Kauno rajono muziejus – ant permainų slenksčio

Kauno rajono muziejus išgyvena naują etapą. Jo padaliniu tapus Tado Ivanausko sodybai Obelynėje, muziejus pristato ne tik kultūros, bet ir gamtos turtus. "Nesame vien eksponatų kaupykla. Rengiame edukacines programas, mūsų darbuotojai atlieka mokslinius tyrimus", – sako muziejaus direktorius Zigmas Kalesinskas.

Centras – Raudondvaryje

Kauno rajono muziejus jungia keturis padalinius: Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejų Vilkijoje, Tradicinių amatų centrą Biliūnuose, Babtų kraštotyros muziejų ir T.Ivanausko sodybą.

Pagrindinė muziejaus būstinė įsikūrusi Raudondvario pilyje – čia veikia nuolatinės grafams Tiškevičiams ir kompozitoriui Juozui Naujaliui skirtos ekspozicijos, vyksta keičiamos parodos, įsikūrusi administracija.

Z.Kalesinskas rodo vieną vertingiausių eksponatų – Raudondvario dvaro savininko grafo Benedikto Henriko Tiškevičiaus 1905 m. Paryžiuje surengtos antikvarinių daiktų iš Etiopijos parodos medinę afišą. Šis ir kiti eksponatai – grafo, garsaus fotografo bei keliautojo tolimų žygių liudininkai. Uganda, Kongas, Etiopija, Kinija, Ceilonas, Japonija – B.H.Tiškevičiaus aplankytos šalys. "Europa Tiškevičiams buvo namai, jie dažnai keliaudavo už jos ribų. Raudondvario grafai Tiškevičiai turėjo dvarą Bialoje Lenkijoje ir namus Paryžiuje, Verni gatvėje. Gyvenimas vyko tarp Raudondvario ir Vakarų Europos, Raudondvaris buvo grafų numylėtas dvaras. Ką nusipirkdavo, jie veždavo į čia. Gaila, kad beveik nieko iš to, kas čia buvo, neišliko: 1918 m. palikdami Raudondvarį Tiškevičiai daug ką išsivežė, o tai, kas liko, sudegė per 1944 m. gaisrą", – užsiminė Z.Kalesinskas.

J.Naujaliui skirtoje ekspozicijoje – vaikus ypač viliojantis interaktyvus infoterminalas. Jame galima pasižiūrėti žaismingą filmuką apie garsųjį kompozitorių, žaisti, dėlioti dėliones. "Tai – populiari, prieinama forma perteikti kartais ir nuobodžius istorinius faktus. Žaidimams pasirengusi jaunoji karta tokia forma gali priimti ir gana rimtą informaciją", – pastebėjo Z.Kalesinskas.

Išsaugojo senąją aurą

Neseniai 25-metį atšventęs A. ir J.Juškų muziejus Vilkijoje kaip senosios autentikos aurą išsaugojusi vieta traukia ne tik etnokultūros mylėtojus – visus tikrų dalykų pasiilgusius žmones. Čia dažnai užsuka užsienio turistai, moksleivių ekskursijos. "Šiemet – pirmi metai, kai suaugusiųjų grupės skaičiumi ėmė aplenkti moksleivių grupes", – pastebėjo muziejaus direktorius medžio drožėjas Arūnas Sniečkus.

Muziejus įsikūręs buvusioje klebonijoje, seniausiame išlikusiame pastate Vilkijoje. Manoma, kad šis medinukas perkopė 300 metų. Kurį laiką čia gyveno garsiausias lietuvių tautosakininkas kunigas A.Juška (1819–1880). Jo sukaupti lietuvių liaudies dvasiniai turtai ir šiandien stebina savo gausa: sudarytas per 70 000 senųjų lietuviškų žodžių žodynas, užrašyta 7 000 dainų, apie 2 000 melodijų, aprašytos tuometės vestuvių apeigos. Jo brolis kalbininkas J.Juška (1815–1886) pateikė pirmą išsamesnę lietuvių kalbos tarmių klasifikaciją, domėjosi lietuvių kalbos ir sanskrito santykiais, sudarė lietuvių–sanskrito žodynėlį.

Nuskendo "Titanike"

Muziejuje dažnai vyksta edukacinės programos, kuriose mokomasi pinti šiaudinius sodus, gaminamos tradicinės kaukės. Rugsėjį tradiciškai rengiamas tarptautinis dūdmaišininkų festivalis.

Muziejuje saugomos retos A.Juškos knygos, tarp jų – 1883 m. išleistas vestuvinių dainų rinkinys, kiti "Lietuviškų dainų, užrašytų par Antaną Juškevičę" tomai, tačiau pirmojo dainų rinkinio, kuriame išspausdintos Pušaloto, Veliuonos ir Vilkijos apylinkėse surinktos dainos, nėra.