriniai turi savo individualumą, nuotaiką, o ir tapyba neleidžia kartotis, net ir tapant tą patį vaizdinį, tačiau, kita vertus, man atrodo, visi jie pratęsia vienas kitą ir jungiasi į vientisą istoriją.
– Kaip žmogus, vaizduojamas kūrinyje, suvokia jį supantį pasaulį?
– Kaip paslaptį, kurią neskubėdamas gvildena.
– Ar pažvelgus į paveikslą iš šalies, jame pasimato aktualūs dabarties įvykiai, suformavę ar formuojantys jau kitokį jūsų "aš"?
– Nesimato, nors tapydama visada panyru į prisiminimų srautą. Tai būna tolimi vaikystės išgyvenimai arba kažkas iš dabarties, kas mane jaudina. Kartais tai konkretūs įvykiai, kuriuos vis persuku mintyse, kartais – tik neryškūs fragmentai. Kūrinys susijungia iš kelių polių. Ir nors darbas neatsiejamas nuo mano emocijų, jis nėra tik pažodinis atpasakojimas. Tapant jungiasi mano ir motyvo istorija. Tapyba nulemia, kaip tai susilies į vienį. Tas daugialypis procesas iš tiesų ir formuoja savęs suvokimą. O atsitraukusi aš stebiu naują paveikslą bene taip pat, kaip ir bet kuris žiūrovas, nes galutinis rezultatas visada yra nauja patirtis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Nerk į teatrą“: interaktyvumas be amžiaus cenzo
Tarptautinis edukacinis festivalis „Nerk į teatrą“ šiemet Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) vyks jau keturioliktą kartą. Jo programoje nuo balandžio 25 d. iki birželio 14 d. – pusšimtis edukacijų, dvi premjeros, a...
-
Pagerbti trys geriausi 2023-iųjų bibliotekininkai, įstaigos sutarė derinti veiksmus
Kultūros ministerijoje antradienį minint Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę pagerbti geriausi praėjusių metų šio sektoriaus specialistai, tuo metu bibliotekų asociacijos pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo. ...
-
Antrasis S. Dirsytės romanas: aplinkybių sutraiškyta herojė iki pabaigos kovojo už teisę išlikti
„Kai rašai istorinį romaną, išties, gerąja to žodžio prasme, ištinka tam tikras apsėdimas. Atrodo, kuo daugiau domiesi laikotarpiu, apie kurį rašai, tuo aiškiau dėliojasi istorija, o rūke tarsi paskendęs vaizd...
-
O. Šurajevas rėžė Lietuvos teatralams: kas iš to vardo, jei jie „myžniai“110
Visuomenininkas Olegas Šurajevas abejingų nepalieka. Anot jo, dabar nėra laikas abejoti ir kalbėti miglotomis metaforomis. Jis teigė, kad atėjo laikas išreikšti aiškias pozicijas – be dviprasmybių, naudos ir kašt...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
Kultūros ministerija paskelbė konkursą vadovauti Nacionaliniam architektūros institutui1
Kultūros ministerija antradienį paskelbė konkursą į naujai įsteigto Nacionalinio architektūros instituto direktoriaus pareigas. ...
-
Prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė
Antradienį Lietuvoje prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė, kurios tema šiemet – Europos Sąjunga (ES). ...
-
Finaliniai B. Dvariono konkurso akordai: nuo rečitalių koncertų salėse iki kelionių į Disneilendą
Jau dvyliktą kartą jaunuosius smuikininkus ir pianistus iš viso pasaulio į Lietuvą pakvietęs Tarptautinis Balio Dvariono konkursas šį savaitgalį išrinko pačius geriausius. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje konkurso f...
-
S. Karunatilaka: tikiuosi, kad mes šio to pasimokysim iš pasakojimų, persmelktų mūsų patirties
„Rašant knygą nėra taip, kaip būna per kokią filmo premjerą, kai jis išleidžiamas ir palydimas su fanfaromis, ji gimsta pamažu, o paskui dar reikia tikėtis, kad ras skaitytojų“, – pripažįsta Bookerio premijos laureata...
-
Kaune prasideda Azijos ir skandinavų kultūrų savaitė3
Šią savaitę Kaune vyraus Azijos ir skandinavų kultūros – prasideda jubiliejinė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rengiama Azijos savaitė ir skandinaviškos kultūros pažinimo renginiai. ...