- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vilniaus savivaldybė apsisprendė paminklą Jonui Basanavičiui statyti prie Nacionalinės filharmonijos, tuo metu kultūros ministras "darbietis" Šarūnas Birutis sprendimą vadina „abejotinu“ bei sieja jį su verslo interesais.
Vilniaus savivaldybė apsisprendė paminklą Jonui Basanavičiui statyti prie Nacionalinės filharmonijos, tuo metu kultūros ministras "darbietis" Šarūnas Birutis sprendimą vadina „abejotinu“ bei sieja jį su verslo interesais.
„Aš manau, kad jis yra abejotinas. Kitas dalykas, kad gali čia būti verslo interesai ateityje užstatyti K.Sirvydo skverą. Tai mane labiausiai gąsdina ir niekas man nepaneigė, kad Miesto plėtros departamentas turi tokių idėjų. O tai yra aukso kąsnis miesto centre pastatyti kvartalą“, - BNS ketvirtadienį sakė Š.Birutis.
Tai, jog savivaldybė, svarsčiusi du variantus - statyti paminklą prie K.Sirvydo skvero ir prie filharmonijos - galutinai pasirinko pastarąjį variantą, BNS patvirtino vicemeras Gintautas Paluckas. Apie tai dar ketvirtadienį buvo pranešta ir Kultūros ministerijos atstovei.
„Tikimės, kad jie mus palaikys“, - BNS sakė vicemeras.
Tačiau kultūros ministras abejojo, ar paminklas ten gali iškilti, nes Vilnius skulptūrai pinigų neskiria, o dalis ekspertų, anot jo, pasisakė prieš.
„Ko labai bijau, gali būti, kad to paminklo gali nebūti. Nes Vilniaus miestas pats nei lėšas akumuliuoja, nei idėjas- jie tik nusprendė, kad ten turi kažkas pastatyti. Tai man keistokai skamba“, - salė Š.Birutis.
Tokias pat abejones išsakė ir Nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė, tvirtinusi, kad sprendžiant dėl skulptūros stovėjimo vietos, nemažai ekspertų - architektų, archeologų, dailininkų - pasisakė būtent už K.Sirvydo skverą, tačiau savivaldybė į tai neatsižvelgė.
„Aišku, yra užstatymas. Čia yra plytų mentalitetas: užstatysime ir gausime pinigų (...). Jei taip žmogus nenori daryti, visada ieškai priežasčių. Statybos ten yra numatomos, projektuojamos“, - BNS sakė B.Kulnytė.
Anot B.Kulnytės, 1930-aisiais skulptoriaus Rapolo Jakimavičiaus sukurtas skulptūros maketas, pagal kurį ketinama lieti bronzinę skulptūrą, jau atiduotas skulptūrą kursiantiems menininkams. Tačiau ji taip pat neatmetė, kad toje vietoje skulptūra neiškils - maketo savininkas muziejus, anot jos, „pasitraukia iš projekto“.
„Mes savo siūlymą atsiimsime. Tiesiog gėda pastatyti J.Basanavičiui paminklą tokioje vietoje, įkišti į kampą? Kad jis netrukdytų praeiti į Aušros vartus, padėti kampe jį kaip „ubagą“ prie Aušros vartų? Tokia būtų to paminklo semantika (...) Tai yra kvailas projektas“, - BNS tvirtino B.Kulnytė.
Tuo metu G.Paluckas BNS tvirtino, kad savivaldybės pasirinktą vietą palaikė Kultūros paveldo departamentas, Architektų sąjungos ir kitų institucijų ekspertai. Vicemeras taip pat atmetė Š.Biručio ir B,Kulnytės argumentus, kad esą labiau paminklui tinkanti vieta prie K.Sirvydo skvero atmesta, nes ten planuojamos statybos.
„Ten jokios statybos nėra planuojamos. Detaliuose planuose, kurie įtraukti į UNESCO bendro paveldo bylą - taip, ten yra nurodytas buvęs užstatymas, ten yra buvęs žydų kvartalas, yra galimas regeneracijos planas. Suprantu nuogąstavimą ir kaip argumentą aš jį priimu ir girdžiu, Bet galiu dar kartą patvirtinti: bent šioje kadencijoje nėra jokios kalbos apie užstatymą“, -patikino G.Paluckas.
Vilniaus valdžia nurodo, kad 9 arų ploto dabartinės automobilių stovėjimo aikštelės vieta paminklui tinkama, nes pro šią vietą driekiasi pagrindinis pėsčiųjų ir turistų srautas link Aušros vartų, be to, toks sprendimas Vilniaus senamiesčio reprezentacijai tinka labiau, nei dabar esanti automobilių stovėjimo aikštelė.
Vilniaus savivaldybė taip pat buvo surengusi viešą balsavimą dėl skulptūros vietos - vilniečių balsai pasiskirstė maždaug po lygiai, nors dėl galutinių rezultatų savivaldybė taip pat nesutaria su Nacionaliniu muziejumi.
Paminklo J. Basanavičiui pastatymas numatytas vyriausybės patvirtintoje Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programoje. Savivaldybė tikisi, kad paminklą pavyks pastatyti anksčiau, nei 2018 metais, kai bus minimas valstybės atkūrimo šimtmetis.
J. Basanavičius (1851-1927) - lietuvių visuomenės veikėjas, pirmasis laikraščio „Aušra“ redaktorius, vienas svarbiausių nepriklausomybės siekėjų, mokslininkas, gydytojas. Jo vadovaujama Lietuvos Taryba 1918 metų vasario 16 dieną paskelbė Lietuvos nepriklausomybę. J. Basanavičius pirmasis pasirašė Nepriklausomybės aktą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Nerk į teatrą“: interaktyvumas be amžiaus cenzo
Tarptautinis edukacinis festivalis „Nerk į teatrą“ šiemet Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) vyks jau keturioliktą kartą. Jo programoje nuo balandžio 25 d. iki birželio 14 d. – pusšimtis edukacijų, dvi premjeros, a...
-
Pagerbti trys geriausi 2023-iųjų bibliotekininkai, įstaigos sutarė derinti veiksmus
Kultūros ministerijoje antradienį minint Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę pagerbti geriausi praėjusių metų šio sektoriaus specialistai, tuo metu bibliotekų asociacijos pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo. ...
-
Antrasis S. Dirsytės romanas: aplinkybių sutraiškyta herojė iki pabaigos kovojo už teisę išlikti
„Kai rašai istorinį romaną, išties, gerąja to žodžio prasme, ištinka tam tikras apsėdimas. Atrodo, kuo daugiau domiesi laikotarpiu, apie kurį rašai, tuo aiškiau dėliojasi istorija, o rūke tarsi paskendęs vaizd...
-
O. Šurajevas rėžė Lietuvos teatralams: kas iš to vardo, jei jie „myžniai“116
Visuomenininkas Olegas Šurajevas abejingų nepalieka. Anot jo, dabar nėra laikas abejoti ir kalbėti miglotomis metaforomis. Jis teigė, kad atėjo laikas išreikšti aiškias pozicijas – be dviprasmybių, naudos ir kašt...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
Kultūros ministerija paskelbė konkursą vadovauti Nacionaliniam architektūros institutui2
Kultūros ministerija antradienį paskelbė konkursą į naujai įsteigto Nacionalinio architektūros instituto direktoriaus pareigas. ...
-
Prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė
Antradienį Lietuvoje prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė, kurios tema šiemet – Europos Sąjunga (ES). ...
-
Finaliniai B. Dvariono konkurso akordai: nuo rečitalių koncertų salėse iki kelionių į Disneilendą
Jau dvyliktą kartą jaunuosius smuikininkus ir pianistus iš viso pasaulio į Lietuvą pakvietęs Tarptautinis Balio Dvariono konkursas šį savaitgalį išrinko pačius geriausius. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje konkurso f...
-
S. Karunatilaka: tikiuosi, kad mes šio to pasimokysim iš pasakojimų, persmelktų mūsų patirties
„Rašant knygą nėra taip, kaip būna per kokią filmo premjerą, kai jis išleidžiamas ir palydimas su fanfaromis, ji gimsta pamažu, o paskui dar reikia tikėtis, kad ras skaitytojų“, – pripažįsta Bookerio premijos laureata...
-
Kaune prasideda Azijos ir skandinavų kultūrų savaitė3
Šią savaitę Kaune vyraus Azijos ir skandinavų kultūros – prasideda jubiliejinė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rengiama Azijos savaitė ir skandinaviškos kultūros pažinimo renginiai. ...