Kolektyvinė sutartis gerai. O kas toliau?

Lietuvos vyriausybė švietimo ir mokslo ministrę įgaliojo su švietimo darbuotojų profsąjungų atstovais pasirašyti kolektyvinę sutartį. Atrodytų, kad visi turėtų lengviau atsikvėpti.

Viena vertus, pasirašyta sutartis užbaigia užsitęsusi konfliktą tarp Švietimo ir mokslo ministerijos ir švietimo darbuotojų profsąjungų, kurios nuolatos skelbė apie socialinio dialogo nebuvimą. Kita vertus, kolektyvinė sutartis sukuria socialinio saugumą jausmą. Mokytojai nestreikuos, nes atlyginimai ateityje turės pasiekti 1 000 eurų ir palaipsniui bus įvedamas etatinis darbo apmokėjimas. Be to, pedagogai įsipareigos gerinti ugdymo kokybę. Viskas gražu. Valdančiajai koalicijai ši sutartis bus didelis pranašumas, nes puikiai parodo visuomenei, kad moka ir gali derėtis bei sugeba pasiekti visoms pusėms priimtinus susitarimus.

Kada baigsime diskusiją apie tai, kad mokytojai nieko nedaro arba daro daug; arba daro daug, bet netinkamai?

O kokią naudą iš šio susitarimo gaus paprastas mokytojas? Turbūt galima lengvai suskaičiuoti mokyklas, kurios yra pasirašiusios kolektyvines sutartis, ir paklausti, ar jos suteikia papildomą saugumo jausmą kalbant apie darbo santykius. Šiandienėje Lietuvoje retas kuris sugebėtų apibūdinti profsąjungos nario, patekusio į konfliktinę situaciją su darbdaviu, gynimo mechanizmą. Aišku, dėl to iš dalies galima kaltinti ir mūsų nenorą dalyvauti profsąjungų veikloje bei solidariai ginti darbuotojų interesus. Kita vertus, įvertinkime, ką per 27 nepriklausomybės metus pasiekė streikuojantys mokytojai. Pridėtus 10–20 eurų prie bendros atlyginimo sumos, iš kurios atskaičiuojami mokesčiai, ir besipuikuojančius statistinėmis lentelėmis švietimo ministrus? Ar tapo lengviau siekti geresnių ugdymo rezultatų, ar sumažėjo darbo krūvis ir intensyvumas, ar sumažėjo popierizmas? Atsakymų nėra.

Ne veltui ugdymo kokybė visuomet yra ir bus dėmesio centre besikeičiančių valdančiųjų koalicijų sukūryje, tačiau niekada nebus panaudojama kaip argumentas įvykdytų reformų revizijai. Tenka daryti prielaidą, kad politiniu lygiu bet kurios valdančiosios koalicijos švietimo programa gimsta per kelias valandas(ar minutes?) per daug apie ją viešai nediskutuojant. Nė vienas kandidatas į švietimo ir mokslo ministrus neskuba susitikti nei su profesinių sąjungų atstovais, nei su mokytojų dalykinių asociacijų atstovais, ir tokiu būdu išsiaiškinti bei suprasti iškylančias problemas.

Reikia pripažinti, kad Lietuvoje rinkimai yra tokie nenuspėjami, kad būsimieji nugalėtojai net nesitiki pergalės, o patekę į valdžią ilgą galvoja, kaip ir kam ją panaudoti. Tiesiog įsivaizduokime futbolo ar krepšinio varžybas. Komandai vadovauja trenerių štabas, kuris nelabai supranta, kaip turi būti žaidžiamas šiuolaikinis futbolas ar krepšinis, o žaidėjai pavargo nuo vienas kitam prieštaraujančių nurodymų. Problema yra ne tik vizijos turėjimas ar neturėjimas, žinojimas ar nežinojimas, kaip jas įgyvendinti, bet siekis perkelti atsakomybę mokytojams, kurie įgyvendina švietimo ministro įsakymu patvirtintus nurodymus. Pralaimima sezonas po sezono, tačiau kalčiausi lieka žaidėjai. Dėl to vienos prestižinės Lietuvos mokyklos vadovo išsakyti pastebėjimai dėl mokytojų darbo skamba gana pagrįstai, tačiau neiškrenta iš vyraujančios politinės kultūros. Mokykla, kuri turi rodyti puikius mokinių ugdymo rezultatus, palaipsniui gali atsidurti prie išnykimo ribos. Kiekvienais metais mokinių, stojančių į gimnazijas, žinių ir gebėjimų lygis vis prastėja ir prastėja. Nerimas yra pagrįstas, nes su tokia realybe susiduria beveik kiekviena Lietuvos gimnazija. Tik aplinkybės yra kitos, į kurias atsižvelgiant reikia organizuoti ugdymo procesą. Ir, kad ir kaip būtų sunku, jo smaigalyje atsiduria mokytojai, tačiau, kaip paprastai, pamirštami tie, kurie parengia ir pasirašo įsakymus. Klausimas lieka vienas: ar kolektyvinė sutartis paskatins politines partijas elgtis atsakingiau?

Ugdymo kokybės problema yra ta sritis, kurioje ir velnias koją nusilaužtų. Susidariusi situacija ir siūlomi jos sprendimo būdai yra įdomūs keliais aspektais. Iš apdulkėjusių palėpių ištraukiami seni stereotipai apie tai, kad mokytojai dirba tik pusę dienos ir atėję namo jie skaito romanus ar iš neturėjimo ką veikti vaikštinėja po parduotuves. Dėl to siūlomas etatinis darbo apmokėjimas pateikiamas kaip vaistas nuo visų ligų, tačiau ar tai nėra seno darbo apmokėjimo adaptuota versija naujoms (?) sąlygoms.

Kol kas lieka neatsakyta ir į kitus klausimus: kaip naujoji pedagogų darbo apmokėjimo tvarka paveiks ugdymo pasiekimus, kaip bus elgiamasi su mokytojais, kurie nesugeba pasiekti geresnių rezultatų. Skambių žodžių šia tema pasakyta yra daug, o kaip keisis ar nesikeis švietimo sistema po kolektyvinės pasirašymo, dar pamatysime. Vaizdelis kol kas labai neryškus.

Dabar įsivaiduokite mokytoją, kuris didžiąją savo karjeros dalį uždarbiauja papildomai. Čia būtina įvertinti dvi galimybes. Gerąją ir blogąją. Geroji – tai korepetitoriaus veikla, nes užsidirbi papildomai tarnaudamas tai pačiai sistemai, lopydamas savo ir kitų padarytas mokinių žinių bei įgūdžių spragas. Blogoji – veikla nesusijusius su švietimu, kai neturi galimybės profesionaliai tobulėti. Ar žinia apie kolektyvinės sutarties pasirašymą ir ateityje didėsiančius atlyginimus paskatins mokytojus atsisakyti šešėlinės veiklos? Ar tie, kurie ieško uždarbio už švietimo sistemos ribų, nepradės dar uoliau ieškoti naujų pragyvenimo šaltinių ir tokiu būdu dar labiau pasitarnaus korepetitoriams?

Nei švietimo ir mokslo ministrė, nei švietimo darbuotojų profsąjungos atsakymų nežino. Ugdymo kokybės sprendimas ir toliau lieka burtažodžių lygio, o artėjančio Pirmosios Lietuvos respublikos šimtmečio proga mokytojų, kaip gydytojų, policininkų, bibliotekininkų ir kt., atlygnimai išliks užkeikimų zonoje.

Tarpkukario statistika, skelbianti, kad vidutinis atlyginimas Lietuvoje buvo 90 litų, o vidutinis mokytojo atlyginimas siekė 240 litų, galės pasiūlyti tik eilinį kartą pasižiūrėti filmą "Misija neįmanoma". Kol kas Švietimo ministerijos administracinė iniciatyva tik didina veiklų sąrašą ir dokumentacijos, kuri reglamentuoja tas veiklas, kiekį. Ar švietimo profsąjungos yra pajėgios bent laužtuvą įstatyti tarp vis didesnį pagreitį įgaunančių biurokratijos smagračių? Kada baigsime diskusiją apie tai, kad mokytojai nieko nedaro arba daro daug; arba daro daug, bet netinkamai ir, nepriklausomai nuo rezultato, už tai mokama gana mažai? Dėl to per daug neįsiaudrinkime ir įsivaizduokime 2020 m. būsimų Seimo rinkimų partijų programines nuostatas. Ar ką nors įsivaizduojate, gal jaučiate pokyčių dvelksmą?

Šiuo metu švietimo sistemos padėtis primena gordijaus mazgą, kuriam perkirsti reikia rimtos politinės valios, o ne puikavimosi prieš kameras su statistinėmis lentelėmis ir nerišlaus mekenimo apie atlyginimų didėjimą ateityje. Gordijo mazgas turi būti perkirstas tiksliu kardo kirčiu – skausmingu ir mokytojams, ir mokiniams bei jų tėvams, ir švietimo biurokratams.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Laimė ir vasara
    Laimė ir vasara

    Vasara. Kaip reta anksti atėjusi, gausiai šilumos ir saulės dovanojusi performatuoja mūsų rutiną ir siūlo savo dienotvarkę, kurioje vis daugiau laiko atsiranda malonumams. Braškės, ežeras, kelionės, draugų vizitai, vakarojimas terasoje...

  • Sunkumai grūdina
    Sunkumai grūdina

    Lietuvos krepšinio lyga (LKL) baigė jubiliejinį, 25-ąjį, sezoną. Ketvirtis amžiaus sporto organizacijai nėra rekordinė atkarpa, bet pakankama toli siekiantiems apibendrinimams. Šį sezoną LKL jau tvirtai įrodė, kad yra geriausia sporto...

    1
  • Juodojo kirmino linksmybės
    Juodojo kirmino linksmybės

    Citata: "Kirminą juodąjį, kurs linksmas šūde gyvena/ Ir besivoliodams tas smarves giria per mierą,/ Tą kirminai kiti, darže darkydami žiedus,/ Ypačiai grikvabalis, ansai neprietelius sodų,/ Šūdvabalį, sakau, kaip girdit, kvietė ...

    6
  • Kam daryti paprastai, jei gali daryti painiai
    Kam daryti paprastai, jei gali daryti painiai

    Yra tokia banali tiesa: absoliuti dauguma sistemų geriausiai veikia tada, kai jos yra paprastos ir suprantamos vartotojams, užuot buvusios painios ir sudėtingos. Ar tai būtų internetinė bankininkystė, ar telefono programėlė, ar automobilio valdymas, a...

  • Apie vienintelę atramą oligarchiniam užvaldymui
    Apie vienintelę atramą oligarchiniam užvaldymui

    Panašu, jog dvi Rytų partnerystės valstybės – Gruzija ir Moldova – įprastai lyginamos savo pažanga Europos integracijos srityje, pradėjo gana atkakliai varžytis ir kurią apraizgė didesnis vieno milijardieriaus voratinklis. Ką turiu...

    3
  • Nevilties sausra
    Nevilties sausra

    Vilniuje itin šventiškai pristatyta naujoji, devintoji, "Renkuosi mokyti!" mokytojų karta. Liejosi džiugesys: norinčiųjų tapti mokytojais – rekordiškai daug! Nuo rugsėjo į 21 mokyklą įsilies 25 pokyčio komandos da...

  • Strateginė korupcijos karuselė
    Strateginė korupcijos karuselė

    Ar statistinis žmogus pirktų daiktą už pusę milijono, o paskui jį sandėlyje metų metus laikytų nenaudojamą? Na, jei sveiko proto, taip tikrai nedarytų. ...

    5
  • Apie švietimą dabarčiai ir ateičiai
    Apie švietimą dabarčiai ir ateičiai

    Birželio mėnuo tradiciškai ragina kalbėti apie švietimą, o šiandienės visuomeninės aktualijos – apie koncernus ir užvaldymą. Nei daugiau, nei mažiau, apie valstybės užvaldymą, palenkiant savo verslo interesams politikus. ...

    2
  • Minkštosios galios D diena
    Minkštosios galios D diena

    Dėmesio, dėmesio! Kalba driežažmogių ir masonų slapto CŽV kalėjimo atstovybė prie Susisiekimo ministerijos. Projekto "Naujojo pasaulio įsakymas" ("New world order") planuotojai ir vykdytojai jums byloja Viešpaties George&ls...

    7
  • Blogiausias pasimatymas gyvenime. Kaip jo išvengti?
    Blogiausias pasimatymas gyvenime. Kaip jo išvengti?

    Gal ir yra žmonių, tiesiog dievinančių pirmuosius pasimatymus, bet daugeliui jie kelia ne itin daug teigiamų emocijų. Neretai susitikimai su dar mažai pažįstamu asmeniu, kuriam simpatizuojate, panašėja labiau į delnus prakaituoti verčiantį ...

    4
Daugiau straipsnių