- Parengė Ainė Jacytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rolanas Stankūnas – jaunosios kartos menininkas, kuriantis portretinės tapybos žanro drobių serijas, kuriose siekia atskleisti portretuojamąjį aukščiausiame transformacijos proceso taške – kai dar įžvelgiamas žmogiškasis pavidalas, sutrūkinėja į chaotiškas, atskiras dėmines struktūras, tapdamas kreivu atspindžiu.
– Autoportretas – tai kopija, atspindys ar akcentuota mentalinės, dvasinės jausenos išraiška?
– Kuriant autoportretą, norisi atsiriboti nuo reprezentacinės portreto funkcijos. Man įdomiau transformuoti savo atvaizdą, paveiksle tapti kažkuo kitu. Asmeniniai bruožai yra tik pirminė forma, kurią vaizdo projekcijomis modifikuoju, jungdamas su kitos prigimties vizualiniais elementais. Šiame autoportrete save vaizduoju kaip atvirą pokyčiui, daugialypę, per santykį su kitomis galiomis kintančią būtybę. Veido ir kūno teritorija tampa vieta tapybiniam eksperimentavimui.
– Kas tampa lemiamu faktoriumi, pasirenkant autoportreto atlikimo techniką?
– Renkuosi aliejinius dažus, nes jais tapyti man yra įdomiau. Jie mažiau nuspėjami, nepaklusnūs. Tapybai tai suteikia gyvumo. Aliejiniai dažai yra ilgaamžiai.
– Kūrimo procesas vyksta remiantis natūra ar naudojantis fotografijos medija?
– Viso kūrybinio proceso metu mane lydi fotografija. Kiekvienas darbas prasideda nuo supančios aplinkos stebėjimo: fotografuoju įvairius objektus, faktūras, struktūras, dėmes, balas, šešėlius, skirtingas medžiagas, šviesotamsos darinius, skirtingus paviršius, įvairius makromotyvus, kuriuos projektoriumi perkeliu ant savo kūno ir fotografuoju dar kartą. Stengiuosi užfiksuoti momentus, kai mano atvaizdas, susiliedamas su fotoprojekcijų vaizdinių formomis, įgauna neaiškius, mįslingus, gal net kiek antžmogiškus pavidalus. Vėliau renkuosi labiausiai tapyti tinkamą nuotrauką. Kurdamas stengiuosi pabrėžti mano atvaizdą ardančius elementus. Tai savotiškas nuasmeninimo aktas, priešingas tradicinio portreto kūrimo principams.
– Kuo remiatės ieškodamas autoportreto spalvinės išraiškos?
– Tapyti pradėjau remdamasis ant manęs krintančios projekcijos spalvine gama. Tapant spalvos kito. Tai tiesiogiai priklauso nuo jų tarpusavio skambesio paveiksle.
– Kokia yra fono reikšmė paveiksle?
– Renkuosi neutralų, dėmesio nuo pagrindinės paveikslo figūros nenukreipiantį foną. Taip yra todėl, kad tiek autoportrete, tiek portretuojant kitus žmones, siekiu žmogaus ir aplinkos santykį pakeisti kūno ir ant jo projektuojamos projekcijos santykiu. Pagrindinis vyksmas perkeliamas į žmogaus veido, kūno plotmę.
– Drobės formatas – formali kūrinio sudedamoji dalis ar požiūrio į save, savivertės išraiška?
– Autoportretą kuriu lygiai taip pat, kaip ir kitų asmenų portretus. Dažniausiai tapau ne pavienes drobes, o jų serijas. Šis autoportretas priklauso portretų serijai "Apsėstieji". Tad ir autoportreto dydis panašus į tuo metu kurtų kitų portretų dydį.
Tiesa, patys didžiausi mano tapybos darbai visada būna kitų žmonių portretai.
– Kuo žvilgsnis į save, tapant autoportretą, skiriasi nuo kasdienio žvilgsnio į save?
– Tapant į save žiūriu ne kaip į asmenį, bet kaip į tapybos objektą.
– Kur fokusuojate žvilgsnį: į save, pro save, atsiribojant nuo savęs?
– Tapau save, bet portretas mane domina labiau kaip savarankiška meninė forma. Todėl kurdamas atsiriboju nuo bet kokių asmeniškumų, o į savo atvaizdą žiūriu kaip į transformacijoms atvirą pavidalą.
– Autoportrete fiksuojate praeities įvykių refleksijas savyje, esamąjį momentą ar ateities lūkesčius?
– Kuriant autoportretą esu atsiribojęs nuo bet kokių praeities refleksijų ir ateities lūkesčių. Atvirkščiai, noriu autoportretą apvalyti nuo asmeninės biografijos, panardinti save į fiktyvią, unikalią tapybinę situaciją.
– Kiek seansų truko nutapyti šį autoportretą? Ar jų metu kito jūsų nuotaika, jausenos?
– Jei gerai pamenu, tapydamas trukau tris seansus. Kai pradedu kurti, stengiuosi dirbti be didelio atokvėpio, atlikti paveikslą kaip vieną ritualą. Pasiruošiamieji darbai – projekcijų kūrimas, fotografavimas, nuotraukų atrinkimas – trunka ilgiau. Tapant nuotaika buvo tolygi, be didesnių svyravimų.
– Ar tapant autoportretą randasi baimių?
– Kuriant šį autoportretą baimės nebuvo, atvirkščiai, kadangi siekiau ne imituoti tikrovę, bet ją modifikuoti, todėl tapydamas jaučiausi gana drąsiai.
– Kuo šis darbas skiriasi nuo kitų jūsų kurtų autoportretų?
– Savo kūrybiniame kelyje esu sukūręs daug autoportretų: pieštų ar tapytų iš natūros. Tai lėmė, kad mokantis piešti ar tapyti žmogų pats sau kaip modelis esi arčiausiai. Vėliau, kuriant portretus, pradėjau remtis fotografine medžiaga. O šis, prieš metus sukurtas autoportretas, ko gero, labiausiai nuasmenintas mano paveikslas. Perėjimas nuo realistinės iki transformuotos, suabstraktintos portretinės raiškos įvyko man berašant magistro darbą, tyrinėjant nuasmeninimo tendenciją šiuolaikiniame portrete. Kurdamas portretus pradėjau modifikuoti žmones taikydamas projekcijų žemėlapiavimo (projection mapping) ir vidžėjavimo (VJ) technikas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Nerk į teatrą“: interaktyvumas be amžiaus cenzo
Tarptautinis edukacinis festivalis „Nerk į teatrą“ šiemet Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) vyks jau keturioliktą kartą. Jo programoje nuo balandžio 25 d. iki birželio 14 d. – pusšimtis edukacijų, dvi premjeros, a...
-
Pagerbti trys geriausi 2023-iųjų bibliotekininkai, įstaigos sutarė derinti veiksmus
Kultūros ministerijoje antradienį minint Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę pagerbti geriausi praėjusių metų šio sektoriaus specialistai, tuo metu bibliotekų asociacijos pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo. ...
-
Antrasis S. Dirsytės romanas: aplinkybių sutraiškyta herojė iki pabaigos kovojo už teisę išlikti
„Kai rašai istorinį romaną, išties, gerąja to žodžio prasme, ištinka tam tikras apsėdimas. Atrodo, kuo daugiau domiesi laikotarpiu, apie kurį rašai, tuo aiškiau dėliojasi istorija, o rūke tarsi paskendęs vaizd...
-
O. Šurajevas rėžė Lietuvos teatralams: kas iš to vardo, jei jie „myžniai“116
Visuomenininkas Olegas Šurajevas abejingų nepalieka. Anot jo, dabar nėra laikas abejoti ir kalbėti miglotomis metaforomis. Jis teigė, kad atėjo laikas išreikšti aiškias pozicijas – be dviprasmybių, naudos ir kašt...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
Kultūros ministerija paskelbė konkursą vadovauti Nacionaliniam architektūros institutui2
Kultūros ministerija antradienį paskelbė konkursą į naujai įsteigto Nacionalinio architektūros instituto direktoriaus pareigas. ...
-
Prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė
Antradienį Lietuvoje prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė, kurios tema šiemet – Europos Sąjunga (ES). ...
-
Finaliniai B. Dvariono konkurso akordai: nuo rečitalių koncertų salėse iki kelionių į Disneilendą
Jau dvyliktą kartą jaunuosius smuikininkus ir pianistus iš viso pasaulio į Lietuvą pakvietęs Tarptautinis Balio Dvariono konkursas šį savaitgalį išrinko pačius geriausius. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje konkurso f...
-
S. Karunatilaka: tikiuosi, kad mes šio to pasimokysim iš pasakojimų, persmelktų mūsų patirties
„Rašant knygą nėra taip, kaip būna per kokią filmo premjerą, kai jis išleidžiamas ir palydimas su fanfaromis, ji gimsta pamažu, o paskui dar reikia tikėtis, kad ras skaitytojų“, – pripažįsta Bookerio premijos laureata...
-
Kaune prasideda Azijos ir skandinavų kultūrų savaitė3
Šią savaitę Kaune vyraus Azijos ir skandinavų kultūros – prasideda jubiliejinė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rengiama Azijos savaitė ir skandinaviškos kultūros pažinimo renginiai. ...