- Ainė Jacytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos kultūra pasaulyje yra matoma ir vertinama. Prie jos sklaidos reikšmingai prisidedanti pianistė, muzikologė, pedagogė, Hamburgo aukštosios muzikos ir teatro mokyklos profesorė, skirtingose pasaulio šalyse – Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, JAV, Brazilijoje, Čilėje, Kinijoje ir kt. rengianti meistriškumo mokymus dr. Raminta Lampsatytė nuo šiol savo šalies kultūrą skleis dar aktyviau.
Atstovavimas Lietuvai
Prof. dr. R. Lampsatytė tapo Lietuvos ambasados kultūros ryšių atstove Austrijoje, Šveicarijoje ir Lichtenšteine. Naujos pareigos profesorei jaudulio nekelia, nes ji dešimt metų užėmė Lietuvos ambasados kultūros ryšių atstovės Vokietijoje poziciją.
„Susitikimas su Lietuvos Respublikos ambasados Austrijos Respublikoje ambasadore Lina Rukšteliene buvo labai malonus. Džiaugiuosi, kad mano kandidatūra, kurią teikė Austrijos lietuvių bendruomenė, buvo patvirtinta. Vienoje kiekvieną mėnesį praleidžiu po savaitę, be to, šiame mieste yra nemažai lietuvių dainininkų – Vienos operoje dirbantis Simas Strazdas ir kiti įdomūs atlikėjai, kurie šiuo metu čia studijuoja“, – sako profesorė.
Pirmasis prof. dr. R. Lampsatytės, kaip Lietuvos ambasados kultūros ryšių atstovės Austrijoje, Šveicarijoje ir Lichtenšteine darbas – birželio 27 d. surengti susitikimą su operos soliste Asmik Grigorian, atvyksiančia į Vieną dainuoti operose „Pajacai“ ir „Cavalleria Rusticana“, kuriose atliks pagrindinius vaidmenis.
Prof. dr. R. Lampsatytė planuoja rengti ne tik susitikimus su išskirtiniais atlikėjais iš Lietuvos, bet ir koncertus, poezijos skaitymus, meno parodas.
Tiltai į Šiaurės Makedoniją
Greta Lietuvos ambasados kultūros ryšių atstovės Austrijoje, Šveicarijoje ir Lichtenšteine veiklų profesorė įgyvendins ir kitus svarbius projektus. Vienas tokių – pirmą kartą vykstantys mainai tarp Lietuvos nacionalinio operos ir baleto ir Šiaurės Makedonijos nacionalinio operos ir baleto teatrų.
„Birželio 1–15 d. viešėsime Skopjė ir kartu su Šiaurės Makedonijos nacionalinio operos ir baleto teatro režisieriumi statysime nuostabią Wolfgango Amadeus Mozarto operą „Figaro vedybos“. Pagrindinį – Figaro – vaidmenį atliks dainininkas Jonas Sakalauskas, mūsų diva Joana Gedmintaitė bus grafienė, Mindaugas Tomas Miškinis – grafas, talentingoji atlikėja Emilija Finagėjevaitė atliks Siuzanos vaidmenį, Julija Karaliūnaitė taps Marcelina. Šį operos pastatymą ketiname atvežti ir į Lietuvą. Norime „Figaro vedybas“ parodyti Lukiškių kalėjime 2.0“, – apie savo planus pasakoja prof. dr. R. Lampsatytė.
Be to, profesorė ketina ir Vienoje, ir Kaune surengti koncertus, skirtus iš Kybartų kilusiam operos dainininkui Haraldui Serafinui pagerbti.
Dovana jauniems dainininkams
Rudenį prof. dr. R. Lampsatytė sugrįš į Kauną, kur pirmą kartą Lietuvoje surengs mokymus dainininkams „Vaidinam perklausą“. Šis projektas bus įgyvendinamas bendradarbiaujant su Kauno valstybiniu muzikiniu teatru.
„Vaidinam perklausą“ – tai perklausų repeticijos (angl. Mock Auditions), rengiamos Berlyne, Niujorke, JAV. Lietuvoje, Kaune, jos vyks pirmą kartą“, – akcentuoja profesorė. Kiekvienas, ateidamas į šiuos mokymus, turi turėti savo biografiją anglų kalba, reprezentatyvią nuotrauką ir būti pasiruošęs atlikti ne mažiau kaip penkias arijas, tarp kurių turi būti viena W. A. Mozarto arija, arijos italų ir vokiečių kalbomis, o likusios dvi yra pasirenkamos laisvai. Būtina su savimi turėti tvarkingai susegtas natas.
Ne mažiau svarbus nei arijų pasirinkimas yra ir mokymuose norinčių dalyvauti dainininkų įvaizdis. Vyrai negali ryšėti kaklaraiščių, avėti sportinių batų, dėvėti džinsų, o moterims nereikėtų per daug išsipuošti. „Šie dalykai yra labai svarbūs, nes dalyvaudamas perklausoje atlikėjas parduoda save kaip produktą, pavyzdžiui, lyrinį sopraną, dramatinį tenorą, žemą bosą. Jo išvaizda turi tai ir atspindėti“, – sako prof. R. Lampsatytė.
Daug metų profesorė Hamburgo aukštojoje muzikos ir teatro mokykloje dėstė discipliną, kaip dainininkui reikėtų pasiruošti perklausai, kad jo šansai gauti trokštamą vaidmenį būtų kuo didesni. Lietuvoje tokia disciplina nedėstoma, tad profesorės iniciatyva pralauš ledus. Mokymuose prof. dr. R. Lampsatytė individualiai su kiekvienu atlikėju analizuos, ar jo pasirinktas repertuaras yra tinkamas, kokios yra jo techninės ar tarimo problemos ir kt. Profesorė pasidalys konstruktyvia kritika, kaip reikėtų apsirengti, susišukuoti, pasigražinti einant į perklausą.
Prof. dr. R. Lampsatytė planuoja rengti ne tik susitikimus su išskirtiniais atlikėjais iš Lietuvos, bet ir koncertus, poezijos skaitymus, taip pat meno parodas.
„Planuoju, kad šiuose mokymuose galėtų dalyvauti apie penkiolika atlikėjų. Labai norėčiau, kad mokymai taptų reguliarūs, vyktų kas keletą mėnesių. „Vaidiname perklausą“ būtų galima surengti ir Vilniuje, ketinu ieškoti galimybių mokymus organizuoti Klaipėdoje, Šiauliuose ir kituose Lietuvos miestuose. Tai yra mano dovana jauniems dainininkams“, – pabrėžia prof. dr. R. Lampsatytė.
Norėdami dalyvauti mokymuose atlikėjai gali kreiptis tiesiogiai į profesorę arba į „Vaidinam perklausą“ koordinatorę Liną Gudzinskaitę.
Trys plius vienas
Dar vienas įdomus projektas „Trys plius vienas“, kurį prof. dr. R. Lampsatytė įgyvendins šiais metais, skirtas neprofesionaliems dainininkams.
„Turiu vieną mokinę Vilniuje, kuri yra psichiatrė, bet visą savo gyvenimą svajojo dainuoti ir turi tam puikius duomenis, kita mano mokinė – miuziklų aktorė, kuri tapusi trijų žavių vaikučių mama padarė ilgą pertrauką savo karjeroje, dėl to ji nutrūko. Dar viena mano mokinė yra semiotikė, dirbanti Šiuolaikinio meno centre, kuri svajojo būti pianiste ir dainuoti, deja, jai nepavyko. „Trys plius vienas“ koncertų seriją esu surengusi Adomo Mickevičiaus bibliotekoje Vilniuje ir noriu ją pradėti Kaune“, – savo planus atskleidžia pašnekovė.
„Trys plius vienas“ – tai trys neprofesionalūs dainininkai ir prof. dr. R. Lampsatytė, jiems akompanuojanti fortepijonu. „Ši koncertų serija taps galimybe pasirodyti atlikėjams, kurie, pavyzdžiui, dainuoja chore, nors jų balsai yra kaip solistų. Chore jie pasislepia, neparodo savo tembro, nes jiems trūksta solistui būdingų charakterio savybių ar jų išvaizda nestandartinė. Tai ir pedagoginis, ir socialinis projektas, skirtas tiems, kurie džiaugiasi muzika ir galėtų būti profesionalai“, – akcentuoja profesorė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Už viso gyvenimo nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui apdovanoti J. Glemža, R. Jaloveckas
Minint Tarptautinę paminklų ir paminklinių vietų apsaugos dieną, Kultūros paveldo departamento (KPD) medaliu „Už nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui“ ketvirtadienį apdovanoti Jonas Rimantas Glemža ir Romanas Jaloveckas, keliems architekt...
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti13
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Kauną užplūs skandinaviškos kultūros banga3
Paskutinę balandžio savaitę Kaunas tradiciškai kviečia iš arčiau pažinti skandinavišką kultūrą. Dalyvių laukia gausi renginių programa: parodos, norvegų kalbos pamokos, protmūšis, paskaitos bei diskusijos, ekskursijos i...
-
Maironio lietuvių literatūros muziejui toliau vadovaus D. Cibulskienė1
Maironio lietuvių literatūros muziejui ir toliau vadovaus Deimantė Cibulskienė, pranešė Kultūros ministerija. ...
-
Spektaklyje „Atžalynas“ – vertybių priminimas
Gegužės 3 d. 18 val. Žvejų rūmuose Klaipėdos žiūrovų lauks režisieriaus Jono Vaitkaus spektaklis „Atžalynas“, Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (LNDT) pastatytas prieš daugiau nei dešimt metų. ...
-
R. Jatkevičiūtės-Kasparavičienės sielos peizažai
Šiandien Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus galerijoje „Drobė“ atidaroma Raimondos Jatkevičiūtės-Kasparavičienės (1959–2023) tapybos darbų paroda „Virš debesų“. ...
-
Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos lankytojų centrui – ypatinga dovana
Dr. Saulius Bučas Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos lankytojų centrui įteikė ypatingą dovaną – maždaug 7 tūkst. metų senumo mezolito pabaigos kirvuką iš elnio rago. Mokslininkas rado jį parko teritorijoje, pajūrio ruo...
-
Tarptautinis B.Dvariono konkursas – muzikos pasaulio „viršūnių“ susitikimas
XII-asis Tarptautinis Balio Dvariono jaunųjų pianistų ir smuikininkų konkursas į Lietuvą pritraukė ne tik jaunuosius talentus beveik iš 20 valstybių, bet ir pasaulinio garso muzikus, kurie tuos talentus vertins. Vienas iš jų &ndash...
-
Vyriausybė – už Kultūros pagrindų įstatymo projektą, numatantį tolygų paslaugų teikimą3
Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritarė Kultūros politikos pagrindų įstatymo projektui, kuriame numatomas tolygus kultūros paslaugų teikimas, kūrybos ir saviraiškos laisvės principai. ...
-
G. Kuprevičius: esu vietinės reikšmės kompozitorius ir tai man patinka18
Kompozitorius Giedrius Kuprevičius šiemet mini 80 metų jubiliejinę sukaktį. Sveiko humoro jausmo nestokojančio iškilaus kūrėjo jubiliejų Kauno valstybinė filharmonija paminės dviem reikšmingais koncertais. Su šarminguoju M...