- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Knygos idėją iliustruotojai pašnibždėjo kirpyklos bijantys vaikai
-
Knygos idėją iliustruotojai pašnibždėjo kirpyklos bijantys vaikai
-
Knygos idėją iliustruotojai pašnibždėjo kirpyklos bijantys vaikai
-
Knygos idėją iliustruotojai pašnibždėjo kirpyklos bijantys vaikai
-
Knygos idėją iliustruotojai pašnibždėjo kirpyklos bijantys vaikai
-
Knygos idėją iliustruotojai pašnibždėjo kirpyklos bijantys vaikai
-
Knygos idėją iliustruotojai pašnibždėjo kirpyklos bijantys vaikai
-
Knygos idėją iliustruotojai pašnibždėjo kirpyklos bijantys vaikai
-
Knygos idėją iliustruotojai pašnibždėjo kirpyklos bijantys vaikai
-
Knygos idėją iliustruotojai pašnibždėjo kirpyklos bijantys vaikai
-
Knygos idėją iliustruotojai pašnibždėjo kirpyklos bijantys vaikai
-
Knygos idėją iliustruotojai pašnibždėjo kirpyklos bijantys vaikai
-
Knygos idėją iliustruotojai pašnibždėjo kirpyklos bijantys vaikai
-
Knygos idėją iliustruotojai pašnibždėjo kirpyklos bijantys vaikai
Svajonės pildosi. Taip drąsiai galėtų pasakyti iliustruotoja, rašytoja Vaiva Jalo. Buvo laikas, kai kompiuterio paieškoje ji vis įvesdavo eilutę „vaikų knygos konkursas“. Vieną dieną ji tokį konkursą rado. Ir ne tik rado, bet nusiuntusi jam savo paveikslėlių knygą „Žvėrių kirpykla“ tapo pirmojo leidyklos „Alma littera“ vaikų literatūros konkurso finalininke, o šiandien Žvėryne, tikroje vaikų kirpykloje, knygą pristatė mažiesiems skaitytojams.
„Diena ši lamai kitokia – šiek tiek baugi, šiek tiek keista. Tikrų tikriausia nežinia, kaip pasitiks ją kirpykla“, – tokiu eiliuotu tekstu prasideda maždaug dvejų penkerių metų vaikams skirta V. Jalo paveikslėlių knygelė „Žvėrių kirpykla“. Knygos autorė, dviejų vaikų – penkerių Kristijono ir dvejų su puse Liutauro mama puikiai žino, kad kai kuriems vaikams kirpykla yra ne pati smagiausia vieta pasaulyje.
„Labai norėčiau, kad mano knyga vaikams padėtų įveikti kirpyklos baimę. Besišypsantys kirpykloje žvėreliai jiems turėtų kalbėti apie tai, kad kirpykla nėra neigiama patirtis, o sulaukti rezultato – visada smagu. Be to, juk visada įdomu pamatyti, kaip atrodysi pakeitęs šukuoseną“, – per knygos pristatymą grožio studijoje šeimai „Cozy Cuts“ kalbėjo iliustruotoja.
Vaikystėje savęs kirpykloje knygos autorė nepamena, tik pasakoja turėjusi ilgus, šviesius plaukus, kuriuos dažniausiai, matyt, pakirpdavo mama. Užtat paauglystėje kirpykla jai buvusi smagių eksperimentų vieta. „Bandžiau atrodyti kaip papūga, nuolat eksperimentuodama su spalvomis, – šypsosi ir priduria, kad šiandien jos plaukų šukuosena panašesnė į tokią, kurią nešioja knygos personažas šunelis. – Mes turime tiesius plaukus, kurie visada lenda į akis, todėl mus abu gelbsti plaukų gumytės.“
M. Savičiūtės nuotr.
Vyresnysis Vaivos Jalo sūnus Kristijonas su kirpykla ilgai nesusidraugavo. Keletas nesėkmingų kartų apsikirpti galiausiai baigėsi namų vonioje ir mamos žirklėmis. „Tačiau vieną dieną Kristijonas pasakė, kad jau eis pas kirpėją, daugiau problemų neturėjome“, – per knygos pristatymą pasakojo knygos autorė, o grožio salono šeimai įkūrėjos dalijosi apie tai, kaip svarbu vaikams sukurti jaukią, įprastą, netrikdančią ir nesimuliuojančią erdvę. Vietoj vaikų kirpyklose įprastų ekranų vaikai čia žiūri į akvariumus, žaidžia ir piešia, įkalbinėti nejungti telefono dažniau reikia ne vaikus, o jų tėvus.
Rinkdama knygos personažus kūrėja turėjo aiškų tikslą – pavaizduoti plaukuotus gyvūnus, iš kurių natūralių plaukų būtų įmanoma formuoti šukuosenas. Tiems, kurie plaukų neturi, ji uždėjo skrybėles ar perukus. „Net ir išgalvotose istorijose man norisi perteikti kaip tik įmanoma daugiau realybės, juk vaikai tiesą pastebi ir įvertina“, – ji tikisi.
Labai norėčiau, kad mano knyga vaikams padėtų įveikti kirpyklos baimę.
„Žvėrių kirpyklos“ autorė yra baigusi grafinio dizaino studijas. Daug metų ji dirbo pagal specialybę, vėliau ieškojo savęs juvelyrikoje. „Kai išblėso aistra juvelyrikai, rodos, atsidūriau aklavietėje, – pasakoja. – Nebežinojau, ką noriu veikti toliau, tik buvo aišku, kad noriu dirbti kūrybinį darbą, nes jis mane džiugina. Labiausiai tai, kad kūryba turi galimybę materializuotis į fizinius objektus. Tada ir gimė svajonė išleisti paveikslėlių knygą vaikams, – juk piešdavau nuo vaikystės ir man tai labai patiko. Tik, štai, kaip ją parašyti?..“
Tąsyk paveikslėlių knygos idėją padėjusi į stalčių, Vaiva Jalo ją vėl išsitraukė tada, kai vienas po kito gimė vaikai. Nusprendusi grįžti prie grafikos dizaino, ji pradėjo pildyti savo darbų portfelį. Pagalvojo, kad jam labai tiktų iliustracijos, parengtos kokiam nors knygos konkursui. Toks konkursas atsirado, dizainerė jame dalyvavo, jį laimėjo ir, štai, svajonė išpildyta – knyga jau keliauja pas Lietuvos vaikus.
„Kai man kyla knygos idėja, iš karto pamatau visumą: stilistiką, iliustracijų nuotaiką, spalvas, net ir subtilias detales. Kartu atsiranda ir teksto fragmentai, viskas rutuliojasi gana greitai, turiu būtinai pasižymėti idėjas, kad nepamirščiau detalių“, – apie kūrybos procesą pasakoja Vaiva Jalo, pati nuo pradžios iki galo parengusi savo knygą leidybai.
Knygos autorė sako, kad daug metų ją žavėjo aiškus, struktūrinis darbas, ji netgi galvojusi, kad iliustravimas negali būti rimta specialybė, juk tai – tik piešimas. Štai kodėl taip ilgai delsė pradėti, kad ir kaip norėjo. Pasirodė, kad iliustravimas suteikia kur kas daugiau kūrybos laisvės. Ir tai, kas atrodė lengviausia, dabar yra nepaprastai sunku – paleisti grafino dizaino suformuotą minimalistinę, geometrinėmis formomis paremtą stilistiką ir iliustracijose leisti sau improvizuoti su dinamika, netikėtumu, netobulumu. „Jaučiuosi atradusi labai artimą sau stilių, norėčiau iliustruoti ne tik savo, bet ir kitų parašytas knygas. Žaviuosi labai skirtingais iliustravimo stiliais, tačiau savojo vis dar ieškau“, – prisipažįsta pirmojo vaikų literatūros konkurso nugalėtoja, knygos „Žvėrių kirpykla“ autorė Vaiva Jalo.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LNDT tarptautinės dramaturgų rezidencijos konkursą laimėjo K. Kaupinis
Keturi partneriai – Lietuvos nacionalinis dramos teatras, Ispanijos nacionalinis teatras, Gorkio teatras Berlyne ir Karališkasis flamandų teatras Briuselyje – pernai inicijavo tarptautinę dramaturgų rezidenciją, kviesdami rašanči...
-
Lietuvoje tapytas filmas „Kaimiečiai“ – jau šalies kino teatruose
„Kino pavasaryje“ ką tik pristatytas ir festivalyje net du apdovanojimus – žiūrovų simpatijų ir geriausios lietuviškos premjeros – nuskynęs režisierių DK Welchman ir Hugh Welchmano tapytas filmas „Kaimiečiai“...
-
Pagrindinis „Kino pavasario“ prizas – lenkų režisieriaus filmui „Iš kur į kur“
Pagrindinį šių metų „Kino pavasario“ prizą laimėjo lenkų režisieriaus Macieko Hamela (Maceko Hamela) filmas „Iš kur į kur“. ...
-
Velykų muzika su prancūziškais pasisveikinimais
Antrąją šv. Velykų dieną su muzika švęsime prisikėlimą, pavasario pabudimą ir kaip kasmet – Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“ kviečia išeiti į miesto gatves, nusišypsoti, o pasivaik&...
-
„Auksiniai scenos kryžiai“ – dizainerei S. Straukaitei, scenografei L. Liepaitei2
Minint Tarptautinę teatro dieną, trečiadienio vakarą Klaipėdos dramos teatre įteikti prestižiniai teatro apdovanojimai „Auksiniai scenos kryžiai“. ...
-
Dvi sostinės kultūros įstaigos taps viena
Vilnius optimizuoja kultūros įstaigų tinklą – Vilniaus mokytojų namai ir Vilniaus kultūros centras taps viena įstaiga. Šių pokyčių metu siekiama stiprinti sostinės kultūrinę ekosistemą ir kurti miesto kultūrai palankias bendradarbys...
-
Dovana lėlininkų patriarcho jubiliejui – jo kurtų paveikslų paroda
Nacionalinio Kauno dramos teatro (NKDT) Didžiosios scenos fojė veikia garsaus lėlininko, dailininko Vitalijaus Mazūro tapybos darbų paroda „Išsigelbėjimas“. Šis renginys – graži įžanga į menininko 90-mečio paminėjim...
-
Kaunas nusilenkė ryškiausioms teatro asmenybėms: aidint ovacijoms įteiktos „Fortūnos“2
Tarptautinės teatro dienos išvakarėse Kauno miesto savivaldybė tradiciškai surengė iškilmingą profesionalių kūrėjų, aktorių ir režisierių apdovanojimų ceremoniją. Kauno kultūros centre už ryškiausius metų nuopelnus ...
-
Skaudžią netektį išgyvenanti A. Tamulytė pasidalijo jautriu įrašu: lauksiu tavęs visą gyvenimą10
Sielvarto dėl mamos Danutės Dirginčiūtės-Tamulienės netekties neslėpė velionės dukra, garsi aktorė Aurelija Tamulytė. ...
-
Gedimino kalno papėdėje atidaromas Lietuvos istoriją pristatysiantis Pilininko namas
Lietuvos nacionalinis muziejus trečiadienį Gedimino kalno papėdėje atidaro naujausią padalinį – Pilininko namą. ...