- LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nesužavėti savo krašto tarybine tvarka Kremliaus atstovai Lietuvoje ne tik išsamiai pranešinėjo savo vyriausybei apie nepaprastus Lietuvos laimėjimus, bet ir neslėpė susižavėjimo Lietuvos pasiekimais. Taip apie 1918 m. Nepriklausomybės Aktą kalbėjo signataras Mykolas Biržiška.
„Nepriklausomos Lietuvos Respublika per 20 su viršum metų [...] išvystė tokią pažangą, jog tuo stebino svetimus, dažnai labai jai nepalankius ar pavydelninkus stebėtojus ir toli pralenkė, prašoko ne vienos kartos lietuvių patriotų svajones“, – 1952 m., minint Vasario 16-ąją, „Amerikos balse“ sakė M. Biržiška.
1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba, kaipo vienintelė tuo metu lietuvių tautos atstovybė, 1917 m. rugsėjo mėnesį išrinktoji, remdamasi visuotinai tuo metu Maskolijai valdžią jau pagriebusių bolševikų pripažintąja tautų apsisprendimo teise ir tos konferencijos nutarimu bei pavedimu tame pat Vilniuje paskelbė atstatanti daugiaamžę Lietuvos valstybę, kaip nepriklausomą ir demokratiniais pamatais sutvarkytą, tą valstybę atskirdama nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis, ir Vilnių skelbdama tos valstybės sostine.
Kai po sunkių kovų iš Lietuvos buvo išvyta Raudonoji maskolio armija, 1920 m. pavasarį demokratiniu būdu Lietuvos gyventojų išrinktas Steigiamasis Seimas ne tik patvirtino Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. nutarimą, bet ir pateikė Lietuvos Respublikai moderninius demokratinius pagrindus.
Vasario 16 d. mums vis primena, išryškina, ką reiškia tautos gyvenime jos nepriklausomybė.
Viena po kitos didžiosios ir mažosios valstybės pripažino nepriklausomą Lietuvos Respubliką. Gavo ją pripažinti ir tarybinė Maskolija 1920 m. liepos 12 d. Maskvos sutartimi, kurią betgi 1939 m. spalio 10 d. susitarimu su Lietuva, realizuodama įprastu sau būdu, savo įsipareigojimų Lietuvai neištesėjo ir tegrąžino jai Vilnių su nedidele iškarpa iš tų plotų, kurie Maskvos sutartimi Lietuvai buvo pripažinti, o 1939 m. tos pat Maskvos pasiglemžti.
Šiaip ar taip, kad ir nepriklausomos Lietuvos Respublika per 20 su viršum metų savo laisvo valstybinio ir tautinio tvarkymosi negavo naudotis trečdaliu savo tautinės teritorijos ir savo istorine, tautine ir politine sostine, taip sužalotame savo valstybiniame plote niekieno iš šalies neremiama, priešingai – didesnių kaimynų vis tykojama ir grasoma, tuo pat verčiama su ginklu rankose budėti ir net pati savo laisves varžyti, savo sveiką natūralų kilimą skaudžiai žeisti, ji betgi išvystė tokią ekonominę, visuomeninę, kultūrinę ir iš viso tautinę pažangą, jog tuo stebino svetimus, dažnai labai jai nepalankius ar pavydelninkus stebėtojus ir toli pralenkė, prašoko ne vienos kartos lietuvių patriotų svajones, gal net pačių nepriklausomybės skelbėjų prielaidas ir skaičiavimus.
Nesužavėti savo krašto tarybine tvarka Kremliaus atstovai Lietuvoje ne tik išsamiai ir karštai pranešinėjo savo vyriausybei apie nepaprastus Lietuvos laimėjimus ūkio, kultūros ir kitose tautinio gyvenimo srityse, bet ir sueidami su Lietuvos valdžios pareigūnais ir visuomenės atstovais neslėpė savo susižavėjimo Lietuvos pasiekimais.
Kai 1935 m. mes, keli Lietuvos profesoriai, buvome pakviesti Maskvon susipažinti su jos kultūros gyvenimu, pasitikdamas mūsų šviesuomenę, Arosevas užsidegęs aiškino, kaip suklestėjęs yra gyvenimas „в дружественной Советскому Союзу трудящейся христианской Литве“ [liet. Sovietų Sąjungai draugiškoje besidarbuojančioje krikščioniškoje Lietuvoje].
Ne pro šalį tatai prisiminti, kai dabartiniai Lietuvos pavergėjai savo propagandiniais melais ir statistinėmis falsifikacijomis stengiasi sudaryti įspūdį, jog, ligi jiems pavergiant Lietuvos kraštą, šis tebuvęs vargo ir bado, tamsos ir priespaudos kraštas. Nors kaip tik nepriklausomos Lietuvos gerovės likučiais, kiek jų dar nėra išdraskę naujieji viešpačiai, tebeminta dabartinė vergų darbo santvarka. Jokie akių muilinimai, jokie praeities faktų iškraipymai arba nutylėjimai čia negelbės. Kaip ir vergų krašto skelbimas laimės sala.
Vasario 16 d. mums vis primena, išryškina, ką reiškia tautos gyvenime jos nepriklausomybė. Kaip ji ne tik teisiškai ir morališkai, ūkiškai ir visuomeniškai, politiškai ir kultūriškai įsiteisina, bet ir taip įsirėžia į tautos likimą, jos istorinį kelią, jog bet kokie mėginimai iš šalies nustumti ją nuo to kelio, trumpesni ar ilgesni iš jos nepriklausomybės paveržimai ne tik skaudžiai, net žiauriai atsiliepia visai jos buičiai, bet anksčiau ar vėliau baigiasi ir baigsis, nes turi tai baigtis jos grįžimu į istorijos likimui jai nustatytą laisvės kelią.
Vasario 16 d. – ne kažkokia istorijos klaida, bet likiminė istorinė būtinybė. Daugiau kaip 100 metų Maskolijai vergavusi Lietuva, lyg jau amžinai palaidota, Pirmojo pasaulinio karo lietuvių kartos buvo lyg kokiu stebuklu atgaivinta. Nebuvo ji keliama iš mirties guolio – tik iš ilgo ilgo miego, sapnų apie laisvę ir prisikėlimą. Iš čia tad ir šis žmonių rankų pastangų, aukų stebuklas. Mūsų jaunų ir senų, tiek kenčiančios kartos rankose naujo stebuklo įvykdymas.
Taip dar gyvai tebeatmenamos svetimų mums žmonių įmigdytos ir niekinamos, žiauriai mindžiojamos mūsų nepriklausomybės iš naujo prisikėlimas – tai mūsų ne tik svajonė, bet ir pareiga ir net šaltas skaičiavimas. Matome, kas aplink darosi, kur link visi dalykai nebesulaikomai krypsta. Budėkime ir dirbkime.
Lietuvos centrinio valstybės archyvo medžiaga.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Nerk į teatrą“: interaktyvumas be amžiaus cenzo
Tarptautinis edukacinis festivalis „Nerk į teatrą“ šiemet Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) vyks jau keturioliktą kartą. Jo programoje nuo balandžio 25 d. iki birželio 14 d. – pusšimtis edukacijų, dvi premjeros, a...
-
Pagerbti trys geriausi 2023-iųjų bibliotekininkai, įstaigos sutarė derinti veiksmus
Kultūros ministerijoje antradienį minint Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę pagerbti geriausi praėjusių metų šio sektoriaus specialistai, tuo metu bibliotekų asociacijos pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo. ...
-
Antrasis S. Dirsytės romanas: aplinkybių sutraiškyta herojė iki pabaigos kovojo už teisę išlikti
„Kai rašai istorinį romaną, išties, gerąja to žodžio prasme, ištinka tam tikras apsėdimas. Atrodo, kuo daugiau domiesi laikotarpiu, apie kurį rašai, tuo aiškiau dėliojasi istorija, o rūke tarsi paskendęs vaizd...
-
O. Šurajevas rėžė Lietuvos teatralams: kas iš to vardo, jei jie „myžniai“116
Visuomenininkas Olegas Šurajevas abejingų nepalieka. Anot jo, dabar nėra laikas abejoti ir kalbėti miglotomis metaforomis. Jis teigė, kad atėjo laikas išreikšti aiškias pozicijas – be dviprasmybių, naudos ir kašt...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
Kultūros ministerija paskelbė konkursą vadovauti Nacionaliniam architektūros institutui2
Kultūros ministerija antradienį paskelbė konkursą į naujai įsteigto Nacionalinio architektūros instituto direktoriaus pareigas. ...
-
Prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė
Antradienį Lietuvoje prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė, kurios tema šiemet – Europos Sąjunga (ES). ...
-
Finaliniai B. Dvariono konkurso akordai: nuo rečitalių koncertų salėse iki kelionių į Disneilendą
Jau dvyliktą kartą jaunuosius smuikininkus ir pianistus iš viso pasaulio į Lietuvą pakvietęs Tarptautinis Balio Dvariono konkursas šį savaitgalį išrinko pačius geriausius. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje konkurso f...
-
S. Karunatilaka: tikiuosi, kad mes šio to pasimokysim iš pasakojimų, persmelktų mūsų patirties
„Rašant knygą nėra taip, kaip būna per kokią filmo premjerą, kai jis išleidžiamas ir palydimas su fanfaromis, ji gimsta pamažu, o paskui dar reikia tikėtis, kad ras skaitytojų“, – pripažįsta Bookerio premijos laureata...
-
Kaune prasideda Azijos ir skandinavų kultūrų savaitė3
Šią savaitę Kaune vyraus Azijos ir skandinavų kultūros – prasideda jubiliejinė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rengiama Azijos savaitė ir skandinaviškos kultūros pažinimo renginiai. ...