Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre – rudeninis parodų maratonas

  • Teksto dydis:

Penktadienį Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre (KKKC) rudens renginių sezoną pradės iškart trys vernisažai: bus pristatyta rumunų ir lietuvių rašto meno paroda „Kaligrafija&naujosios.medijos“, klaipėdiečio fotografo Arvydo Stubros fotoparoda „Kasdienybės šviesa“ ir jaunosios kartos lietuvių grafikių dabų paroda „Vaizdų archyvai“.

Rašto meno diskursas

Pirmiausia KKKC Parodų rūmuose 17 val. lankytojams duris atvers kaligrafijos ir rašto meno paroda „Kaligrafija&naujosios.medijos“, kuri kelia klausimą – ar skaitmeninio turinio ir virtualiosios erdvės dominavimo laikais, kurie verčia abejoti rašymo ranka įgūdžių tvarumu, išliks rašto menas?

Sparti technologijų raida ir virtualiojo pasaulio plėtra, globalizacija ir mėginimas koegzistuoti kultūrinėje erdvėje sukuria aplinkybes, kuriomis galime prarasti pamatinius kalbos (autentiškų žodynų) bei tradicinio rašymo ranka įgūdžius. Kitaip tariant, imame vienodėti. Projektu žadinama diskusija, ar tūkstantmečius gyvavusi kaligrafijos, rašto meno tradicija gali išsaugoti savo raiškos unikalumą šių dienų sąlygomis. Projekto koncepcijai pasirinkta šiuolaikiniam pasauliui aktuali naujųjų medijų apibrėžtis – kaligrafija naujųjų medijų kontekste: santykis ir diskursas.

Atsiliepdami į kuratorės menotyrininkės Godos Giedraitytės kvietimą, autoriai parodai pateikė darbus, balansuojančius ant skirtingų medijų platformų. Vieni kūrėjai išlieka artimi rašto meno prigimčiai, kiti ieško jo transformacijų ir/ar adaptacijų galimybių, pasitelkdami gamtos ar programinę intervenciją, treti persikelia į virtualios erdvės paraštes, kurdami naująją rašto estetiką. 

Parodoje dalyvauja 12 menininkų iš Rumunijos (Ciprian Chirileanu, Rene Renard, Andor Komives) ir Lietuvos (Santa Čipkutė, Zita Inčirauskienė, Vaidotas Janulis, Lidija Kuklienė, Mindaugas Petrulis, Donata Porvaneckaitė, Jūratė Rekevičiūtė, Rimas Sakalauskas, Laimonas Zakas).

Susipažinti su kaligrafija ir jos diskursu naujųjų medijų kontekste žiūrovai kviečiami iki rugsėjo 29 d. Projekto metu taip pat veiks kaligrafijos dirbtuvės.

Klaipėda seniai tituluojama Lietuvos kaligrafijos sostine. Prie šio vardo įsitvirtinimo itin prisidėjo garsus kaligrafijos meistras prof. Algis Kliševičius. Klaipėdoje inicijuotos ir surengtos keturios svarbiausios Lietuvos rašto meno ir kaligrafijos parodos, leidžiamas vienintelis Lietuvoje tęstinis leidinys „Kaligrafijos sąsiuviniai“. 2012 m. projektas „Kaligrafija Klaipėdai“ pristatė unikalią ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje rašto meno parodą „Kaligrafija ant burių“, kurios metu kaligrafijos kūriniai buvo eksponuoti ant specialiai pagamintų burių Danės upėje.

Reportažai be įvykių

KKKC Parodų rūmuose klaipėdietis fotografas Arvydas Stubra 18 val. pristatys savo fotografijų parodą „Kasdienybės šviesa“ bei to paties pavadinimo fotoalbumą, skirtą įsimintinai nuotraukų serijai, sukurtai 1984–1988 m. ir nuspalvintai melancholiškos „nuobodulio estetikos“.

Per ketverius metus A.Stubra sukūrė nuotraukų seriją „Kasdienybės šviesa“. Fotografijose – daugiausia Klaipėdos vaizdai, tarp kurių įsiterpia ir nuotraukos iš Palangos bei Nidos. Autorius kūrė tai, ką pats vadina „reportažu be įvykio“. Anot menotyrininko Tomo Pabedinsko, A.Stubros darbuose jungiasi, atrodytų, prieštaringi požiūriai į kūrybą ir nesuderinamos kūrybinės praktikos tendencijos.

Laikotarpis, kuriuo buvo sukurta albume pristatoma darbų serija, ir dalis fotografijų stiliaus bruožų A.Stubros kūrybą leidžia sieti su XX a. devintojo dešimtmečio Lietuvos fotografijos kryptimi, kuriai apibrėžti menotyrininkė Agnė Narušytė suformulavo „nuobodulio estetikos“ sąvoką. Dalis įamžintų vaizdų atrodo buitiški ir nereikšmingi. Akimirkos fiksavimą A.Stubros fotografijose kartais keičia ilgesnės ekspozicijos, dėl judesio išsilieję objektai, o kartais – tiesiog jokio įvykio, jokio siužeto neužpildyti vaizdai. Aiškiai fotografijų estetikoje matomas „nuobodulys“ buvo būdas išreikšti gyvenimo monotoniją.

Perteikti vėlyvojo tarybinio Lietuvos istorijos laikotarpio sąstingį, fiksuoti be reiškmingų pokyčių tekantį kasdienybės laiką labiausiai tiko fotografija, kuri prasmingo veiksmo požiūriu atrodė tokia pat tuščia, kaip ir pats gyvenimas. Nesusitikę žmonių žvilgsniai, lankytojų nesulaukusios ar jų jau apleistos kavinės, tuščias dangus su vos matomais praskrendančiais paukščiais – nebuvę įvykiai, kuriuos ateičiai išsaugojo A.Stubros fotografijos.

Ši ateitis, anot T.Pabedinsko, atėjo kaip tik dabar: „Šiandien į fotografo darbus ir dėl jų sukūrimo laiko, ir dėl autoriaus kūrybinio braižo įdomiausia žiūrėti kaip į tam tikro savito laikotarpio ženklą ir to laikotarpio sąlygotos fotografo asmeninės patirties išraišką. Nei anksčiau, nei vėliau, autorius teigia, nieko panašaus į „Kasdienybės šviesos“ seriją nekūręs“. Lietuvoje prasidėjus Sąjūdžiui, fotografas baigė ir minėtą seriją – joje įamžintas laikotarpis nutolo į asmeninio gyvenimo praeitį ir šalies istoriją, o laisvės sąlygomis ankstesnės kritinės nuostatos ir jas perteikęs kūrybinis braižas nebeteko aiškaus taikinio ir prasmės.

Permąstyti vaizdų archyvai
 

Kita šiandien KKKC Parodų rūmuose 18 val. atidaroma paroda „Vaizdų archyvai“ sutelkė grafikos studijas Vilniaus dailės akademijoje baigusias jaunas menininkes, kurios nesistengia pabėgti nuo šiuolaikinio meno kontekste dažnai negyvėle pavadinamos grafikos. Dauguma eksponuojamų darbų atlikti tradicinėmis grafikos technikomis – ofortu, sausa adata, ksilografija, šilkografija.

„Vaizdų archyvus“ sudarė atmintin įstrigę vaizdiniai, svarbūs gyvenimo įvykiai ir patyrimų atgarsiai bei juos lydėję apmąstymai ir pamąstymai. Menininkai, kaip archyvai, kaupia ir saugo viską savyje tol, kol galiausiai chaotiškos pasąmonės bylos ima prašytis apdorojamos – permąstomos vizualiai ir konceptualiai. Išgrynintos vaizdų, idėjų, prisiminimų nuotrupos nugulė medžio, metalo, plastiko klišėse, šilkografijos trafaretuose, kompiuterių ekranuose...
 

Jaunos menininkės neapsiribojo vien savo darbų eksponavimu: beveik kiekvieną darbą lydi jo suvokimo lauką praplečiančios detalės. Dažnai tai yra atvirukai, kuriuos lankytojai gali priglausti savo asmeniniuose archyvuose. Žiūrovas kviečiamas pasidalyti savo patirtimis ir kiek galima asmeniškiau suvokti parodos eksponatus, kurie byloja paprasta vaizdų kalba.

Parodos kuratorės ir koncepcijos autorės – Toma Šlimaitė ir Urtė Balčaitė. Parodoje dalyvauja  U.Balčaitė, Milda Dainovskytė, Elena Grudzinskaitė, Aistė Papartytė, Monika Puzauskaitė, Laura Selmistraitytė, Ieva Stasevičiūtė, Vilma Šlimaitė ir Toma Šlimaitė.

Pastarosios dvi parodos taip pat veiks iki rugsėjo 29 d.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių