Kodėl „Eurovizijos“ dainų konkurse laimi švedai?

„Eurovizija“ dažnai siejama su Švedija, o po pastarojo konkurso šis požiūris dar sustiprės. Kita vertus, Švediją daugelis mato, kaip stilingą, progresyvią šalį, persmelktą šiaurietiška tvarka ir minimalizmu, tad kodėl ryškus, kartkartėm svirduliuojantis ant kičo ribos konkursas toks populiarus šioje šalyje?

Tiesa ta, kad eurovizinis vajus Švedijoje prasideda dar gerokai prieš patį dainų konkursą – šešias savaites trunkantis atrankų ciklas, vadinamas „Melodifestivalen“, šiemet sumušė visus įmanomus žiūrimumo reitingus, o jo finalą, kurio metu ir paaiškėjo, kas gaus garbingą galimybę atstovauti šaliai „Eurovizijoje“, stebėjo pusė šalies gyventojų.

Šeimos tradicija ir vasaros šauklys

Dažnam europiečiui „Eurovizija“ visiškai nerūpi, galbūt ją ir pažiūrime, ar pakalbame apie tai, tačiau nacionaline vertybe šio konkurso anaiptol nelaikome, tačiau konkurso prodiuseris Švedijoje sako, jog „Melodifestivalens“ yra švediškas „Superbowl“ ekvivalentas.

„Jokia kita televizijos laida nesukelia švedų ant kojų taip, kaip tą padaro „Melodifestivalens“ ir „Eurovizija“. Žmonės rengia kviestines vakarienes, kurioms specialiai puošiasi vien tam, kad drauge pažiūrėtų konkursą. Daugelis nežino, tačiau švedai pamišę dėl muzikos. Visos muzikos TV laidos yra itin populiarios, o dainavimas chore Švedijoje yra pagal mėgstamumą antras po sporto“, – apie švedų meilę muzikai pasakoja prodiuseris Per Blankens.

„Eurovizijos“ žiūrėjimas yra tapęs šeimynine tradicija daugelyje švedų šeimų – grafikos studentė iš Stokholmo, Maria Akesson, prisimena, kad vaikystėje jai buvo leidžiama neiti miegoti ir iki soties pirsikirsti skanumynų tik du vakarus per metus – Naujųjų Metų naktį ir per „Eurovizijos“ laidas.

„Užaugus šis konkursas man tebeliko didžiule švente. Kasmet rengiame vakarėlį, kur gaminame neįprastus patiekalus ir lažinamės iš pinigų. Lažybos rimtos, tačiau įterpiame ir juokingų kategorijų, pavyzdžiui, juokingiausia apranga ar blogiausia iš blogiausiųjų daina,“ – pasakoja jauna mergina.

„Eurovizija“ švedams įprasmina vasaros pradžią, o pavasaris į šią šalį su atrankų ciklo pabaiga. „Žiemos Švedijoje labai tamsios ir depresyvios. Kai, vasario viduryje, prasideda „Melodifestivalen“, tai supranti, kad ku oarčiau finalas, tuo arčiau ir pavasaris. Atrodytų, kad „Melodifestivalen“ yra laivas, kuris iš tamsios žiemos nuplukdo į vasaros šviesą,fone skambant įsimenančiai muzikai,“ – romantiškai pasakoja pradinių klasių mokytojas ir aistringas dainų konkurso gerbėjas Sebastian Hjalmarsson Downey-Clark.

Atsakingas požiūris į konkursą

Švedijos meilės romanas su „Eurovizijos“ dainų konkursu prasidėjo 1974-aisiais, kuomet legendinė (net neverta abejoti, kad prie legendo kūrimo ženkliai prisidėjo konkursas) ABBA laimėjo su savo daina „Waterloo“ ir pradėjo Švedijos pergalių maratoną – dabar šią šalį pagal laimėtų pirmųjų vietų skaičių lenkia tik airiai (septynios pergalės).

Švedijos pergalių skaičių galima paaiškinti itin rimtu požiūriu į organizuojamas atrankas. „Melodifestivalen“ buvo pradėtas rengti beveik tuo pat metu, kaip ir pats dainų konkursas, 1959-aisiais, tačiau anuometinė atranka nė iš tolo nepriminė dabartinės.

Darbo ėmėsi atlikėjas, seniau dirbęs kirpėju, Christer Bjorkman, kuris pats laimėjo „Melodifestivalen“ konkursą. 2002-aisiais jis pertvarkė atrankų koncertą, kuriame iš dešimties buvo renkama viena daina, į šešių savaičių populiariosios muzikos maratoną.

„Melodifestivalen“ dalyvauja 32 dainos, o geriausios vardą pelno labiausiai patikusi publikai bei teisėjų komisijai, kuri susideda iš Švedijos muzikos ekspertų bei „Eurovizijos“ dainų konkurso teisėjų iš 11 kitų šalių. Atnaujintas formatas išpopuliarėjo akimirksiu, o vyras imtas vadinti Ponu Melodifestivalen.

Populiariosios muzikos aukso kasyklos

„Atrankų ciklo įstatymas į vėžes lėmė mūsų sėkmę „Eurovizijoje“. Po pakeitimų žiūrovai turėjo kelias savaites susipažinimui su dalyviais ir jų dainomis, tuo pačiu keliu žmonės priprato ir prie būsimoje nugalėtojo, būtent todėl švedams taip rūpi,“ – pasakoja Ponas Melodifestivalen.

Milžiniškas žiūrovų susidomėjimas priverčia rimtus atlikėjus dalyvauti konkurse. Christer Bjorkman aiškina, kad geras pasirodymas atrankose užtikrina milžiniškus albumų pardavimus ir gausybę koncertų užsakymų.

„Šis konkursas turi neįtikėtiną svarbą Švedijos muzikos versle, kadangi jis ne tik puikus karjeros startas, bet ir galimybė atgaivinti jau prigesusią šlovę. Šios dainos okupuoja geriausiųjų sąrašus nuo žiemos iki pavasario,“ – apie atlikėjų palankumą „Eurovizijai“ kalba Christer Bjorkman.

Parengta pagal cnn.com informaciją