LRT teko ryžtis nemaloniems sprendimams

Keliais mėnesiais anksčiau nei įprastai, jau pirmosiomis kovo dienomis, šiemet sezoną teks baigti antrajam Lietuvos televizijos kanalui. LRT tarybos posėdyje apie tai paskelbė LRT generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius. Ir gavo tarybos „palaiminimą“. Išgirdęs sprendimą, LTV2 vadovas Martynas Kėvišas iškart išėjo iš posėdžio.

Drastiškos permainos siejamos su sumažėjusiu LRT biudžetu ir neišvengiama kadrų bei kūrybinių išlaidų optimizacija. Iš eterio LTV2 nedings - čia bus rodomi autorinių laidų kartojimai, operų, teatro spektaklių įrašai, tiesioginės VEKS renginių transliacijos ar jų įrašai. Laiko, žinoma, užteks ir pirmojo kanalo laidų kartojimams. Tik nežinia, ar daug jų liks maždaug po mėnesio irgi atsinaujinsiančioje LTV programoje.  

Autorinių LTV2 laidų likimas taip pat neaiškus. Perkraustyti jas į LTV A.Siaurusevičius nepažadėjo. Užsiminė tik pasirūpinsiąs, kad tos laidos, kurios jau nufilmuotos, būtų parodytos per pirmąjį kanalą.

LRT generalinis direktorius rado ir privalumų, kuriuos teikia šios permainos ir jau anksčiau iš LTV į LTV2 perkeltos laidos: didysis „brolis“ tampa tikru nacionaliniu transliuotoju, įvykdančiu savo kultūrinę misiją.

Paklaustas, ar baigdami šiųmetį LTV2 sezoną, LRT vadovai galvoja ir apie kito pradžią, A.Siaurusevičius patikino, kad taip. Bet tai esą nieko nereiškia: „Galvojame, galvojame, bet ne viskas nuo mūsų priklauso.“

LRT generalinis direktorius išsisuko kamantinėjamas, kada bus atsiskaityta su atlyginimo dar už sausio mėnesį negavusiais pagal autorines sutartis dirbančiais LRT bendradarbiais. Tik užsiminė, kad nors dalis LRT darbuotojų gaus mažesnes algas, būsią ir tokių, kurie uždirbs daugiau.

A.Siaurusevičius pasakė, kokio dydžio biudžetas leistų nacionaliniam transliuotojam oriai vykdyti savo misiją. Tai - 200 mln. litų. Dabar gi jis tėra 49,7 mln. litų. Maždaug tokia suma skiriama taip pat diržus susiveržusios Latvijos nacionaliniam transliuotojui - vien televizijai, o ne šešioms atskiroms radijo ir televizijos struktūroms kaip Lietuvoje.  

Beje, artimiausiu metu planuojama atsisakyti ir kai kurių „Klasikos“ programos laidų.

Iškart po posėdžio LRT taryba išplatino viešą pareiškimą dėl Lieuvos radijo ir televizijos finansavimo Lietuvos Seimui:  

Gerai suvokdami šiandienos realijas, norime pareikšti nuomonę, kad sudėtinga valstybės ekonominė padėtis neturėtų sukliudyti LRT vykdyti savo misiją.

Šiuo sunkiu metu, kai daugelis Lietuvos žmonių yra priversti riboti kultūrinio gyvenimo erdvę, LRT vaidmuo tampa dar svarbesnis ir atsakingesnis.

Viena iš esminių aplinkybių, atsiliepiančių programų kokybės ir LRT darbuotojų socialinei būklei, yra ta, kad pirmą ketvirtį LRT skirta tik 17 proc. numatytų valstybės asignavimų. Suprantama, ekonominė šalies situacija ženkliai sumažino ir reklamos pajamas.

Mūsų nuomone, susiklostė nenormali padėtis ir su LRT mokėjimais už transliacijas valstybei priklausančiai akcinei bendrovei „Lietuvos radijo ir televizijos centras“. 

Antai LRT transliavimo išlaidoms iš valstybės biudžeto šiemet skirta 17,7 proc. mažiau nei 2008 metais, tačiau Telecentras kainos už savo paslaugas proporcingai nemažina.

Maža to - realios sąnaudos, kurias LRT patiria, naudodamasi Telecentro paslaugomis, preliminariais skaičiavimais, 2009 metais gali siekti 11 milijonų litų. Tai 3 milijonais daugiau, nei Lietuvos radijui ir televizijai šiems tikslams skiria valstybė.

Lietuvos radijui ir televizijai užkraunant didžiulius įpareigojimus, kartu mažinant finansavimą, vis mažiau lėšų lieka tiesioginei LRT misijai. 

Neabejodami LRT administracijos ir kolektyvo pastangomis, vis dėlto esame priversti konstatuoti, jog iškyla reali grėsmė, kad LRT bus priversta mažinti transliavimo apimtis arba visiškai atsisakyti dalies kanalų transliavimo.

Viliamės, kad tautos išrinkti atstovai panaudos savo autoritetą ir įgaliojimus įveikti nacionaliniam transliuotojui kilusioms grėsmėms.

LRT tarybos pirmininkas Gediminas Ilgūnas