- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Laida ,,Būtovės slėpiniai“ nacionalinės Lietuvos televizijos eteryje rodyta vienuolika metų (1993–2004). Laidos sumanymas – apie Lietuvos istoriją pasakoti gyvos diskusijos forma – virto savitu kultūriniu ir istoriografiniu reiškiniu, o aistringos istorikų Edvardo Gudavičiaus ir Alfredo Bumblausko polemikos, svarstant pačius svarbiausius Lietuvos istorijos klausimus, greitai sulaukė ne tik praeities tyrinėtojų, bet ir visuomenės pripažinimo – 1998 m. laidos kūrėjai buvo apdovanoti Nacionaline premija. Šiandien pagal pirmąjį „Būtovės slėpinių“ laidų ciklą leidykla „Alma littera“ pristato knygą „Būtovės slėpiniai: nuo Netimero iki...“. Knygą sudarė ir redagavo doc. Aurimas Švedas.
Kokią vietą Lietuva užima Europoje ir jos istorijoje? Kokių apmaudžiausių klaidų yra padarę mūsų protėviai ir ko iš jų galime pasimokyti? Kokios istorinės asmenybės nusipelno „tautos didžiųjų“ vardo, o kurioms tenka suteikti ir „nevykėlių“ ar net „niekšų“ epitetą? Kur saugomas rankraštis su pirmuoju Lietuvos paminėjimu? Kas būtų, jeigu neturėtume Vytauto Didžiojo arba būtume pralaimėję Žalgirio mūšį?
„Būtovės slėpiniuose“ nauju žvilgsniu pažvelgiama į senas legendas ir nusistovėjusius stereotipus, keliami aštrūs klausimai ir pateikiami atsakymai, kurie kartais tampa tikru iššūkiu visuomenei. Laidos ir knygos kūrėjai primena, kad istorija gali būti nepaprastai intriguojanti ir įdomi, o kalbėdami apie ją, kuriame prasmę, reikalingą mūsų dabartiniam gyvenimui.
„Ši knyga pirmiausiai skirta tiems, kurie baigė universitetą, nors, kai gerai pagalvoji, šią knygą tikrai gali skaityti ir mokiniai ar studentai. Visgi, skaitytojas, imdamas ją į rankas, turi suvokti, kad tai, kas parašyta, yra apie istoriją, todėl turi prijausti istorijai ar bent minimaliai ja domėtis. Šioje knygoje yra sutelktas dviejų Lietuvos istorikų požiūris į šalies istoriją, jos interpretacijos“, – apie tai, ką skaitytojai ras knygoje, pasakoja lietuvių istorikas Alfredas Bumblauskas.
Pasak A. Bumblausko, knyga palieka ilgametės laidos paveldą: skaitytojas gali žymėtis, analizuoti pateiktą informaciją. Be to, knyga išlieka ilgam, tad skaityti galima nepriklausomai nuo vietos ar laiko. Kita vertus, istorikas pastebi, kad ištartas ir parašytas žodis turi dvi skirtingas reikšmes. Dėl to, anot jo, dažnai kildavo diskusijų net su praeiviais gatvėse.
„Mane užkalbindavo dažniau negu galite įsivaizduoti. Laidoje buvo pateikiamas visiškai naujas požiūris į istoriją. Naujas mąstymas. O kai taip atsitinka – kai pradedi daryti tai, kas sukelia diskusijų – visada atsiranda žmonių, kurie nesutinka su tokiu požiūriu, nori tai pabrėžti, išreikšti savo nuomonę. Visgi, džiugu, kad šiame kelyje mūsų neaplenkė ir tie, kurie palaikė mūsų idėją, norėjo padėkoti už tai, jog garsiai išsakėme jų mintis“, – sako A. Bumblauskas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“2
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...
-
Nacionalinis kultūros forumas mėgins sujungti, kas sunkiai sujungiama, – kultūrą ir verslumą
Nacionalinis kultūros forumas, šiais metais vykstantis devintąjį kartą, kraustosi į Kauną. Vytauto Didžiojo universitete šalies kultūros lauko dalyviai imsis nagrinėti dvi itin svarbias – kultūros regionuose ir verslumo – te...
-
Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje atidaromas Lietuvos paviljonas1
Italijoje, Venecijoje, šiuolaikinio meno bienalėje, penktadienį atidaromas Lietuvos paviljonas, pranešė Nacionalinis dailės muziejus. ...
-
45-asis „Lietuvos teatrų pavasaris“ kviečia Kauno publiką į teatrališką savaitę
Kauno teatro mylėtojai turės unikalią progą mėgautis aukščiausio lygio teatro spektakliais iš visos Lietuvos. Nuo balandžio 21 iki 28 dienos Kauno kultūros centras kviečia visus teatro gerbėjus švęsti 45-ąjį „Lietuvos te...
-
Už viso gyvenimo nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui apdovanoti J. Glemža, R. Jaloveckas
Minint Tarptautinę paminklų ir paminklinių vietų apsaugos dieną, Kultūros paveldo departamento (KPD) medaliu „Už nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui“ ketvirtadienį apdovanoti Jonas Rimantas Glemža ir Romanas Jaloveckas, keliems architekt...
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti13
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Kauną užplūs skandinaviškos kultūros banga4
Paskutinę balandžio savaitę Kaunas tradiciškai kviečia iš arčiau pažinti skandinavišką kultūrą. Dalyvių laukia gausi renginių programa: parodos, norvegų kalbos pamokos, protmūšis, paskaitos bei diskusijos, ekskursijos i...
-
Klaipėdoje liepsnos tango aistros
Po savaitės Klaipėdoje galėsime išvysti vieną garsiausių šių dienų Argentinos tango šokėjų ir jo suburtą grupę. Pasaulio tango čempionu pripažintas šokėjas Marcos Ayala kitą penktadienį kaitins žiūrovų kraują ant...
-
Maironio lietuvių literatūros muziejui toliau vadovaus D. Cibulskienė1
Maironio lietuvių literatūros muziejui ir toliau vadovaus Deimantė Cibulskienė, pranešė Kultūros ministerija. ...
-
Spektaklyje „Atžalynas“ – vertybių priminimas1
Gegužės 3 d. 18 val. Žvejų rūmuose Klaipėdos žiūrovų lauks režisieriaus Jono Vaitkaus spektaklis „Atžalynas“, Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (LNDT) pastatytas prieš daugiau nei dešimt metų. ...