- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Marokas – stebuklų puokštė iš rytietiškos pasakų skrynios
-
Marokas – stebuklų puokštė iš rytietiškos pasakų skrynios
-
Marokas – stebuklų puokštė iš rytietiškos pasakų skrynios
-
Marokas – stebuklų puokštė iš rytietiškos pasakų skrynios
-
Marokas – stebuklų puokštė iš rytietiškos pasakų skrynios
-
Marokas – stebuklų puokštė iš rytietiškos pasakų skrynios
-
Marokas – stebuklų puokštė iš rytietiškos pasakų skrynios
Yra šalių, kur apsilankius vieną kartą viską supranti iškart. Šiaurės Afrikos karalystė – Marokas, tikrai nepatenka į šį sąrašą. Sudėtinga, kaip daugiabriaunis brangakmenis, spalvinga, kaip vaivorykštė ir paslaptinga, kaip pasakų istorija apie butelyje gyvenančius džinus.
Apie džinus aš užsiminiau ne be reikalo. Maroke mitai ir legendos apie namuose gyvenančius džinus gajūs taip pat, kaip mitai pas mus apie bildukus. Bet keistenybių ir stebuklų Maroke nereikia ieškoti džinų buveinėse. Jie yra visur: Atlaso kalnuose, kur gyvena draugiški ir velniškai įdomūs berberai – tikrieji Šiaurės Afrikos gyventojai, beribėje karštoje Sacharoje, kur karaliauja mėlynskverniai tuaregai ir jų ištikimieji dykumų laivai – kupranugariai, imperatoriškuose miestuose, kurie vienas už kitą įdomesni – Marakeše, Fese ir Meknese. O kur dar Maroką iš vakarų ir šiaurės supantys vandenys – šaltasis Atlantas ir poilsiavietėmis nuklota Viduržemio jūros pakrantė. Atlanto vandenyse tarpsta sardinių milijonai, o Viduržemio jūroje tingiai plaukioja tuntai medūzų, pakrančių pelkynuose vėplinėja baliniai vėžliai.
Kelionės į Maroką – dovana, atnešanti gausybę nuotykių ir netikėtumų, be kurių šioje šalyje – nė žingsnio. Keliaujant pakeleivingu transportu iš Al Hoceimos į Ketamą, pavėžėti sutinka du vyrai. Vienas iš jų arabas, kitas – berberas (šie dažniausiai yra šviesesnių ir minkštesnių veido bruožų, kartais iš išvaizdos atrodo laukiniai, egzotiški). Kadangi temo, vyrai pasiūlė nakvynę savo namuose. Atsivėrė milžiniški vartai, erdviame kieme stovėjo kelios naujos mašinos, sunkvežimis ir autobusiukas. Viduje šniukštinėjo tarnai. Maži, paslaugūs ir tylūs. Prie dviejų vyrų prisjungė dar trečias. Žinojau, kad Ketama yra Rifo kalnų sostinė, o tai reiškė, kad tai yra viso pasaulio hašišo epicentras.
Šitie trys personažai buvo ne kas kitas, o hašišo gamintojai ir platintojai. Visiškai nepabijoję įsileisti į savo uždarą teritoriją svetimšalio, jie prie mano akių dalinosi pinigus. Įsivaizduokite – didelis stalas, o ant jo didžiulė krūva taisyklingai sukrautų kaladėlių. Milijonai dirhamų. Iš kito kambario sklido aitrus, salstelėjęs kvapas. Tai buvo hašišo aromatas. „Marokietiško šokolado" ten buvo, tikriausiai kelios tonos. Viskas gražiai supakuota ir į dėžes sudėliota. Vyrai dalinosi pinigus, tikrino svaigiųjų plytelių kokybę, o kiek mažiau kokybišką tučtuojau šveisdavo į šiukšliadėžę. Tarnas išvirė man skanaus kuskuso. Sėdėjau, valgiau kuskusą dideliu šaukštu ir stebėjau. O paslaptingiems pirkliams aš turbūt net neegzistavau. Išmiegojus buvau palydėtas iki rūke paskendusios kryžkelės. Ir šio keisto susitikimo – lyg nebuvę.
O kitoje Maroko pusėje – išdžiūvusioje Atlaso kalnų papėdėje, kur žemėjantys kalnai iš lėto virsta uolėta dykuma – ėjau ieškodamas kelio į Merzougą. Pamatęs tolumoje mėlynuojantį siluetą, pamaniau, kad jis man padės. Ten šmirinėjo tuaregas, ganydamas kaimenę kupranugarių. Kelio tuaregas man neparodė, užtat keliais gestais davė suprasti, kad gali mane su motoriniu nuvežti į miestą, arba, jei aš noriu, gali pasikeisti rūbais. Jis man savo mėlynąją dželabą, o aš jam savo naują striukę. Dar prie to pridūrė, kad norėtų mano pilkų kelnių, 40 dirhamų ir kuprinės, kaip supratau – su viskuo, kas viduje. Mainai įvyko, bet gaudamas dželabą praradau tik striukę ir 40 dirhamų. Kelnės liko savo vietoje, su kuprine taip pat neatsisveikinau.
Vėliau iš sulaukėjusios dykumos mane ištraukė, paaiškindami, kad ėjau į nesvetingo Alžyro pusę, du draugiški berberai, kurie ne tik per kopas su manimi pusę dienos ėjo, bet ir saldžia arbata vaišino bei vakarui užklupus į namus pasivadino. Plovėme ratu rankas, valgėme kuskusą, šlovinome Alachą, netgi ant aukštos kopos brangų alų gėrėme, o atėjus nakčiai molinės trobelės pakampiuose miegojome ant minkštų kilimų. Pasiutęs dykumos vėjas vis atplėšdavo langus ir duris, prišnerkšdamas gyvenamas patalpas litrais geltono smėlio. Atrodo, nedidelė šalis Marokas, bet skirtinguose jos kraštuose jautiesi, lyg būtum nukeliavs į kitą žemyną, į kitą civilizaciją, net į kitą laikmetį.
Kelionės po Maroką – visada yra kelionė laiku atgal. Priklausomai, kur keliausite, priklausys ir laikmetis, į kurį grįšite. Marakešo medinos (taip Maroke vadinami senieji kvartalai) labirintų raizgalynėje galima pasiklysti šimtus kartų ir niekaip nerasti išėjimo iš akligatvio. Raudonos sienos, lyg šviežiu krauju taškytos, lyg spiginančios saulės nuvilintos apsuka galvą ir belieka atsipalaiduoti, nusiraminti ir prisėdus šalia amatininko krautuvėlės išgerti arbatos iš grakščios, išgraviruotos stiklinės. Šalia žilabarzdis senolis parduoda mandarinus, o kitoje gatvės pusėje – smaližių rojus – ledainė, kurioje gaminamas ir labai skanus, rūgštokas jogurtas. Prisigeriu apelsinų sulčių, jogurto, užpilu šį gėrį marokietiška espreso kava ir turiu jėgų klaidžioti toliau.
Visi keliai Marakešo medinoje išveda į šio miesto širdį – Džemna Alfna aikštę. Ši aikštė dieną išmirusi, dėl ypač karšto oro, o atgyja ji tamsiais vakarais, kada į dangų iš puodų ir keptuvių kyla garai, ir nosį vilioja įvairiausių aromatų kvapai. Patiekalų čia – rinkis ir valgyk visą mėnesį, kuo įvairiausi, tikras gurmanų rojus – sraigių sriuba, kupranugario mėsa ar išvirtos avies galva – skanaus. Kas nenusiteikę kulinariams išbandymams – nenusivils taip pat. Traškios salotų, gaivios alyvuogės, citrusiniai vaisia, figos ir datulės, kuskusas, tiršta sriubos ir tadžinas – marokietiškas troškinys – visomis šiomis gėrybėmis apkrauti aikštės stalai. Ragauji Maroko ir dairaisi į aplink pulsuojantį gyvenimą – gyvačių kerėtojus, akrobatus, istorijų pasakotojus, charizmatiškus vandens prekeivius ir rėksnius apelsinų sulčių pardavėjus. Ta aplinka ir visas procesas įtraukia į tikrą Maroko pasaką, kuri Marakeše, tik prasideda.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Į Klaipėdą užsuks Japonijos kino festivalis
Japonijos ambasada Lietuvoje kartu su Japonijos fondu visus kviečia į jau tradicija tapusį Japonijos kino festivalį. Šiemet 17-ąjį kartą organizuojama kino šventė yra išskirtinė, nuo kovo pabaigos ji jau sklinda po įvairius Lietu...
-
Kodėl lietuviai užima „prizines“ vietas tarp pirataujančių?
Didžiausių šalies miestų mokyklose nuo balandžio vidurio vyksta pamokos apie autorių teises, kurias veda žinomi šalies kūrėjai. Asociacijos LATGA projekte, skirtame balandžio 26 d. švenčiamai Pasaulinei intelektinės nuosavybės ...
-
Įvertinkite: šalies istoriją kviečia patirti per animaciją
Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtą šviečiamąjį projektą LT1918 įgyvendinanti bendrovė „Maxima“ pristatė trijų minučių animuotą istorijos filmą „LT1918 Valstybės atkūrimo kelias | Pradžia&ldquo...
-
Lietuvos menų festivalyje Romoje – per šimtas menininkų
Italijos sostinėje Romoje kitą mėnesį vyks Lietuvos menų festivalis „Flux”, suvienijęs daugiau nei 100 menininkų ir tris Romos kultūros institucijas. ...
-
Apdovanoti 40-ojo festivalio „Lietuvos teatrų pavasaris“ laureatai ir prizininkai
Kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus tezių opera „Liuterio durys“ trečiadienio vakarą Kauno kultūros centre „Girstutis“ pasibaigė jau 40-asis profesionalių šalies teatrų festivalis. Daugiausiai apdovanojimų jame pelnė ...
-
Žvilgsnis į rastus partizanų dokumentus: „dovanėle“ priešui irgi nenustebino2
Prieš daugiau nei savaitę Kauno rajone aptikti partizanų dokumentai dėl trūkstamo finansavimo laukia eilėje, kada galės būti restauruojami, tačiau jau dabar aišku, kad daugiausia tai – Pietų Lietuvoje leistas laikraštis &bdq...
-
Sagos „Ledo ir ugnies giesmė“ autorius G. R. R. Martinas išleis naują knygą
Amerikietis rašytojas George'as R. R. Martinas (Džordas R. R. Marinas) trečiadienį paskelbė lapkritį išleisiantis naują knygą, bet gerbėjai galbūt truputį nusivils, kad tai nebus maginės fantastikos sagos „Ledo ir ugnies gies...
-
Klaipėdoje – „Džiazo žvaigždės“ apdovanojimai1
Balandžio 30 d., pasauliui minint Tarptautinę džiazo dieną, Klaipėdoje bus įteiktas jau trečiasis „Džiazo žvaigždės“ apdovanojimas, skiriamas labiausiai nusipelniusiems uostamiesčio džiazo muzikos propaguotojams. Iškilmingo, bet...
-
Pristatytos M. Baranauskaitės dirbtuvės sofoms
Sėdžiu ant sofos beklausydama Marijos Baranauskaitės pasakojimo. Sofa labai jau padėvėta - apiplyšus, pridulkėjus, bjaurios geltonos spalvos. ...
-
Nobelio literatūros premijos skyrimas gali būti atidėtas
Švedijos akademijos nuolatinis sekretorius Andersas Olssonas (Andersas Olsonas) trečiadienį leido suprasti, kad dėl neseniai kilusios krizės Nobelio literatūros premiją skiriančioje organizacijoje gali būti atidėtas šių metų premijos s...