- Goda Dapšytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT), Kauno šokio teatro „Aura“ ir jau dešimtą rudenį debiutantais stebinanti Menų spaustuvė teatro gerbėjams siūlo pluoštą speaktaklių.
„Eglė žalčių karalienė“
Sezoną sielai treniruoti paskyręs LNDT kaip liaudies medicinos priemonę pasirinko ne vieną pasaką: „Raudonkepurė“ (rež. Paulius Tamolė) ir „Kaulo senis ant geležinio kalno“ (rež. Jonas Tertelis) bus skirti vaikams, o štai „Eglė žalčių karalienė“ – suaugusiesiems. Bendradarbiaujant su Oskaro Koršunovo teatru (OKT)/ Vilniaus miesto teatru pristatytas naujausias O. Koršunovo spektaklis sukurtas kartu su pavasarį Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) jo vadovaujamame kurse studijas baigusiais jaunaisiais aktoriais.
Atsispyrus nuo tikrų įvykių ir antikine drama paremtos Nobelio premijos laureatės Elfriede Jelinek pjesės „Prašytojai“, reaguodama į lietuviškų naujienų portalų komentarus ir ieškodama nepakantumo kitam ištakų tautos atmintyje, gausi kūrybinė komanda įspūdingai instaliavo buvusios Raudonojo Kryžiaus ligoninės (RKL) Vilniuje Naujagimių skyrių, paversdami jį karų ir nuo jų bėgančiųjų įspūdžių atsiminimų ir asociacijų labirintu.
Įeinant į spektaklio erdvę, pasitinka tiesioginių nuorodų rinkinys: raitoji ir riaušių policija, tarnybiniai šunys (taip, deja, norom nenorom vis dar imi dairytis kokio Komskio), užrašas „Arbeit macht frei“ ir ilgas stovėjimas eilėje. Trys pastato aukštai pilni įvairių pabėgėlių krizės, XX a. karų, autokratinių režimų ir įvairių religinių nuotrupų. Pabėgėliams – atėjūnams – skirtos erdvės užpildomos irklais, vandeniu, gelbėjimo liemenėmis ir kitais tiesiogines asociacijas keliančiais atributais (tai primena ne tik žiniasklaidos kanalų nuolat transliuojamus vaizdus, bet ir prieštaringai vertinamas kinų menininko Ai Weiwei instaliacijas šia tema). Šalia jų atsiduria nuorodos į Antrąjį pasaulinį karą, nacizmo ir komunizmo nusikaltimus ir karo veiksmus Ukrainoje. Papildomai to nekomentuojant, visi karai ir nuo jų nukentėjusieji čia sulyginami. Aušvicą primenančios batų ir drabužių krūvos, samanose įsitaisiusi paslaptinga nuoga moteris (žaltys?), ne mažiau nuogas plaunamas moters lavonas, tolerancija nepasižyminčios pankroko grupės koncertas, striptizo šokėja, šampane paskendus nuotaka, nuogi vaikinai, žaidžiantys „Tvisterį“, tikėjimo žodžio giesmės…Vis vaizdai, kambarys po kambario besikeičiantys vaizdai. Kol tarp daugybės beveidžių personažų ima ryškėti tautiniu kostiumu pasidabinusios šiuolaikinės nacionalistės Eglės ir beisbolo lazdas įsikibusių jos brolių veidai.
Efektingas apleisto pastato apgyvendinimas, vaizdų ir daiktų gausa, pasakojimo daugiasluoksniškumas ir logiškas, bet kartu netikėtas sprendimas apie šiuolaikines socio- ir geopolitines problemas kalbėti neperžengiant liaudies pasakos ribų – įspūdingas ir intriguojantis. Tačiau šiam darbui trūksta apsisprendimo ir konkrečios krypties formuojamos minties atžvilgiu. „Eglės žalčių karalienės“ forma, jei kalbėsime neribojami valstybių sienų, nėra nauja. Tokius ar panašius sprendimus renkasi ne vienos šalies kūrėjai, ir jie skyla į dvi grupes: spektaklius-ekskursijas, kuriuose veiksmas keliauja kartu su žiūrovais, ir teatrines instaliacijas, kuriose veiksmas vyksta nuolat, atskirose erdvėse vis kartojant ar vystant tą patį segmentą (pavyzdžiui, ne kartą Lietuvoje viešėjusios trupės „Rimini Protokoll“ spektaklis-instaliacija „Soko Sao Paulo“, kuriame pristatomas Vokietijos ir Brazilijos policininkų darbas ir praktikos). Pirmuoju atveju žiūrovams pateikiamas daugiau ar mažiau nuoseklus pasakojimas pagal autorių pasirinktą logiką, o antruoju – kiekvienas žiūrovas pasakojimą ir patį spektaklį konstruojasi pats. „Eglėje žalčių karalienėje“ pateikiamas šių dviejų variantų bendras vardiklis – gluminantis. Ekskursiją po instaliaciją baigiantis vestuvių / virsmo ritualas į visumą elementų iki galo nesujungia, bet kartu nebeleidžia ir žiūrovams improvizuoti, konstruojantis savo pasakojimo išvadą. Ši konceptualaus apsisprendimo ir atidos individualiems žiūrovų sprendimams stoka (būdinga visam kūriniui) kuria netolygumo, nekoordinuotumo ir lengvo chaoso įspūdį. Tad noromis nenoromis kaip tam po truputį vidun slenkančią publiką pasitinkančiam, butaforiniame kryžiuje įkalintam pabėgėliui norisi sušukti: „Koks Dievas čia gyvena ir už visa tai atsako?“
Rekomenduojama dar neturintiems tvirtos nuomonės apie tai, kaip reikėtų spręsti pabėgėlių problemą ir nebijantiems dalyvauti kūrybiniame procese.
Nerekomenduojama kankinamiems agorafobijos ir nemėgstantiems tiesiogiai įsitraukti (ar būti įtrauktais) į teatrinį veiksmą
Rodomas: Raudonojo Kryžiaus ligoninėje (Ašmenos g. 8, Vilniuje), repertuarą galima rasti: www.teatras.lt arba www.okt.lt
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Buvusioje areštinėje – sovietinės Lietuvos grimasos: nostalgijos kupinas gastronomas2
Duris lankytojams vėl atveria alternatyvios kultūros erdvė buvusioje areštinėje, Vilniuje. Didelio susidomėjimo parodą apie gyvenimą sovietinėje Lietuvoje, kasdienius paprastų žmonių bandymus išgyventi, nepaisant buitį kausčiusio s...
-
4-oji Kauno literatūros savaitė jungs žemynus ir žodžius
Gegužės 8–12 dienomis Kaunas taps literatūros meka – čia jau ketvirtą kartą vyks tarptautinis knygų ir rašytojų festivalis „Kauno literatūros savaitė“. ...
-
Bibliotekos nurašytas knygas galės atiduoti tiems, kam jos reikalingos
Bibliotekos, prieš atiduodamos perdirbti nurašytas knygas, galės neatlygintinai perduoti jas fizinių ar juridinių asmenų nuosavybėn. Ketvirtadienį Seimas priėmė tokią galimybę suteikiančias Kultūros ministerijos parengtas Bibliotekų ...
-
Valdovų rūmuose atidaroma interaktyvi paroda apie 1863–1864 metų sukilimą3
Valdovų rūmų Didžiajame kieme ketvirtadienį atidaroma interaktyvi paroda apie 1863–1864 metų sukilimą. ...
-
„Nerk į teatrą“: interaktyvumas be amžiaus cenzo
Tarptautinis edukacinis festivalis „Nerk į teatrą“ šiemet Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) vyks jau keturioliktą kartą. Jo programoje nuo balandžio 25 d. iki birželio 14 d. – pusšimtis edukacijų, dvi premjeros, a...
-
Pagerbti trys geriausi 2023-iųjų bibliotekininkai, įstaigos sutarė derinti veiksmus
Kultūros ministerijoje antradienį minint Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę pagerbti geriausi praėjusių metų šio sektoriaus specialistai, tuo metu bibliotekų asociacijos pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo. ...
-
Antrasis S. Dirsytės romanas: aplinkybių sutraiškyta herojė iki pabaigos kovojo už teisę išlikti
„Kai rašai istorinį romaną, išties, gerąja to žodžio prasme, ištinka tam tikras apsėdimas. Atrodo, kuo daugiau domiesi laikotarpiu, apie kurį rašai, tuo aiškiau dėliojasi istorija, o rūke tarsi paskendęs vaizd...
-
O. Šurajevas rėžė Lietuvos teatralams: kas iš to vardo, jei jie „myžniai“117
Visuomenininkas Olegas Šurajevas abejingų nepalieka. Anot jo, dabar nėra laikas abejoti ir kalbėti miglotomis metaforomis. Jis teigė, kad atėjo laikas išreikšti aiškias pozicijas – be dviprasmybių, naudos ir kašt...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
Kultūros ministerija paskelbė konkursą vadovauti Nacionaliniam architektūros institutui2
Kultūros ministerija antradienį paskelbė konkursą į naujai įsteigto Nacionalinio architektūros instituto direktoriaus pareigas. ...