„Lituanicos“ mįslės raktas teberūdija

Dokumentinio filmo, kuriame mėginama naujai pažvelgti į "Lituanicos" žūties aplinkybes, režisierius, žinomas aktorius Remigijus Sabulis dėl lėšų stygiaus priverstas atsisakyti unikalaus eksperimento.

Atsisakė eksperimento

Kauniečiai ir miesto svečiai šiomis dienomis plūdo į Lietuvos aviacijos muziejų ne tik pamatyti naujo aviacijos istoriko Jono Čepo ir operatoriaus Stasio Dargio dokumentinio filmo, skirto Steponui Dariui ir Stasiui Girėnui, bet ir susitikti su 1983 m. Raimundo Vabalo pastatyto filmo "Skrydis per Atlantą" S.Dariaus vaidmens atlikėju R.Sabuliu.

Prabėgę trys dešimtmečiai šarma padengė aktoriaus plaukus, tačiau neatvėsino jo domėjimosi šio istorinio skrydžio tema. "Sidabrine gerve" įvertintas už nedidelį vaidmenį Algimanto Puipos filme "Nuodėmės užkalbėjimas", R.Sabulis jau bene septynerius metus kuria "Valstybės kino metraštį" ir prieš porą metų savo iniciatyva ėmėsi sunkiai įveikiamo visomis prasmėmis darbo – kurti dokumentinį filmą, kuriame įvairių specialybių atstovų akimis pažvelgs į "Lituanicos" žūties aplinkybes ir priežastis.

"Mėginu pateikti galimus atsakymus į neatsakytus klausimus apie katastrofos priežastis. Nepaprastai gaila, kad vien dėl didelio lėšų stygiaus turiu atsisakyti eksperimento su lėktuvu – simuliatoriumi, kuriame du šiuolaikiniai lakūnai praleistų beveik 37 valandas – tiek, kiek truko S.Dariaus ir S.Girėno skrydis. Gydytojų komanda stebėtų juos – simuliatoriuje būtų sudarytos tokios pat sąlygos kaip ir per skrydį prieš 80 metų – ir fiksuotų visus jų psichofizinius pokyčius, kurių vienas galėjo būti lemtingas tą tamsią audringą naktį virš Soldino pušų", – atskleidė sužlugusios filmo dalies planą R.Sabulis.

Jaunimui suprantama kalba

Dabartinei valdžiai, pašnekovo žodžiais tariant, dzin filmai patriotine tematika, nors didvyriški lakūnai, paaukoję savo gyvybes vardan Lietuvos, dabar keliami kaip meilės tėvynei pavyzdys. S.Darius ir S.Girėnas, kaip ir dabartinė karta, buvo priversti emigracijoje užsidirbti istoriniam skrydžiui.

"Ne, aš neprašau pinigų, kaip, beje, jų neprašė ir mūsų filmo herojai, taip ir nesulaukę Vyriausybės paramos. O juk S.Darius dalyvavo 1926-ųjų perversme, vadinasi, padėjo ateiti į valdžią Antanui Smetonai, kurio ministrai tik tuomet sukruto, kai "Lituanica" sudužo ir abu lakūnai žuvo", – apmaudžiai kalbėjo kuriamo filmo režisierius.

R.Sabulis šį filmą kuria pasitelkęs Kęstutį Petrulį ir Arūną Stoškų ir norėtų, kad kuo daugiau jaunimo jį pamatytų. Kitaip ir dabar gresia išgirsti tokį klausimą, kokį pateikė pribėgęs prie R.Sabulio, filmuojant "Skrydį per Atlantą", berniukas: "Dėde, o kas buvo Dariaus Girėno žmona?"

Suprantama, informacija apie lakūnų žygdarbį turi būti pateikta jaunimui patrauklia, jiems priimtina kalba.

"Manau, kad jaunimui bus smalsu stebėti, kaip, pavyzdžiui, pasitelkus kompiuterinę techniką, lakūnų iš savo santaupų ir skolintų bei uždirbtų pinigų JAV nusipirkta "Bellanca CH 300 Pacemaker" ekrane virs oranžine "Lituanica". Filme panaudosime aviacijos istoriko Gyčio Ramoškos surastą nufilmuotą "Lituanicos" pakilimą lemtingam skrydžiui per Atlantą, didvyrių laidotuves Kaune ir daugelį kitų retai rodomų arba nematytų šios istorijos akimirkų", – aiškino R.Sabulis.

Kurtų tokį patį charakterį

Paklaustas, ar ir dabar, įgijęs gyvenimiškos patirties ir daugiau sužinojęs apie "Lituanicą" bei jos pilotus, kurtų tokį patį S.Dariaus portretą kaip "Skrydyje per Atlantą", menininkas nedvejodamas atsakė: išliktų tie patys jo charakterio bruožai.

"Steponas buvo nekonfliktiška, tolerantiška, optimizmu trykštanti asmenybė, kuriai nebuvo svetimas avantiūrizmas ir nebūdingi šeimos žmogui bruožai. Vis dėlto tai buvo žmogus – jaunos Lietuvos kūrėjas", – atidžiai perskaitęs lakūno dienoraštį, vestą iki pat skrydžio pabaigos, R.Sabulis dar kartą įsitikino, koks tai buvo tvirtas, pasišventęs Lietuvai žmogus.

Anot R.Sabulio, kuriamas filmas, su jo tematika susijusios istorijos dažnai iškyla režisieriui netikėčiausiose vietose ir laiku.

"Štai lankydamasis Kaune, Istorinėje prezidentūroje, sužinojau, kad dailininkas Vytautas Eigirdas, su kuriuo artimai bendravome, kai aš gyvenau Kaune, jau miręs. Priblokštas šios žinios, tą pačią dieną užėjau į Gedimino g. įsikūrusį Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų štabą ir ten pamačiau V.Eigirdo tapytą "Lituanicą". Esu dalyvavęs ją tapant ir, prisimenu, klausiau jo, kodėl tokie juodi lakūnų siluetai", – prisiminė kūrėjas.

Kitas R.Sabulio pažintas žmogus, tiesiogiai susijęs su "Lituanica" ir lakūnais, – skulptorius Vytautas Mačiuika – antkapinio paminklo S.Dariui ir S.Girėnui Aukštųjų Šančių karių kapinėse autorius. "Kai mūsų šeima gyveno Vilniuje ir man tebuvo penkeri, skulptorius dažnai lankėsi pas mus, nes buvo šeimos draugas. Šio žmogaus asmenybė iškilo prieš akis, kai gilinausi į S.Dariaus ir S.Girėno atminimo įamžinimo peripetijas", – kalbėjo R.Sabulis.