- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
A. Mamontovas: nelegalus muzikos ar filmų siuntimasis – vagystė iš kūrėjų
-
A. Mamontovas: nelegalus muzikos ar filmų siuntimasis – vagystė iš kūrėjų
-
A. Mamontovas: nelegalus muzikos ar filmų siuntimasis – vagystė iš kūrėjų
-
A. Mamontovas: nelegalus muzikos ar filmų siuntimasis – vagystė iš kūrėjų
-
A. Mamontovas: nelegalus muzikos ar filmų siuntimasis – vagystė iš kūrėjų
-
A. Mamontovas: nelegalus muzikos ar filmų siuntimasis – vagystė iš kūrėjų
Daugiau nei dešimtadalis lietuvių muziką, filmus, elektronines knygas ir kitą intelektinę nuosavybę dažniausiai įsigyja nelegaliai, rodo ketvirtadienį Kultūros ministerijoje pristatytas tyrimas.
Bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos metu 3 proc. lietuvių pripažino, jog muziką ir filmus visada gauna tik nelegaliai, dar 9 proc. teigė, kad tai daro „dažniausiai“. Paprastai kūriniai parsisiunčiami iš interneto arba kopijuojami iš draugų.
40 proc. apklausos dalyvių nurodė naudojantys tik legaliai, 18 proc. – dažniausiai legaliai įsigytus kūrinius, ketvirtadalis visų respondentų nurodė kūrinių įsigijimui naudojantys tiek legalius, tiek nelegalius būdus.
Taip pat du trečdaliai apklaustųjų tvirtino, kad jiems yra labai svarbu arba svarbu naudoti legalią intelektinę nuosavybę. Kad tai neaktualu, nurodė trečdalis apklaustųjų.
Dažniausia vartotojai nurodė nelegaliai besisiunčiantys filmus (11 proc.), muziką (10 proc.), fotografijas, kompiuterinę įrangą bei kompiuterinius žaidimus (po 6 proc.).
Tyrimą pristatydamas kultūros ministras Šarūnas Birutis pripažino, kad faktas, jog daugiau nei pusė respondentų nurodė besinaudojantys legalia produkcija, neturėtų būti pervertintas.
„Atliktas tyrimas parodė, kad situacija nėra itin gera. Tai, kad 40 proc. pasakė, kad visuomet naudoja tik legaliais būdais įsigytą produktą, iš pirmo žvilgsnio atrodo geras rezultatas, tačiau situacija realiai yra blogesnė. Nes dalis žmonių, atsakydami į klausimus, be abejo, nenorėjo prisipažinti, kad naudojasi nelegaliai. Esminis dalykas, ką parodė tyrimas, tai, kad yra daug nesuprantančių, kas yra intelektinė nuosavybė“, – sakė jis.
Daugiau nei dešimtadalis apklausos dalyvių taip pat nurodė manantys, kad atsisiuntus filmą ar muzikos kūrinį „niekas nenukenčia“, nėra atimamos pajamos iš kūrėjo arba šio veiksmo nelaikė vagyste. Dažniausiai tokios nuomonės laikėsi 18-25 metų jaunuoliai, dažniau - vyrai.
Tuo metu tiesiogiai su intelektinės nuosavybės vagystėmis susiduriantis muzikantas Andrius Mamontovas tvirtino, kad dažniausiai nelegalaus kūrinio parsisiuntimo vagyste nelaiko tie žmonės, kurie patys nieko nekuria bei nesupranta, kad, pavyzdžiui, negavus pajamų už albumą perspektyvus ir mėgstamas kūrėjas gali toliau nebevystyti savo kūrybos.
„Tai yra tarybinės sistemos palikimas, kada pavogti dešrą iš mėsos kombinato buvo ne tik būtinybė, bet ir žingsnis prieš sistemą. Bet laikai pasikeitė – kai dabar vagi, vagi ne iš sistemos, o iš žmonių, kurie kuria“, - sakė A.Mamontovas.
Anot jo, vienintelė efektyvi priemonė užkirsti kelią piratauti ateityje gali būti švietimas. Jis pasiūlė, kad informacija apie intelektinę nuosavybę ir piratavimą būtų įtraukta į mokyklinę programą.
„Manau, kad tai turėtų būti įtraukta į mokyklos programą. Kad knygoje būtų skyrius šalia skyriaus apie Čiurlionį arba Bachą, kad vaikai turėtų išmokti ir atsiskaityti, kas tai yra intelektinė nuosavybė. Žiūrėdami į ateitį jaunąją kartą turime šviesti šiais klausimais. Dabar man atrodo, kad jėgos yra nelygios“, - sakė jis.
Kultūros ministerijos Autorių teisių skyriaus vedėja Nijolė Matulevičienė informavo, kad Kultūros ministerija neseniai pateikė Vyriausybei pasiūlymus dėl kovos su piratavimu. Juose kaip prioritetas nurodoma finansinė parama legalioms interneto platformoms Lietuvoje remti, visuomenės, jaunimą šviesti apie intelektinę nuosavybę.
Didžiausia problema ji nurodė tai, kad populiarios Lietuvoje nelegalių atsisiuntimų svetainės registruotos ne Lietuvoje, todėl taikyti atsakomybę verslininkams nėra paprasta. N.Matulevičienė pripažino, kad atsakomybę nesunkiai galima būtų taikyti vadinamajame bylų apsikeitime (angl. „Peer to peer“) dalyvaujantiems vartotojams, tačiau to teisėsaugos institucijos esą šiuo metu vengia.
„Reikia pasižiūrėti, kodėl internetinę prieigą teikiantys verslininkai vis dėlto nevykdo savo pareigos stabdyti neteisėtą kūrinių prieigą, imtis kitų priemonių. (...) Paaiškėjo, kad labai daug iškeliama administracinių ir baudžiamųjų bylų, tačiau teismą pasiekia tik maža jų dalis. Reikia išsiaiškinti, kodėl taip yra - ar trūksta teisinio reguliavimo, ar kompetencijos institucijoms. Jei iš daugiau nei 30 administracinių bylų tik šešios nukeliauja į teismą, vadinasi, kažkas yra negerai“, - sakė ji.
N.Matulevčienė nurodė, kad šiuo metu ministerija renka statistiką, kiek kartų autoriai dėl jų teisių pažeidimų buvo kreipęsi prašydami blokuoti interneto svetaines. Taip pat ministerija siūlo Vyriausybę įpareigoti Vidaus reikalų, Teisingumo ministerijas bei Informacinės visuomenės plėtros komitetą peržiūrėti šią sritį reglamentuojančius teisės aktus.
Apklausa vykdyta 2014-ųjų gruodžio 12-22 dienomis, joje dalyvavo 1002 Lietuvos gyventojai nuo 18 iki 75 metų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nacionalinis kultūros forumas mėgins sujungti, kas sunkiai sujungiama, – kultūrą ir verslumą
Nacionalinis kultūros forumas, šiais metais vykstantis devintąjį kartą, kraustosi į Kauną. Vytauto Didžiojo universitete šalies kultūros lauko dalyviai imsis nagrinėti dvi itin svarbias – kultūros regionuose ir verslumo – te...
-
Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje atidaromas Lietuvos paviljonas1
Italijoje, Venecijoje, šiuolaikinio meno bienalėje, penktadienį atidaromas Lietuvos paviljonas, pranešė Nacionalinis dailės muziejus. ...
-
45-asis „Lietuvos teatrų pavasaris“ kviečia Kauno publiką į teatrališką savaitę
Kauno teatro mylėtojai turės unikalią progą mėgautis aukščiausio lygio teatro spektakliais iš visos Lietuvos. Nuo balandžio 21 iki 28 dienos Kauno kultūros centras kviečia visus teatro gerbėjus švęsti 45-ąjį „Lietuvos te...
-
Už viso gyvenimo nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui apdovanoti J. Glemža, R. Jaloveckas
Minint Tarptautinę paminklų ir paminklinių vietų apsaugos dieną, Kultūros paveldo departamento (KPD) medaliu „Už nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui“ ketvirtadienį apdovanoti Jonas Rimantas Glemža ir Romanas Jaloveckas, keliems architekt...
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti13
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Kauną užplūs skandinaviškos kultūros banga3
Paskutinę balandžio savaitę Kaunas tradiciškai kviečia iš arčiau pažinti skandinavišką kultūrą. Dalyvių laukia gausi renginių programa: parodos, norvegų kalbos pamokos, protmūšis, paskaitos bei diskusijos, ekskursijos i...
-
Klaipėdoje liepsnos tango aistros
Po savaitės Klaipėdoje galėsime išvysti vieną garsiausių šių dienų Argentinos tango šokėjų ir jo suburtą grupę. Pasaulio tango čempionu pripažintas šokėjas Marcos Ayala kitą penktadienį kaitins žiūrovų kraują ant...
-
Maironio lietuvių literatūros muziejui toliau vadovaus D. Cibulskienė1
Maironio lietuvių literatūros muziejui ir toliau vadovaus Deimantė Cibulskienė, pranešė Kultūros ministerija. ...
-
Spektaklyje „Atžalynas“ – vertybių priminimas1
Gegužės 3 d. 18 val. Žvejų rūmuose Klaipėdos žiūrovų lauks režisieriaus Jono Vaitkaus spektaklis „Atžalynas“, Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (LNDT) pastatytas prieš daugiau nei dešimt metų. ...
-
R. Jatkevičiūtės-Kasparavičienės sielos peizažai
Šiandien Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus galerijoje „Drobė“ atidaroma Raimondos Jatkevičiūtės-Kasparavičienės (1959–2023) tapybos darbų paroda „Virš debesų“. ...