- Karolis Kaupinis, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Krokuvoje palaidotas spalio 9-osios naktį miręs lenkų kino legenda – Andrzejus Wajda.
Tūkstantmečių sandūroje iš Jane Fondos rankų atsiimti „Oskaro“ už viso gyvenimo pasiekimus į sceną užlipo A. Wajda. Atsistojusi jam plojo visa salė, nors kai kas kritikavo, kad toks pripažinimas lenkų kino legendai buvo per vėlyvas. Kovo 26-ąją, kai vyko ceremonija, A. Wajdai ką tik buvo suėję 74-er, bet „Oskaru“ dar nebuvo apdovanotas nei vienas iš 41 iki tol sukurto jo filmo. Tačiau lenkiškai į auditoriją prabilęs režisierius teigė, kad apdovanojimą priima ne kaip asmeninį, o kaip apdovanojimą visam lenkų kinui. Lecho Walensos, vieno iš Lenkijos nepriklausomybės tėvų laiškas, per A. Wajdos laidotuves skaitomas aktoriaus Jerzy Trela taip pat gana pompastiškai bylojo, kad A. Wajdos filmai ne tik auklėjo tris lenkų kartas, bet ir visam laiku milijonams lenkų paliks režisierių gyvą savo nesunaikinamuose kinematografiniuose darbuose.
1990-iais, tapęs trečiuoju režisieriumi po I. Bergmano ir F. Fellinio apdovanotu Europos kino akademijos premija už gyvenimo pasiekimus, A. Wajda dalyvavo pirmuose demokratiniuose Lenkijos parlamento rinkimuose ir dvi kadencijas buvo senatoriumi aukštuosiuose parlamento rūmuose. Per tą laiką sukūrė 4 filmus ir vėliau nusprendė, kad politikos pasaulis vis dėlto egzistuoja kitomis taisyklėmis nei meno, o pastarojo taisyklės A. Wajdai patiko labiau.
Paskutiniais gyvenimo metais režisierius gana kritiškai atsiliepdavo apie dabartinę Lenkijos valdžią, net leido sau pasakyti, jog ne už tokią Lenkiją kovojo, šitaip iš dešiniųjų susilaukdamas kritikos, kad pats A. Wajda socialistiniais laikais toli gražu nekovojo, bet nuolatos rasdavo kompromisą su režimu. Tačiau tam prieštarauja „Žmogus iš marmuro“ bei „Žmogus iš geležies“ – filmai, kvėpavę „Solidarumo“ judėjimo dvasia.
Bet po pirmojo darbininkų judėjimo sugniuždymo, kai daugelis lenkų režisierių atsisakė dirbti išvis, lenkų istorijos kronikininku vadintas režisierius taip pat pasitraukė į savarankišką tremtį, pradėdamas nuo Dantono, brėžusio paralelę tarp jakobinų teroro Prancūzijoje ir karo padėties Lenkijoje.
„Tamsiais metais jo filmai mums primindavo, kad yra laisvė, meilė ir grožis. Andrzej buvo lenkiškos vilties sargas“, – sakė „Gazeta Wyborcza“ redaktorius Adamas Michnikas.
Žlugus komunizmui A. Wajda grįžo prie komunistinėje Lenkijoje neįmanomų temų – Holokausto „Korčake“ ir galų gale „Katynės“. 1926-iais gimęs Suvalkuose – mieste, kurį daugelis lenkų pamato per orų prognozę žiemą, skelbiant apie ten vėl užregistruotą žemiausią temperatūrą šalyje, A. Wajda visą savo karjerą laukė, kad galėtų sukurti filmą apie Katynės žudynes, kuriose nuo sovietų kulkų į lenkų karininkų pakaušius žuvo ir režisieriaus tėvas, kurio pėdomis bandė sekti ir pats Andrzejus, 1939-aisiais stodamas į karo akademiją, tačiau nepriimtas ir jau vėliau, po tarnybos Armijoje Krajovoje, pasirinkęs tapybą Krokuvos meno akademijoje. Tas laikmetis – ir paskutiniajame režisieriaus filme, šiemetiniame Lenkijos kandidate į „Oskarą“ – „Povaizdžiuose“, pasakojančiuose avangardisto Vladislavo Stžeminskio istoriją vaizdais, A. Wajdai likusiais atmintyje iš studijų metų. Studijoms, tik ne savo, o savo mokyklos studentų A. Wajda atidavė ir paskutiniuosius savo gyvenimo metus, gebėdamas būti ir geru mokytoju, ne tik režisieriumi.
Visus didžiausius dvidešimtojo amžiaus kataklizmus išgyvenęs A. Wajda šiemet sulaukė 90-ies. Mėgo kiną. Ir nors gyvenimas ne visai kaip filmuose, filmai buvo A. Wajdos gyvenimas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Valdovų rūmuose atidaroma interaktyvi paroda apie 1863–1864 metų sukilimą3
Valdovų rūmų Didžiajame kieme ketvirtadienį atidaroma interaktyvi paroda apie 1863–1864 metų sukilimą. ...
-
„Nerk į teatrą“: interaktyvumas be amžiaus cenzo
Tarptautinis edukacinis festivalis „Nerk į teatrą“ šiemet Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) vyks jau keturioliktą kartą. Jo programoje nuo balandžio 25 d. iki birželio 14 d. – pusšimtis edukacijų, dvi premjeros, a...
-
Pagerbti trys geriausi 2023-iųjų bibliotekininkai, įstaigos sutarė derinti veiksmus
Kultūros ministerijoje antradienį minint Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę pagerbti geriausi praėjusių metų šio sektoriaus specialistai, tuo metu bibliotekų asociacijos pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo. ...
-
Antrasis S. Dirsytės romanas: aplinkybių sutraiškyta herojė iki pabaigos kovojo už teisę išlikti
„Kai rašai istorinį romaną, išties, gerąja to žodžio prasme, ištinka tam tikras apsėdimas. Atrodo, kuo daugiau domiesi laikotarpiu, apie kurį rašai, tuo aiškiau dėliojasi istorija, o rūke tarsi paskendęs vaizd...
-
O. Šurajevas rėžė Lietuvos teatralams: kas iš to vardo, jei jie „myžniai“116
Visuomenininkas Olegas Šurajevas abejingų nepalieka. Anot jo, dabar nėra laikas abejoti ir kalbėti miglotomis metaforomis. Jis teigė, kad atėjo laikas išreikšti aiškias pozicijas – be dviprasmybių, naudos ir kašt...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
Kultūros ministerija paskelbė konkursą vadovauti Nacionaliniam architektūros institutui2
Kultūros ministerija antradienį paskelbė konkursą į naujai įsteigto Nacionalinio architektūros instituto direktoriaus pareigas. ...
-
Prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė
Antradienį Lietuvoje prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė, kurios tema šiemet – Europos Sąjunga (ES). ...
-
Finaliniai B. Dvariono konkurso akordai: nuo rečitalių koncertų salėse iki kelionių į Disneilendą
Jau dvyliktą kartą jaunuosius smuikininkus ir pianistus iš viso pasaulio į Lietuvą pakvietęs Tarptautinis Balio Dvariono konkursas šį savaitgalį išrinko pačius geriausius. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje konkurso f...
-
S. Karunatilaka: tikiuosi, kad mes šio to pasimokysim iš pasakojimų, persmelktų mūsų patirties
„Rašant knygą nėra taip, kaip būna per kokią filmo premjerą, kai jis išleidžiamas ir palydimas su fanfaromis, ji gimsta pamažu, o paskui dar reikia tikėtis, kad ras skaitytojų“, – pripažįsta Bookerio premijos laureata...