- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos kultūros tarybos duomenimis šalyje yra daugiau kaip 10 tūkst. kūrėjų. Jų atlygis už kūrybą yra labai skirtingas, tačiau dominuoja nedidelis užmokestis ir netolygus jo išmokėjimas skirtingose menų srityse.
Atlygius kūrėjams įprasta mokėti scenos menų sektoriuje – muzikos, teatro, šokio srityse, tuo tarpu vizualiuosiuose ir taikomuosiuose menuose jis išmokamas retai, jeigu apskritai numatomas. Itin mažais atlygiais pasižymi literatūra ar dailė, tačiau ir bendrai visose menų srityse vienam kūrėjui dažniausiai skiriamas atlygis neperžengia 800 eurų ribos.
Tarptautiniame kontekste ir senųjų demokratijų kultūros politikos darbotvarkėse jau kurį laiką aktyviai keliamas klausimas dėl teisingo arba sąžiningo atlygio už kūrybą. Tokios diskusijos bei tyrimai vyksta ir Lietuvoje, kurių iki šiol išsamiausias – Lietuvos kultūros tarybos iniciatyva Rusnės Kregždaitės ir Erikos Godlevskos atliktas „Menininkų socialinės ir kūrybinės būklės vertinimas“ (2021).
Šį kartą Lietuvos kultūros taryba atkreipė dėmesį į kultūros organizacijų nusiteikimą mokėti atlygį kūrėjams. Tyrime „Teisingas atlygis už kūrybą“ analizuotos praėjusiais metais Lietuvos kultūros tarybos finansuotų projektų išlaidų struktūros, kurios atskleidė, koks atlygis meno sričių kūrėjams bei atlikėjams buvo išmokėtas iš Tarybos organizacijoms paskirtų valstybės biudžeto lėšų.
Atlygių netolygumai skirtingose menų srityse
Lietuvos kultūros tarybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėjos Kristinos Mažeikaitės ir patarėjos Karolinos Šulskutės atliktas tyrimas išryškino akivaizdžius skirtumus tarp meno sričių. Išanalizavus dešimties – architektūros, cirko, dailės, dizaino, fotografijos, literatūros, muzikos, šokio, tarpdisciplinio meno ir teatro – sričių duomenis paaiškėjo, kad vykdant scenos menų projektus vidutiniškai pusė biudžeto buvo skirta atlikėjų ir kūrėjų atlygiams. Pernai iš Lietuvos kultūros tarybos lėšų muzikos, teatro, šokio ir cirko organizacijos kūrėjams išmokėjo apie 1,2 milijono eurų.
Tuo tarpu literatūroje, taikomuosiuose (architektūros ir dizaino) bei vizualiuosiuose menuose užmokestis kūrėjams numatomas retai ir mažas. Kritiškiausia situacija dailės ir fotografijos srityse, kur atlygis kūrėjams nesiekia net 10 proc. nuo kultūros organizacijoms skirtos sumos. Pastarųjų sričių projektų vykdytojai menininkams praėjusiais metais išmokėjo tik 64 tūkst. eurų.
Apskritai vizualiuosiuose, taikomuosiuose menuose ir literatūroje įsigalėjusi praktika, kad kūryba turi būti finansuojama Lietuvos kultūros tarybos stipendijomis, o kultūros organizacijų gautas finansavimas skiriamas vadybai, administravimui, infrastruktūrai, įvairioms paslaugoms ir kitoms išlaidoms, bet ne menininkams.
Dažniausiai skiriamas atlygis už kūrybą – 800 eurų
Lietuvos kultūros tarybos Stebėsenos ir analizės skyriaus renkami bei analizuojami duomenys rodo, kad šalyje yra daugiau kaip 10 tūkst. kūrėjų. Tai – Lietuvos kultūros tarybos stipendijų konkursuose dalyvaujantys arba meno kūrėjo statusą turintys asmenys. Beveik 80 proc. šių kūrėjų gyvena ir kuria trijuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Jų atlygis už kūrybą yra labai skirtingas ir netolygus.
Visose analizuotose menų srityse dominuoja nedideli atlygiai kūrėjams, išskyrus retas pavienes išimtis ryškiems vardams. Mažiausiu užmokesčiu kūrėjams išsiskiria literatūros sritis, kur dažniausiai mokamas atlygis yra apie 150 eurų, ne ką geresnė situacija ir dailėje ar dizaine, kur dažniausia atlygio reikšmė – 200 eurų arba tarpdisciplininiame mene – 250 eurų.
Bendrai visose srityse vienam kūrėjui dažniausiai skiriamas atlygis neperžengia 800 eurų ribos. O daugiau kaip pusė kūrėjų ir atlikėjų iš meno sričių konkursuose finansuotų organizacijų gavo užmokestį iki 500 eurų. Nepaisant to, kad per pastaruosius tris metus projektų vykdytojai iš Lietuvos kultūros tarybos gauto finansavimo kūrėjams ir atlikėjams skyrė 4,6 mln. eurų per metus, sąžiningo atlygio už kūrybą problema išlieka akivaizdi.
Lietuvos kultūros tarybos tyrime „Teisingas atlygis už kūrybą“ pristatoma ir daugiau duomenų bei įvairių rakursų, pavyzdžiui, atlygių skirtumai ne tik tarp sričių, bet ir lyčių, su kuriais galima susipažinti tinklalapyje. Šia analize siekta atverti dar daugiau duomenų visuomenei ir paskatinti tolimesnes menų bendruomenės diskusijas, iniciatyvas bei pokyčius, planuojant atlygius kūrėjams.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nacionalinis kultūros forumas mėgins sujungti, kas sunkiai sujungiama, – kultūrą ir verslumą
Nacionalinis kultūros forumas, šiais metais vykstantis devintąjį kartą, kraustosi į Kauną. Vytauto Didžiojo universitete šalies kultūros lauko dalyviai imsis nagrinėti dvi itin svarbias – kultūros regionuose ir verslumo – te...
-
Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje atidaromas Lietuvos paviljonas1
Italijoje, Venecijoje, šiuolaikinio meno bienalėje, penktadienį atidaromas Lietuvos paviljonas, pranešė Nacionalinis dailės muziejus. ...
-
45-asis „Lietuvos teatrų pavasaris“ kviečia Kauno publiką į teatrališką savaitę
Kauno teatro mylėtojai turės unikalią progą mėgautis aukščiausio lygio teatro spektakliais iš visos Lietuvos. Nuo balandžio 21 iki 28 dienos Kauno kultūros centras kviečia visus teatro gerbėjus švęsti 45-ąjį „Lietuvos te...
-
Už viso gyvenimo nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui apdovanoti J. Glemža, R. Jaloveckas
Minint Tarptautinę paminklų ir paminklinių vietų apsaugos dieną, Kultūros paveldo departamento (KPD) medaliu „Už nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui“ ketvirtadienį apdovanoti Jonas Rimantas Glemža ir Romanas Jaloveckas, keliems architekt...
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti13
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Kauną užplūs skandinaviškos kultūros banga3
Paskutinę balandžio savaitę Kaunas tradiciškai kviečia iš arčiau pažinti skandinavišką kultūrą. Dalyvių laukia gausi renginių programa: parodos, norvegų kalbos pamokos, protmūšis, paskaitos bei diskusijos, ekskursijos i...
-
Klaipėdoje liepsnos tango aistros
Po savaitės Klaipėdoje galėsime išvysti vieną garsiausių šių dienų Argentinos tango šokėjų ir jo suburtą grupę. Pasaulio tango čempionu pripažintas šokėjas Marcos Ayala kitą penktadienį kaitins žiūrovų kraują ant...
-
Maironio lietuvių literatūros muziejui toliau vadovaus D. Cibulskienė1
Maironio lietuvių literatūros muziejui ir toliau vadovaus Deimantė Cibulskienė, pranešė Kultūros ministerija. ...
-
Spektaklyje „Atžalynas“ – vertybių priminimas1
Gegužės 3 d. 18 val. Žvejų rūmuose Klaipėdos žiūrovų lauks režisieriaus Jono Vaitkaus spektaklis „Atžalynas“, Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (LNDT) pastatytas prieš daugiau nei dešimt metų. ...
-
R. Jatkevičiūtės-Kasparavičienės sielos peizažai
Šiandien Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus galerijoje „Drobė“ atidaroma Raimondos Jatkevičiūtės-Kasparavičienės (1959–2023) tapybos darbų paroda „Virš debesų“. ...