- parengė Karolina Marcinkevičiūtė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Garsi Latvijos ir Rusijos atlikėja Laima Vaikulė gyvenime patyrė daug: nuo abortų iki onkologinės ligos, karjeros šuolių ir nuopuolių. Tačiau ir neigiamas gyvenimo akimirkas ji vertina kaip patirtį, padariusią ją įdomia ir išmintinga asmenybe.
Rusijos atlikėja iš Latvijos
Žurnalistams Rusijoje pasiteiravus, kaip ją priima gimtojoje Latvijoje, L. Vaikulė nusišypsojo: „Dabar tikrai gerai. Anksčiau, kai koncertuodavau Latvijoje, sakydavo, kad aš esu Rusijos atlikėja, o Rusijoje mane pristatydavo kaip svečią iš Latvijos. Aš į tai nebereaguoju. Nustojau reaguoti“, - prasitarė pašnekovė.
Tačiau atlikėja pripažįsta, jog ir po daugelio metų Rusijoje ji išlieka tikra latve. „Dalis latviškos kultūros visada yra manyje. Baltijos šalys, man atrodo, yra panašios į Kazachstaną. Mes gerbiame vyresnius žmones. Tai yra kultūros dalis. Aš esu iš Latvijos, bet esu atlikėja, kuri buvo populiari Sovietų sąjungoje, o dabar – ir visame pasaulyje“, - atviravo L. Vaikulė.
Sovietmečio nesiilgi
Tik štai prakalbus apie Sovietų sąjungą žinoma artistė panyra į nostalgiją ir su malonumu prisimena gastroles ir smagius vakarėlius, kuriuose dalyvaudavo ir Igoris Krutoj, Valerijus Leontjevas ir net pati primadona Ala Pugačiova.
Tačiau, anot L. Vaikulės, naujieną apie Sovietų eros pabaigą ji priėmė džiugiai. „Tuo metu reikėjo būti žemiau žolės ir tyliau vandens. Tai visiškai neatitiko mano charakterio. Turėjau problemų dėl išvykimo į užsienį. Man paprasčiausiai buvo uždrausta išvykti. Lydėdavau draugus ir galvodavau, kad tai baisi neteisybė. Todėl žlugus Sovietų sąjungai jaučiau didelę laisvę. Be abejo, praradome tikėjimą saugiu rytojumi. Jautėmės saugūs, nes nebuvo ko prarasti. Kai nieko neturi, nėra ką ir prarasti. Šiandien kitaip: stengiamasi uždirbti kuo daugiau pinigų, pasiekti, nes norisi kuo daugiau nusipirkti, turėti“, - prisiminė paprastų darbininkų šeimoje užaugusi dainininkė.
Anot atlikėjos, šiandien artistai yra išlepinti. Jie keliauja pirmąja klase, gyvena geriausiuose pasaulio viešbučiuose ir leidžia sau išties daug. „Sovietmečiu buvo kitaip. Paprasčiau. Visi buvome vienodi. Galėjome tiesiog sėdėti virtuvėje ir iki paryčių nuoširdžiai kalbėtis“, - kalbėjo ji.
Amerika dovanojo gyvenimą
Tikėdama, kad Dievas jai duoda išties daug L. Vaikulė ir apie vėžį kalba ne su apmaudu ar pykčiu, o supratingai, priimdama tai kaip naują ir vertingą patirtį.
„Dievas man duoda tikrai daug. Aš dirbau su geriausiais prodiuseriais. Turėjau galimybę dirbti ir Amerikoje. Ten man siūlė vaidinti Brodvėjuje. Tačiau vėliau mano gyvenime įvyko vertybių pervertinimas. Aš supratau, kad noriu būti ten, kur yra mano šeima, artimieji, klausytojai.
Tie keleri metai man parodė, kaip reikia dirbti užsienyje. Aš supratau, kaip galima įrašyti muziką, kaip reikia kalbėtis su žmonėmis. Galiausiai, išmokau šypsotis. Amerika išgelbėjo mano gyvenimą“, - apie patirtis pasakojo garsi dainininkė.
Ne kartą interviu L. Vaikulė yra atvirai prisipažinusi apie ją kankinančią depresiją. „Tai tarsi antras mano vardas. Aš esu laiminga, tačiau pakaktų vieno skambučio ar blogos žinios tam, kad tapčiau liūdna. Tačiau tai reiškia ir brandą, mokėjimą užjausti, išgyventi, suprasti kitus žmones“, - samprotavo artistė.
Nemoka pavydėti
Rusijos šou pasaulyje nuolat daug apkalbų, gandų ir intrigų, tačiau L. Vaikulei visuomet pavyksta išvengti to ir be dirbtinių skandalų išlikti populiaria. „Mus gali įžeisti tiek, kiek mes įsižeidžiame. Mano puikūs santykiai su aplinkiniais. Nežinau, kas tas pavydas. Man pasisekė. Galbūt man tiesiog nebuvo ko pavydėti, todėl to ir neišmokau. Tik asmenybės ir įdomūs žmonės gali tapti žinomais“, - kalbėjo 1986-aisiais išgarsėjusi atlikėja.
Anksčiau nemėgusi kalbėti apie savo ligą Laima Vaikulė staiga sutiko duoti atvirą interviu Oksanai Puškinai, kurio metu atskleidė, kad anksčiau jai diagnozuotą vėžį laikė savo asmenine patirtimi, kuri kitiems negali būti naudinga.
„Sunkiai sergant nesinori apie tai kalbėtis. Tačiau Amerikoje aš supratau, jog jei žmogus praranda viltį, jis gali išgirsti tai, kas jam suteiks naują viltį gyventi toliau. Ši sunki liga padarė mane geresne. Iki ligos buvau niekam neįdomi ir kvaila. Maniau: kas gali būti gero ligoje. Tačiau dabar suprantu. Žmogus, kuris nieko neišgyveno – yra visiškai neįdomus“, - atskleidė ji.
Diagnozuotas krūties vėžys ją taip pat privertė perskaityti ne vieną psichologinę knygą, geriau suprasti save ir kitus. „Ne vienas juk pagalvojame, kodėl kažkas gali taip paprastai gyventi ir tik mėgautis gyvenimu, tuo, kas jau yra užtarnauta, o kažkas turi sunkiai dirbti, bet ar tas žmogus, kuris viską ir taip turi, ar jis gali tapti geru draugu, iš širdies pakalbėti? Labai tuo abejoju., - savo mintis dėstė atlikėja - Vaikai, kurie miršta maži ar turtingų tėvų vaikai, kurie nieko nesiekia, ateina tik dar kartą pažiūrėti į gyvenimą. Jie tiesiog mėgaujasi ir gyvena“.
Pakeitė tikėjimą
Perskaitytos knygos, išgyvenimai ir įtampa L. Vaikulę privertė priimti stačiatikių tikėjimą. Nors visi jos šeimos nariai ir yra katalikai, šį žingsnį dainininkė priėmė po ilgų apmąstymų ir, anot jos pačios, labai natūraliai.
Ir tik vėliau tai buvo susieta su noru išpirkti savo nuodėmes už pasidarytus du abortus. „Jei mama būtų žinojusi, tikriausiai aš nebūčiau pasidariusi nei vieno aborto“, - kartą žinomam Rusijos žurnalistui Andrejui Malachovui atskleidė ji.
Praeityje likę abortai paliko didelį randą L. Vaikulės gyvenime. Tik meilė scenai ir besąlygiškas atsidavimas savo klausytojams jai padėjo ištverti visus gyvenimo išbandymus.
„Jei galiu ko nors gailėtis gyvenime, tai tik to, kad netapau chirurge. Nuo pat vaikystės svajojau tapti medike, chirurge. O kuo aš tapau? Tikriausi likimas tikrai yra. Mano svajonės buvo išmestos ir tapau dainininke. Tik scenos į nieką neiškeisčiau“, - užtikrintai kalba atlikėja.
Kas? Laimos Vaikulės ir Kauno miesto simfoninio orkestro koncertas
Kur? Kauno „Žalgirio" arenoje
Kada? Kovo 8 d. 20 val.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Nerk į teatrą“: interaktyvumas be amžiaus cenzo
Tarptautinis edukacinis festivalis „Nerk į teatrą“ šiemet Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) vyks jau keturioliktą kartą. Jo programoje nuo balandžio 25 d. iki birželio 14 d. – pusšimtis edukacijų, dvi premjeros, a...
-
Pagerbti trys geriausi 2023-iųjų bibliotekininkai, įstaigos sutarė derinti veiksmus
Kultūros ministerijoje antradienį minint Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę pagerbti geriausi praėjusių metų šio sektoriaus specialistai, tuo metu bibliotekų asociacijos pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo. ...
-
Antrasis S. Dirsytės romanas: aplinkybių sutraiškyta herojė iki pabaigos kovojo už teisę išlikti
„Kai rašai istorinį romaną, išties, gerąja to žodžio prasme, ištinka tam tikras apsėdimas. Atrodo, kuo daugiau domiesi laikotarpiu, apie kurį rašai, tuo aiškiau dėliojasi istorija, o rūke tarsi paskendęs vaizd...
-
O. Šurajevas rėžė Lietuvos teatralams: kas iš to vardo, jei jie „myžniai“115
Visuomenininkas Olegas Šurajevas abejingų nepalieka. Anot jo, dabar nėra laikas abejoti ir kalbėti miglotomis metaforomis. Jis teigė, kad atėjo laikas išreikšti aiškias pozicijas – be dviprasmybių, naudos ir kašt...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
Kultūros ministerija paskelbė konkursą vadovauti Nacionaliniam architektūros institutui2
Kultūros ministerija antradienį paskelbė konkursą į naujai įsteigto Nacionalinio architektūros instituto direktoriaus pareigas. ...
-
Prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė
Antradienį Lietuvoje prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė, kurios tema šiemet – Europos Sąjunga (ES). ...
-
Finaliniai B. Dvariono konkurso akordai: nuo rečitalių koncertų salėse iki kelionių į Disneilendą
Jau dvyliktą kartą jaunuosius smuikininkus ir pianistus iš viso pasaulio į Lietuvą pakvietęs Tarptautinis Balio Dvariono konkursas šį savaitgalį išrinko pačius geriausius. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje konkurso f...
-
S. Karunatilaka: tikiuosi, kad mes šio to pasimokysim iš pasakojimų, persmelktų mūsų patirties
„Rašant knygą nėra taip, kaip būna per kokią filmo premjerą, kai jis išleidžiamas ir palydimas su fanfaromis, ji gimsta pamažu, o paskui dar reikia tikėtis, kad ras skaitytojų“, – pripažįsta Bookerio premijos laureata...
-
Kaune prasideda Azijos ir skandinavų kultūrų savaitė3
Šią savaitę Kaune vyraus Azijos ir skandinavų kultūros – prasideda jubiliejinė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rengiama Azijos savaitė ir skandinaviškos kultūros pažinimo renginiai. ...