Kompozitorius Z. Liepinis: „Karste kišenių nėra“

Jei muzika sujaudina iki ašarų, jos kūrėjui tai turėtų būti didžiausias komplimentas. Tuo įsitikinęs garsus latvių kompozitorius Zigmaras Liepinis, kuris savo darbų pastatymuose ne kartą regėjo tokią publikos reakciją.

Tiesiai į širdį

Ne išimtis – ir uostamiesčio Muzikinio teatro repertuarą neseniai papildžiusi muzikinė drama „Adata“.

Šį pastatymą Klaipėdoje pirmą kartą išvydęs jau gerokai priblėsus premjeros aistroms, kompozitorius tikino likęs patenkintas ir kūrybinės komandos darbu, ir pamalonintas žiūrovų įvertinimo.

„Jei ir šiandien kažkas žiūrėdamas šį miuziklą salėje verkia, vadinasi, kažkokiu būdu tai paliečia jo širdį“, – svarstė Z.Liepinis.

Dar 2005-aisiais sukurta ir pirmą kartą 2007-aisiais Rygos nacionalinio teatro scenoje suskambusi muzikinė drama gyvavo net du sezonus ir buvo parodyta 67 kartus.

Z.Liepinis neneigia – šis spektaklis tapo labai ryškiu įvykiu Latvijos muzikiniame gyvenime, ir tai taip pat nemenkas jo režisieriaus, dabartinio Klaipėdos muzikinio teatro vadovo Ramūno Kaubrio bei jo suburtos komandos nuopelnas.

Norėjo kitokio požiūrio

„Kai anuomet svarstėme apie spektaklio režisieriaus kandidatūrą, negalėjau surasti nė vieno potencialaus latvių kūrėjo, kuris mąstytų tokiomis kategorijomis kaip Ramūnas. Tiesiog kitaip, aštriau“, – prisiminė pašnekovas.

Maždaug po penkerių metų pertraukos vėl išvydęs „Adatą“ jau uostamiesčio Muzikinio teatro scenoje, kompozitorius prisipažino, jog buvo be galo įdomu į šį darbą pažvelgti naujomis akimis.

„Būtų keista, jei Klaipėdoje būtų buvęs lygiai toks pats pastatymas, kaip ir Rygoje. Pirmiausia mūsų nacionalinio teatro scenos visiškai kitoks tipas, techninės galimybės, ji gali suktis. Manau, ir Ramūnui, kaip kūrėjui, tiesiog būtų buvę neįdomu daryti viską taip pat. Galiausiai nereikia atmesti skirtumų tarp lietuvių bei latvių žiūrovų. O muzika kokia jau yra, tokia yra“, – šypsojosi pašnekovas.

Vadinamas legendiniu

Tai nebe pirmas Z.Liepinio darbo pastatymas Klaipėdos muzikiniame teatre. Tačiau lietuvių publikai kūrėjo vardas nėra taip gerai žinomas, kaip, pavyzdžiui, Raimondo Paulo ar Laimos Vaikulės, nors savo gimtojoje šalyje jis laikomas ne menkesnio „kalibro“ žvaigžde.

Latvijos žiniasklaidos dėmesio nestokojantis kompozitorius neretai pavadinamas ir legendiniu, ir kultiniu. Populiarumas Z.Liepinį ir jo žmoną Mirdzą Ziverę lydi nuo sovietinių laikų.

Grupės „Opus“ šeimyninė komanda anuomet išmaišė visą Sovietų Sąjungą, daug koncertuodavo Maskvoje, žinoma, buvo mėgstami bei garbinami gimtinėje, dažnai pasirodydavo ir kaimyninėje Lietuvoje.

„Tolimojo 8-ojo dešimtmečio metais dirbome grupėje pas R.Paulą. Žmona buvo dainininkė, aš – pianistas. R.Paulas išėjo ir nebedavė mums savo dainų, o kažkaip reikėjo formuoti repertuarą. Nepaisant to, mes išlikome, aš ėmiau kurti dainas. Žinote, yra toks posakis – taip grūdinosi plienas. Tad labai gali būti, kad jei tuomet viskas būtų buvę sklandu, šiandien mes nebūtume tuo, kuo esame“, – šypsojosi pašnekovas.

Atsisakė karjeros Rusijoje

Kaip jauniems žmonėms anuomet šlovė ir populiarumas nesusuko galvos?

„Buvo ir gėlių, ir aplodismentų, ir gerbėjų laiškų, bet scena – viena, o gyvenimas – kita. Visada blaiviai žiūrėjau į populiarumą. Be to, mums prioritetas buvo šeima“, – tvirtino M.Ziverė.

„Tai buvo tiesiog darbas. Žinoma, tais laikais uždirbdavome krūvas pinigų, tačiau nebuvo ką pirkti, – kalbėjo Z.Liepinis. – Anuomet labai daug dirbome Rusijoje, Maskvoje. Bet gimė vaikai, ir ši šalis mūsų nebedomino. Štai L.Vaikulė Rusijoje dainuoja iki šiol, galėjome ir mes, bet mūsų pasirinkimas buvo pasilikti Latvijoje.“

Ir dabar sutuoktiniai gali sau leisti patogų gyvenimą, prabangias keliones ar naujutėlaitį „Porsche“ visureigį.

Nors šiuo metu kompozitorius nestokoja kūrybinės veiklos, o jo žmona užsiima prodiusavimu, turi savo kompaniją, kapitalą šeimai sukrovė ne ši veikla.

Verslą augino 15 metų

Po nepriklausomybės atkūrimo Z.Liepinis organizuodavo garsių užsienio atlikėjų pasirodymus Latvijoje, įkūrė pirmųjų komercinių radijo stočių tinklą šalyje.

„Tuo metu muzikantams, meno žmonėms buvo sunkūs laikai. Supratęs, kad iš muzikos neišgyvensime, nusprendžiau užsiimti radijo verslu. Man priklausė 3 radijo stotys, o kai įsivažiavo verslas, ketinome pirkti ir vieną lietuvių radijo stotį, bet šių planų atsisakėme. 2007-aisiais radijo tinklą pardaviau. Kodėl? Tai tiesiog verslas. Išauginome jį, atidirbome 15 metų ir pardavėme, – dėstė pašnekovas. – Tačiau ir tada buvau muzikantas ir kompozitorius, juo esu ir šiandien. Niekada gyvenime nedariau to, kas man nepatinka.“

Į klausimą, ar galėtų save pavadinti turtingais žmonėmis, kūrėjo žmona atsako, jog veikiau jiedu jaučiasi finansiškai nepriklausomi – pinigai suteikia laisvės.

„Turtai nebuvo ir nėra mūsų tikslas. Gali būti superturtingas žmogus, kaip “Apple„ įkūrėjas Steve‘as Jobsas, tačiau kai kurių ligų jokiais pinigais neišgydysi. Taigi viskas sąlygiška. O karste kišenių nėra“, – šyptelėjo kūrėjas.

Vienos dainos fenomenas

Vis dar aktyvūs, kūrybingi, daug keliaujantys sutuoktiniai neneigė, jog Lietuvoje nėra labai dažni svečiai – į Klaipėdą jie atvyksta dėl darbinių reikalų Muzikiniame teatre, keletą kartų iš uostamiesčio keliavo keltu į Švediją.

„Palanga mūsų netraukia, nes čia pernelyg daug žmonių. Mums net nereikia važiuoti į Lietuvą, pas mus ir taip daug lietuvių“, – juokavo kompozitorius, pripažinęs, kad nemažai mūsų tautiečių pamėgo erdvius Latvijos paplūdimius.

Pašnekovas nedramatizuoja, jog kaimynystėje gyvenančių lietuvių ir latvių žinios apie vieni kitų muzikinį, kultūrinį gyvenimą gana kuklios.

„Nemanau, kad taip jau mažai vieni apie kitus žinome. Pavyzdžiui, kad ir ne itin mano mylimas dainininkas Lauris Reinikis. Kiek žinau, jis populiarus ir pas jus. Štai sudainavo vieną dainą, jei neklystu, 7 kalbomis, tarp jų ir lietuvių, – ir jau žinomas. Tai kažkoks fenomenas“, – šmaikštavo kompozitorius.

Mėgsta melodingą muziką

Save popmuzikos klasiku galintis pavadinti kūrėjas patikino, jog šiandien jį domina visai kitokios krypties muzika.

„Turint galvoje mūsų amžių ir supratimą apie muziką, atitinkamas ir požiūris į popmuziką. Žinoma, aš galiu kurti kokius nors šlagerius, bet man neįdomu tai, kas pretenduoja vien į madingas tendencijas. Kaip ir vien akademinė muzika. Aš mėgtu melodingą muziką. Tik melodija gali paliesti širdį, – įsitikinęs pašnekovas. – Žinoma, mes pasižiūrime “Euroviziją„, nes tiesiog smalsu. Bet jau šiandien žmonės užmiršo pusę šiemečio konkurso dainų ir niekas niekada jomis nebesidomės. Apskritai šiandieninės populiariosios muzikos gyvavimo laikas labai trumpas – dvi trys savaitės, kai kuriais atvejais – metai. Jauni žmonės, žinoma, įvardys aktualijas. Bet rytoj jie apie tai užmirš. Kasdien atsiranda vis kažkas nauja, bet tai, kas atsiranda, ne visada įdomu.“

Į pastebėjimą, kad „braliukai“ latviai Lietuvos atstovui „Eurovizijoje“ nebuvo dosnūs, Z.Liepinis reagavo neišsisukinėdamas: „Pasakysiu atvirai, šį kartą buvo ne pats geriausias Lietuvos variantas. Pasirodymas buvo neįdomus, “nė joks„, be energijos. Bet mūsų daina irgi buvo niekalas“.

Pravirkdo ir žmoną

Neseniai iš trijų mėnesių kelionės, kurios didžiąją dalį sudarė kruizas prabangiu laineriu, grįžę sutuoktiniai pasakojo, jog tai buvo ne tik jųdviejų 60-mečiui skirtas turas.

Išvykos metu kompozitorius sukūrė oratoriją, kurios premjerą rygiečiai turėtų pamatyti kitų metų gegužę. Įspūdingam kūriniui, kuris skirtas solistams, chorui, simfoniniam orkestrui, kūrėją įkvėpė realus įvykis Japonijoje vykusio žemės drebėjimo metu.

„Aš jau verkiau“, – prisipažino kompozitoriaus žmona, tapusi pirmąja kūrinio klausytoja.

Paklaustas, ar šį kompozitoriaus darbą turės galimybių išvysti ir Lietuvos publika, autorius šypsodamasis intrigavo: „Galbūt“.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių