- DMN, BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Lietuvos simbolistų kūriniai – garsiajame Orsė muziejuje
-
Lietuvos simbolistų kūriniai – garsiajame Orsė muziejuje
-
Lietuvos simbolistų kūriniai – garsiajame Orsė muziejuje
-
Lietuvos simbolistų kūriniai – garsiajame Orsė muziejuje
-
Lietuvos simbolistų kūriniai – garsiajame Orsė muziejuje
-
Lietuvos simbolistų kūriniai – garsiajame Orsė muziejuje
-
Lietuvos simbolistų kūriniai – garsiajame Orsė muziejuje
-
Lietuvos simbolistų kūriniai – garsiajame Orsė muziejuje
-
Lietuvos simbolistų kūriniai – garsiajame Orsė muziejuje
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Orsė muziejuje Paryžiuje kartu su Prancūzijos Prezidentu Emmanualiu Macronu ir pirmąja ponia Brigitte Macron, taip pat Estijos ir Latvijos Prezidentais atidarė parodą „Laukinė dvasia. Simbolizmas Baltijos šalių mene“.
Ši keturių prezidentų globojama paroda, skirta Baltijos šalių valstybingumo šimtmečių garbei, pristato 19–20 amžių sandūros menininkų – tapytojų, grafikų, skulptorių kūrybą. Jai neabejotiną poveikį padarė Prancūzijoje gimęs simbolizmas.
Pasak Prezidentės, Lietuva su savo tūkstantmete istorija ir kultūra jau daug amžių yra Europos civilizacijos – bendro identiteto dalis. Per šimtmečius baltiškąją tapatybę nuolat papildydavo Europos tradicijos. O Baltijos tautos į europietišką kultūrą ir paveldą irgi įnešė savito turinio ir unikalių spalvų.
Mūsų šalies vadovės teigimu, šimtmetis – mums labai brangus valstybės atkūrimo simbolis. Nemažai mūsų menininkų laisvės dvasios sėmėsi būtent čia, Europos kultūros ir meno sostinėje. Prieš 80 metų – 1937-aisiais – Baltijos šalys jau buvo pristačiusios savo kūrybą Paryžiuje, bendrame paviljone pasaulinėje parodoje. Ir štai – mes sugrįžome.
Tuo metu Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) teigė pakviesiąs savo tėvynainius pažinti Baltijos šalių menininkus.
„Baltijos dvasios – trys išskirtinės dvasios, susivienijusios savo išskirtinumu, (...) Trys dvasios širdyje Europos, kuriai jos visada priklausė, kaip apie tai 1905-aisiais kalbėjo Gustavas Suits, vienas iš svarbiausių estų poetų ir „Jaunosios Estijos“ literatūros srovės įkūrėjų. „Būkime estais“, jis rašė, „bet taip pat tapkime ir europiečiais“. Kviečiu savo tėvynainius ateiti čia ir atrasti šiuos didžius europiečius: tapytojus Čiurlionį, Rozentalį ar Raudą“, – kalbėjo E. Macronas.
Pusę eksponatų, kuriuos šį kartą Orsė muziejuje pristato Lietuva, sudaro Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūriniai: didingasis „Rex“, „Pasaulio sutvėrimo“, „Sonatų“, „Pasakos“, „Liūdesio“ ciklų ir kiti kūriniai. Greta – Petro Kalpoko, Antano Žmuidzinavičiaus, Antano Vivulskio, Adomo Varno, Ferdinando Ruščico, Boleslovo Buikos tapybos darbai, Petro Rimšos ir A. Vivulskio skulptūros, Antano Jaroševičiaus knygos „Lietuvių kryžiai“ viršelio projektas ir leidiniai.
Šie eksponatai buvo atrinkti iš Lietuvos dailės muziejaus Vilniuje ir M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Kaune, kurie kartu su Estijos dailės muziejumi Taline ir Latvijos nacionaliniu dailės muziejumi Rygoje yra šios parodos organizatoriai. Parodoje taip pat eksponuojami kūriniai ir leidiniai iš privačių kolekcijų bei bibliotekų.
Visi eksponatai yra apdrausti. Didžiausia suma – milijonu eurų –apdraustas M. K. Čiurlionio paveikslas „Rex“, rašoma pranešime spaudai.
Orsė muziejus Paryžiuje – vienas įžymiausių muziejų pasaulyje, garsus didžiausia impresionistų meno kūrinių kolekcija. Jis kasmet sulaukia apie 3 mln. lankytojų.
Pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvos ir Prancūzijos kultūriniai ryšiai plėtojasi ypač intensyviai: vyksta aktyvūs kultūros mainai, glaudžiai bendradarbiaujama teatro, muzikos, kino, dailės ir kitose srityse.
Parodos atidaryme dalyvavo Prancūzijos Prezidentas su žmona B. Macron, Prancūzijos kultūros ministrė Francoise Nyseen, Paryžiaus miesto vadovai.
Parodą lydi plati kultūrinė programa. „Arte“ televizija kuria dokumentinį filmą, vyks tarptautinė mokslinė konferencija, skirta „Baltijos ir Europos simbolizmo“ bei nacionalinio romantizmo temoms, apskritojo stalo diskusija. Orsė muziejaus Auditoriume rengiamuose koncertuose skambės Baltijos šalių muzika.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvoje tapytas filmas „Kaimiečiai“ – jau šalies kino teatruose
„Kino pavasaryje“ ką tik pristatytas ir festivalyje net du apdovanojimus – žiūrovų simpatijų ir geriausios lietuviškos premjeros – nuskynęs režisierių DK Welchman ir Hugh Welchmano tapytas filmas „Kaimiečiai“...
-
Pagrindinis „Kino pavasario“ prizas – lenkų režisieriaus filmui „Iš kur į kur“
Pagrindinį šių metų „Kino pavasario“ prizą laimėjo lenkų režisieriaus Macieko Hamela (Maceko Hamela) filmas „Iš kur į kur“. ...
-
Velykų muzika su prancūziškais pasisveikinimais
Antrąją šv. Velykų dieną su muzika švęsime prisikėlimą, pavasario pabudimą ir kaip kasmet – Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“ kviečia išeiti į miesto gatves, nusišypsoti, o pasivaik&...
-
„Auksiniai scenos kryžiai“ – dizainerei S. Straukaitei, scenografei L. Liepaitei2
Minint Tarptautinę teatro dieną, trečiadienio vakarą Klaipėdos dramos teatre įteikti prestižiniai teatro apdovanojimai „Auksiniai scenos kryžiai“. ...
-
Dvi sostinės kultūros įstaigos taps viena
Vilnius optimizuoja kultūros įstaigų tinklą – Vilniaus mokytojų namai ir Vilniaus kultūros centras taps viena įstaiga. Šių pokyčių metu siekiama stiprinti sostinės kultūrinę ekosistemą ir kurti miesto kultūrai palankias bendradarbys...
-
Dovana lėlininkų patriarcho jubiliejui – jo kurtų paveikslų paroda
Nacionalinio Kauno dramos teatro (NKDT) Didžiosios scenos fojė veikia garsaus lėlininko, dailininko Vitalijaus Mazūro tapybos darbų paroda „Išsigelbėjimas“. Šis renginys – graži įžanga į menininko 90-mečio paminėjim...
-
Kaunas nusilenkė ryškiausioms teatro asmenybėms: aidint ovacijoms įteiktos „Fortūnos“2
Tarptautinės teatro dienos išvakarėse Kauno miesto savivaldybė tradiciškai surengė iškilmingą profesionalių kūrėjų, aktorių ir režisierių apdovanojimų ceremoniją. Kauno kultūros centre už ryškiausius metų nuopelnus ...
-
Skaudžią netektį išgyvenanti A. Tamulytė pasidalijo jautriu įrašu: lauksiu tavęs visą gyvenimą10
Sielvarto dėl mamos Danutės Dirginčiūtės-Tamulienės netekties neslėpė velionės dukra, garsi aktorė Aurelija Tamulytė. ...
-
Gedimino kalno papėdėje atidaromas Lietuvos istoriją pristatysiantis Pilininko namas
Lietuvos nacionalinis muziejus trečiadienį Gedimino kalno papėdėje atidaro naujausią padalinį – Pilininko namą. ...
-
Klaipėdoje teatralams bus įteikti Auksiniai scenos kryžiai1
Klaipėdos dramos teatre trečiadienį vyks Auksinių scenos kryžių apdovanojimų ceremonija. ...