Kvietimas menininkams – parodyti šimtus jausmų Lietuvai

Kitąmet švenčiamas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis – proga naujų idėjų proveržiui, įsitikinusi menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė. Sykiu su partneriais jos vadovaujama VšĮ "Gabrielės meno galerija" buria menininkus naujam išskirtiniam projektui.

Apie naująjį projektą "Šimtai jausmų Lietuvai" ir prieš trejus metus pradėtą realizuoti seną svajonę turėti savo galeriją – pokalbis su G.Kuizinaite.

– Projektas yra ypač demokratiškas, aprėpia vizualiojo meno sritis, nėra griežtų apribojimų nei atlikimo technikai, nei formatui. Vienintelis slenkstis – kūrėjai turi būti profesionalūs. Ar ne baisu, kad sulauksite ypač daug ir ypač skirtingų kūrinių?

– Be jokios abejonės, tikimės nemenkos dalyvių darbų pasiūlos ir įvairovės, tačiau yra labai svarbu, kad pasiūlytuose darbuose išryškėtų individuali, netradicinė Lietuvos valstybingumo tematikos raiška. Norisi tikėti, kad skirtingų meno sričių darbai ne tik papildys vieni kitus, bet tarp jų rasis dialogas, bus sukurtas intriguojantis bendras pasakojimas, liudijantis bendrystę, o kartu ir individualybės, tapatybės apraiškas.

– Kviečiate menininkus teikti per pastarąjį dešimtį kurtus kūrinius. Ar nebaisu, kad išvysite tuos pačius, matytus jau ne sykį, pvz., demokratiškoje geriausio metų kūrinio ar kitoje grupinėje parodoje?

– Jau antras klausimas apie baimę – jei būtų baisu, taip nieko ir nesukurtume. Rengiant kolektyvinę, grupinę parodą rizikos visada yra. Negalime atmesti tikimybės, kad gali būti pateikta ir jau kitose parodose eksponuotų kūrinių, tačiau norisi tikėti, kad autoriai pateiks naujus darbus. Valstybės atkūrimo šimtmetis yra ta nepaprasta proga, kuri provokuoja naujų idėjų proveržį, skatina išreikšti savo santykį su Lietuva net ir tuos menininkus, kurie įprastai savo kūryboje apie tai nekalba.

– Ar dalyvauti gali menininkai iš visos Lietuvos – o gal ir užsienyje gyvenantys, ryšį su Lietuva palaikantys kūrėjai?

– Jokių apribojimų dėl dalyvavimo projekte nėra. Kaip tik skatiname, kad dalyvautų ir užsienyje gyvenantys bei kuriantys lietuvių dailininkai, kad megztųsi natūralus kūrybinis dialogas, išryškėtų artimi ar skirtingi požiūriai ir meniniai sprendimai.

– Projektas skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui. Sutikite, po šia tema galima priglausti ir peizažus, ir abstrakcijas, portretus, molinį ąsotį, išaustą Vytį ir kokį multimedijų postmodernų projektą? Kuo daugiau dailės žanrų, tuo didesnis iššūkis parodos kuratoriui – kaip rasti bendrą vardiklį?

– Dėkoju už įdomų klausimą. Šis projektas, be jokios abejonės, yra vienas iš iššūkių, kaip sudaryti įdomią, originalią, gal net kiek provokatyvią, skatinančią diskusiją kolekciją. Jau dabar yra aišku, kad 2018 m. daugelis Lietuvos muziejų, galerijų rengs temines parodas, skirtas Lietuvos valstybingumo šimtmečiui paminėti. Klausimas, kuo jos bus panašios ir kuo skirsis. Drauge su kolege Agniete Janušaite-Vitkūniene sieksime, kad parodoje atsiskleistų kuo originalesnės meninės saviraiškos paieškos. Ši paroda turėtų atspindėti mūsų jausmų įvairovę visomis kryptimis, tad ir ekspozicijos kūrimas bei pristatymas numatomas daugiakryptis, įtraukiantis parodos lankytojus, sukeliantis šimtus jausmų tiek kūrėjui, tiek žiūrovui. Tačiau apie tai, kol nesibaigęs kvietimo laikas, anksti kalbėti.

Tikimės nemenkos dalyvių darbų pasiūlos ir įvairovės, tačiau yra labai svarbu, kad pasiūlytuose darbuose išryškėtų individuali, netradicinė Lietuvos valstybingumo tematikos raiška.

– Kiek kūrinių planuojama atrinkti ir kokios nominacijos bus paskirtos?

– Darbų kiekis parodoje nėra numatytas. Viskas paaiškės, kai baigsis kvietimo parodai laikas. Tuomet lems daugelis kriterijų: pasiūlytų kūrinių kiekis, formatai, idėjos grynumas, originalumas, savitas santykis su istorine tema, individualus, novatoriškas sprendimas. Pagal panašius kriterijus bus formuojamos ir nominacijos.

– Pastarasis projektas – bene didžiausios apimties jūsų galerijos vykdomų projektų? Kokius iš jų išskirtumėte?

– Per pastaruosius dvejus metus buvo sukurta galerijos internetinė svetainė, kurioje pristatomos vykusios ir veikiančios parodos partnerių erdvėse, taip pat svetainėje yra pristatoma 70 menininkų, kuriančių fotografijos, grafikos, mažosios plastikos srityse, kūryba. Vienas didžiausių iki šiol vykdytų projektų yra praėjusiais metais Vokietijoje, istorinėje Baronų Miunhauzenų pilyje surengta Lietuvos fotomeno bienalė "Fotografinės istorijos". Projektą kuravome kartu su dailininke, grafike Jūrate Sližyte, gyvenančia ir kuriančia Vokietijoje. Bienalės metu buvo pristatyta profesionalių fotomenininkų kūryba iš VšĮ "Gabrielės meno galerija" kolekcijos: Alio Balbieriaus, Remigijaus Venckaus, Rimanto Plungės, Romualdo Požerskio ir Monikos Požerskytės, Gintaro Jaronio, Rymanto Penkausko, Roberto Misiukonio, Kristinos Valasevičienės, Iridijaus Švelnio, Eglės Ščerbinskaitės. Paroda sulaukė vokiečių televizijos ir spaudos susidomėjimo. Projektas "Šimtai jausmų Lietuvai" vykdomas kartu su Kauno kultūros centru "Tautos namai". Kol kas jis dar organizuojamas, tad dabar sunku pasakyti, ar bus didžiausias iš galerijos vykdytų ar vykdomų projektų.

– Jūsų galerija nėra tradicinė su nuolatine parodų erdve – veikiau virtuali. Kodėl pasirinkote būtent tokį formatą? Kokie tokio formato pranašumai ir trūkumai?

– Įkurti internetinę galeriją yra daug paprasčiau ir pigiau. Ir pastaruoju metu tokių virtualių galerijų, tinklalapių yra itin daug. Ši virtuali meną pristatanti, reklamuojanti, kartais ir parduodanti erdvė nuolat kinta: atsiranda naujos erdvės, jau esančios kinta, transformuojasi. Įkurti virtualios galerijos modelio variantą nėra sudėtinga, tai nereikalauja didelių sąnaudų, tačiau reikalauja nemenkų pastangų kuriant ir tvarkant internetinį puslapį, telkiant menininkus, organizuojant parodas ir projektus, juos reklamuojant. "Gabrielės meno galerija" (interneto svetainės adresas www.gabrielegallery.eu) parodoms erdvės ieško tiek Kaune, tiek ir užsienyje. Esu atsakinga už savo galerijos veiklą, tačiau be galo džiaugiuosi, kad galerijos tinklalapį techniškai tvarkyti man padeda fotomenininkas Gintaras Jaronis. Sėkmingai praktiką galerijoje atlikusi VDU menotyros studentė Rūta Jakimavičiūtė ir toliau savanoriauja, padeda atlikti vertimo arba kitus darbus.

Jau keleri metai sėkmingai bendradarbiauju su Kauno miesto muziejumi, turinčiu savo filialus. Parodos vykdavo M. ir K.Petrauskų lietuvių muzikos istorijos skyriuje, dabar Lietuvių tautinės muzikos istorijos skyriuje. Bendradarbiauju ir su Lietuvos švietimo istorijos muziejumi, Kauno kultūros centru "Tautos namai", bibliotekomis. Ne vienus metus sėkmingai bendradarbiauju ir su Lietuvos Respublikos ambasada Vokietijoje. Parodinių erdvių įvairovė yra kintanti, tad sukelia ne vieną iššūkį prisitaikyti prie tos institucijos parodų ir renginių tradicijų, atrasti reklamavimo modelį. Manyčiau, kad tai yra vienas iš pranašumų, nes visa tai suteikia galerijos veiklai mobilumo ir įvairovės. Tačiau kartu tai yra ir tam tikras trūkumas: kai neturi nuolatinės erdvės, nesijauti saugus, negali planuoti ilgalaikių veiklų ir projektų, nuolat esi blaškomas tarp skirtingų erdvių ir skirtingų partnerių. Kai pradedi dirbti vis naujoje erdvėje, stebi, kokia publika susirenka, kokie žmonės lanko parodas. Rengiant parodas skirtingose Kauno miesto erdvėse dažnai pavyksta išjudinti kai kurias erdves, pritraukti įvairesnę publiką, surasti vis kitokių bendradarbiavimo formų.

– Kaip apskritai gimė mintis įkurti savo galeriją, nepasitenkinti vien menotyrininkės veikla?

– Turėti galeriją buvo mano ne vienų metų svajonė. Šią svajonę pavyko įgyvendinti prieš trejus metus. Prieš kurdama galeriją ilgai galvojau, kokį veiklos modelį pasirinkti. Kultūrinėje veikloje rašydama apie meną, bendradarbiaudama įvairiuose projektuose dalyvauju jau dvylika metų. Anksčiau įkurti galeriją neturėjau galimybių: trūko partnerių, kontaktų, finansų. Tačiau suvokiau, kad tik rašydama apie dailės parodas, atskirus menininkus ne iki galo save realizuoju. Mėgstu organizuoti parodas, telkti menininkus bendriems projektams, visada daug dėmesio skiriu parodos ar projekto reklamai. Man tokia veikla patinka, matau čia prasmę. Taip pat matau, kad ne visada institucijos išreklamuoja tikrai gerą ar įdomų renginį, parodą. Mūsų kultūriniame gyvenime tai yra svarbu, nes kartais tikrai puikus menininkas, jo paroda, susitikimas nebūna gerai išreklamuotas.

Per trejus galerijos gyvavimo metus Lietuvoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijos surengiau 70 parodų. Parodas organizuoju jau minėtose Kauno kultūros įstaigose, kelerius metus bendradarbiavau su Nacionaliniu Kauno dramos teatru ir kitais. Nors ir neilga, bet intensyvi darbo patirtis išmokė prisitaikyti, priimti įvairius bendradarbiavimo pasiūlymus. Labai džiaugiuosi, kad ir daugelis galerijos atstovaujamų menininkų yra atviri iššūkiams bei naujovėms.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kolega

Kolega portretas
VISKAS LABAI GRAZU bet gaila dailininkai irgi valgit nori
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių