Knygų maratone – išskirtiniausių kūrinių penketukai (komentarai)

Tryliktą kartą vykstančiais knygų rinkimais siekiama skatinti Lietuvos gyventojus domėtis šiuolaikine lietuvių literatūra ir atkreipti dėmesį į geriausius jos kūrinius, populiarinti skaitymą kaip prasmingą ir patrauklų užsiėmimą.

Šiemet knygų penketukai išrinkti visose keturiose kategorijose: suaugusiųjų, poezijos, vaikų ir paauglių. Akcijoje dalyvaujančios knygos yra parašytos šiuolaikinių lietuvių autorių ir išleistos nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d.

Vaikų ir paauglių knygų penketukus šiemet atrinko Lina Buividavičiūtė (poetė, literatūros kritikė), Diana Gancevskaitė (vertėja, teatro aktorė), Danguolė Šakavičiūtė (literatūros kritikė), Kęstutis Urba (vertėjas, vaikų literatūros kritikas, komisijos pirmininkas), Loreta Udrienė (literatūros kritikė).

Suaugusiųjų ir poezijos knygų ekspertų komisiją šiemet sudarė Marius Burokas (poetas, vertėjas, literatūros kritikas, komisijos pirmininkas), Neringa Mikalauskienė (literatūros kritikė, rašytoja), Donata Mitaitė (literatūros kritikė), Jurgita Žana Raškevičiūtė-Andriukonienė (literatūros kritikė), Laimantas Jonušys (literatūros kritikas, eseistas, vertėjas).

Už labiausiai patikusią knygą visose kategorijose galima balsuoti iki 2018 m. vasario 18 d. Daugiausia skaitytojų balsų surinkę knygų autoriai tradiciškai bus apdovanoti Vilniaus knygų mugėje.

Balsuoti galima interneto svetainėse, e.paštu metuknyga@lrt.lt arba paštu adresu: Metų knygos rinkimams, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Gedimino pr. 51, LT-01504 Vilnius.

Metų knygos rinkimus organizuoja Skaitymo ir kultūrinio raštingumo asociacija kartu su Kultūros ministerija, Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija ir Nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka.

Suaugusiesiems

Daiva Čepauskaitė, "Aš tave užmiršau", pjesės (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla)

Pristatydama šią knygą literatūros kritikė J.Ž.Raškevičiūtė-Andriukonienė pastebi: "Knygoje skelbiamos trys 2002–2011 m. sukurtos pjesės. Sėkmingai gyvavusios teatrų scenose, jos dabar sugulė į knygą, savitai pasakojančią apie skirtingus egzistencinius žmonių pasirinkimus. Nesvarbu, ar pjesėje gvildenama dviejų gyvenimą kartu nugyvenusių žmonių istorija, skurstančiojo įžūlumas ir pasiturinčiojo romumas, ar Holokausto patirties paveldėjimas ir apmąstymas – draminis kiekvieno kūrinio centras yra susitikimas su kitu asmeniu, su kitu kaip skaudančia gyvybe, atmintimi, sąžine, meile. Stipriausia D.Čepauskaitės pjesių savybė yra ta, kad jos draminis dialogas, nors sutelktas į dabarties situaciją, papasakoja žmogaus gyvenimo istoriją."

Rimantas Kmita, "Pietinia kronikas", romanas ("Tyto alba")

"Romanas žvaliu, energingu, linksmu pasakojimu išarė naują vagą lietuvių literatūroje – čia kalbama šiaulietiška tarme, kupina žargono, būdingo tam laukiniam laikotarpiui, kai atsivėrusi laisvė ir užgriuvęs kapitalizmas daugelį vertybių chaotiškai vertė aukštyn kojom. Jaunuolio brandos kelias šiomis aplinkybėmis kupinas komplikacijų, kuriozų, keistų nuotykių, ieškojimų, klaidų ir atradimų. Čia matome ne tik tų laikų materialinę aplinką ir prisitaikymo būdus, bet ir naujus kultūros daigus – tai pagavi Šiaulių Pietinio rajono, o kartu ir to meto Lietuvos kronika", – sako komisijos narys L.Jonušys.

Mindaugas Kvietkauskas, "Uosto fuga", esė (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla)

Anot literatūros kritikės D.Mitaitės, autorius intriguoja skaitytoją netikėtais siužetais, suinteresuotai ir kompetentingai pasakodamas apie daugiasluoksnę ir įvairiatautę Vilniaus kultūrą, kuriai jaučiasi įsipareigojęs. Knyga ir teikia estetinį skaitymo malonumą, ir plečia skaitytojo akiratį, supažindindama su Vilnių kūrusių ir jame gyvenusių žmonių likimais, skatindama pažinti miestą kaip turiningą, įtraukiantį tekstą.

Undinė Radzevičiūtė, "Kraujas mėlynas", romanas (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla)

"Istorinis romanas su gera doze humoro, tad turėtų patikti ne vien tik istorinių romanų gerbėjams. Tai pasakojimas apie ambicingos viduramžiais gyvenusios Borchų giminės atstovus, jų bandymus siekti valdžios, intrigas, suplanuotas vedybas iš išskaičiavimo, nutylėtas meiles ir išdavystes. Autorė teigia, kad rašydama šį romaną rėmėsi Livonijos kronikomis, Ordino įstatais, tą laikotarpį tyrinėjusių istorikų darbais, tačiau pasakojimui daugiausia gyvybės suteikia detaliai įsivaizduota ir aprašyta tų laikų aplinka, jos spalvos, garsai ir netgi kvapai, ryškūs veikėjų charakteriai, šmaikštūs dialogai. Esamasis laikas jungia "tada" ir dabar, todėl atrodo, kad pats šiek tiek esi tos keistos didikų istorijos dalyvis", – sako komisijos narė N.Mikalauskienė.

Tomas Vaiseta, "Orfėjas, kelionė pirmyn ir atgal", romanas (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla)

Anot L.Jonušio, tai kitoks kūrinys negu daugelis šiuolaikinių romanų – tikrai ne tiems, kurie ieško lengvo pasiskaitymo. Pasakotojo santykiai su moterimis ir aplinkiniu pasauliu persmelkti neišsipildymo, susvetimėjimo, liūdesio. Skaitytojas čia kviečiamas pasukti į šalį iš sparčios savo rutinos tėkmės ir susimąstyti apie tamsiąją gyvenimo pusę. Lėtas veiksmas rutuliojasi šių laikų kasdienybėje, tačiau su stingdančia gelme.

Poezija

Gytis Norvilas, "Grimzdimas", eilėraščiai ir vizuali grafika (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla)

"Gytis Norvilas yra poezijos sodininkas, dabartinis žemininkas; jam svarbi konkreti tikrovė, konkreti vietovė, donelaitiška tradicija. Jo poezija yra išnyranti, iškasama – iš vandens, iš žemės gelmės. Chtoniškas, požemio, povandeninis pasaulis, šaknys, syvai, visa tai, kas slypi, nematoma, bet maitina ir stumia į viršų, tai, kas įtvirtina, padeda išsilaikyti, o kartu ir paslepia, padeda užsimiršti, nuskęsti, nugrimzti, sugrįžti į kaitos ratą, išsiskaidyti – tokia būtų rinkinio "Grimzdimas" dualybė ir realybė", – pastebi poetas, vertėjas M.Burokas.

Rimvydas Stankevičius, "Šermuonėlių mantija", poezija (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla)

"Nuo pirmojo Rimvydo Stankevičiaus knygos "Šermuonėlių mantija" eilėraščio skaitytojas patenka į savitą poetinį pasaulį. Eilėraštis po eilėraščio šis pasaulis įtraukia ir nepaleidžia, bet būti jame nėra komfortiška, greičiau skaudu ir graudu, kartais – baisu. Gal todėl, kad tai savotiškas paribių pasaulis, įvesdinantis skaitytoją ten, kur dažniausiai stengiamasi nė vaizduotėje nepakliūti, ten, kur kultūros istorija įkurdino tokius personažus kaip Charonas. Šiame pasaulyje siaučia vėjas ir pūgos, o Dievo ir mirties artumas toks intensyvus, kad žmogus nepajėgia atlaikyti ir suvokti tokio artumo atveriamų žinių, bet bando. Šis bandymas ir yra Stankevičiaus poezija", – sako literatūros kritikė J.Ž.Raškevičiūtė-Andriukonienė.

Vytautas Stankus, "Skruzdžių skandinimas", eilėraščiai ("Versus aureus")

Anot poeto M.Buroko, trečioji V.Stankaus poezijos knyga "Skruzdžių skandinimas" – grynesnė, tikslesnė, skaidresnė, o kartu labiau eksperimentinė, daugiau žaidimo intertekstu. "Tuo pat metu knyga ir jos tekstai atrodo itin asmeniški, nuogi, intymūs. Santykis tarp atsivėrimo, asmeniškų motyvų ir intertekstualumo, citatų žaismės ir kuria poetinę įtampą. Platus ir poetinių priemonių diapazonas – nuo rimuotų klasikinių formų iki rubinšteiniško avangardo, paskiromis frazėmis pabyrančių tekstų", – sako M.Burokas.

Tomas Venclova, "Eumenidžių giraitė", eilėraščiai ir vertimai ("Versus aureus")

Šioje knygoje spausdinami nauji poeto eilėraščiai ir poezijos vertimai, pradedant anglų poetu metafiziku Johnu Donne‘u, baigiant XX a. lenkų Nobelio premijos laureate Wisława Szymborska. Anot D.Mitaitės, griežtos formos T.Venclovos eilėraščiuose, kurie giliai nueina į pasaulio mitologijos, literatūros siužetus, aiškiai jaučiamas istorijos pulsas, šiandienio pasaulio grėsmės ir neatšaukiamas konkretaus žmogaus mirtingumas.

Agnė Žagrakalytė, "Štai:", eilėraščiai ("Tyto alba")

"Žaismingi ir žaižaruojantys A.Žagrakalytės tekstai iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti neįpareigojantys buities atspindžiai ar saviironiškas žvilgsnis į kasdienybę, – pastebi rašytoja N.Mikalauskienė, – tačiau pasaulis už jų – neabejotinai gilesnis, sukimbantis su būties refleksijomis ir nuolatinėmis savo vietos pasaulyje paieškomis, kur, jei ko nors ir bijoma, – tai tik greičio (vėlgi galima paklausti – kokio, jei skaitant eilėraščius atrodo, kad pati jų subjektė lekia kūlversčiais ir negali nustygti vietoje). Stabtelėti ties eilute ar taikliai parinktu žodžiu turės pats skaitytojas: tam, kad pajustų turtingos mūsų kalbos skonį, o per jį – ir juslėmis apčiuopiamą, erotinių potyrių kupiną pasaulį."

Vaikams

Evelina Daciūtė, "Laimė yra lapė", pasaka, iliustravo Aušra Kiudulaitė ("Tikra knyga")

Ilona Ežerinytė, "Šunojaus diena", trys pasakos (Labdaros ir paramos fondas "Švieskime vaikus")

Gaja Guna Eklė, "Brolis, kurio nereikėjo", apysaka (Labdaros ir paramos fondas "Švieskime vaikus")

Virgis Šidlauskas, "Ulfas ir stebuklinga barzda", apysaka ("Nieko rimto")

Rebeka Una, "Aš esu Tomas, seklys", apysaka (Labdaros ir paramos fondas "Švieskime vaikus")

Paaugliams

Ilona Ežerinytė, "Sutikti eidą", romanas ("Alma littera")

Diana Opolskaitė, "Ir vienąkart, Riči", romanas ("Alma littera")

Ramutė Skučaitė, "Tai priimkit, kas priklauso", poezija, proza vaikams ir ne vaikams (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla)

Renata Šerelytė, "Žvaigždžių medžiaga", romanas ("Alma littera")

Laura Varslauskaitė, "Mano didelis mažas Aš", romanas ("Alma littera")