Lietuvos vardą į istoriją įrašė moteris

Vokiečiai ne veltui laikomi Lietuvos krikštatėviais. Pamaldūs 1-ojo tūkstantmečio piligrimai atrado Lietuvą ir įrašė jos vardą į pasaulio istoriją. Ir, beje, tai padarė moteris.

Lotyniškai parašytuose Kvedlinburgo analuose yra toks įrašas: „1009 m. Šv. Brunonas, Rusijos ir Lietuvos pasienyje pagonių trenktas į galvą, su 18 saviškių kovo 9 d. nukeliavo į dangų“. Kvedlinburgo analai išsaugoti Vokietijos Saksonijos žemės bibliotekoje. Tiksliau – vienintelis išlikęs XVI a. nuorašas. Nors įrašas – tragiškas, tačiau Lietuvai jis labai reikšmingas, nes pirmą kartą matome užrašytą Lietuvos vardą ir jį į istoriją įrašė moters ranka.

„Tuo metu Vokietiją valdė Otonų dinastija, kuri buvo kilusi iš Saksonijos, tai, Vokietijos požiūriu, dar yra rytinė žemė. Ir tas geografinis artumas turbūt ir lėmė, kad iš ten ėjo domėjimasis kraštais, kuriuos reikėjo atversti į krikščionybę, kuriuos reikėjo atrasti“, – pasakoja istorikas Rimvydas Petrauskas.

Anot istoriko, kilmingas vokietis Brunonas Kverfurtietis buvo kilęs būtent iš Saksonijos ir jis leidosi į ilgą kelionę, kurios metu ir atsidūrė krašte, kažkieno įvardytame kaip Lietuva.

„Nepaisant to, kad jis savo misijos metu čia žuvo, ta žinutė apie Lietuvą grįžo atgal į Saksoniją, Kvedlinburgą. Kvedlinburgas – taip pat neatsitiktinė vieta, tai turbūt buvo pats svarbiausias imperijos vienuolynas tuo metu Saksonijoje“, – sako R. Petrauskas.

Istoriko teigimu, tai buvo moterų vienuolynas, kuriame buvo vedami analai – svarbiausi užrašai apie įvykius. Kadangi Brunono žūtis buvo svarbus įvykis, jis buvo išskirtas ir tokiame kontekste pirmą kartą atsirado Lietuvos vardas.

Neeilinės vienuolės

Šiandien Kvedlinburgas neatrodo išskirtinis, tai yra nedidelis Vokietijos miestelis. Tačiau anuomet, kai čia veikė svarbiausias imperijos vienuolynas, jame meldėsi išskirtinės vienuolės. Juk ne veltui jos vienintelės iš visų to meto kronikų tiksliai nurodė lemtingojo įvykio vietą Lietuvoje.

Istorikas Clemensas Bley akcentuoja, kad vienuolės buvo kilmingiausių šeimų dukros, labai aukštos savigarbos ir gavusios aukščiausią išsilavinimą.

„Jos nedėvėjo vienuolių drabužių, buvo turtingos, keliavo po pasaulį. Vienuolės labai gerai išmanė politiką, valdymo meną, patarinėjo valdovams. Pavyzdžiui, Matilda, imperatoriaus Otono Didžiojo dukra, valdydavo Saksoniją, kai karalius būdavo išvykęs“, – pasakoja istorikas.

Kvedlinburgo įrašas – Vokietijoje, o Lietuvoje, Pažaislio vienuolyne, Šv. Brunono misijai skirta freska. Garsaus piligrimo misija, nors ir tragiškai pasibaigusi, prasidėjo gana sėkmingai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių