- Agnė Klimčiauskaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Aštuntuoju pasaulio stebuklu juokais pavadinama televizija šiandien gal dažniau sulaukia kritikos nei komplimentų ir pagarbos, tačiau tai nemenkina jos karaliavimo žmonių gyvenime. Faktas tas, kad televiziją žiūri absoliuti dauguma galinčių tai daryti, tik kažin, ar dažnas žino, koks buvo jos kelias į mūsų namus.
Kad ekrane pasirodytų herojai – kadaise tikrai stebuklą reiškę pilvakalbiai manekenai, šiandienos žiūrovams labiau primenantys siaubo filmų herojus, ar blankios „vėlės“, pažangūs mokslininkai darbavosi dar nuo XIX a. Šiandien, matyt, humoristinio dokumentinio filmo būtų vertos scenos, parodančios, kaip reaguotų šeimos, paklodavusios beprotiškas sumas už „kalbančią dėžę“ ir švęsdavusios kiekvieną transliaciją, susidūrusios su tais, kurie dabar ją, atveriančią visą pasaulį, išmeta iš namų.
O kas slypi šios galingos, nemokamos ar realiai įperkamos, visiems skirtos žiniasklaidos priemonės gyvenimo aprašyme, žvelgia „TV diena“.
1923 m. Vladimiras Zvorykinas (rusų kilmės amerikietis) išrado ikonoskopo kamerą ir kineskopo vamzdį, kurie naudojami televizoriuje.
1926 m. škotas Johnas Logie Bairdas pademonstravo elektromechaninę televizijos sistemą. „Bell Labs“ per televiziją perdavė kino filmą.
Pirmoji televizijos „žvaigždė“ – pilvakalbė lėlė Stookie Bill, o pimas realus televizijos užfiksuotas žmogus – 15-metis Williamas Tayntonas, kuriam J.L.Bairdas sumokėjo už sėdėjimą prieš siųstuvą.
1927 m. 21 metų amerikiečių inžinierius Philo T. Farnsworthas sukūrė pirmąją visiškai elektroninę televizijos sistemą.
1928 m. liepos 2 d. JAV pirmą kartą reguliariai pradėta transliuoti TV programa.
1929 m. Londone atidaryta pirmoji televizijos studija.
1941 m. JAV pasirodė pirmoji televizijos reklama. Buvo reklamuojami „Bulova“ kompanijos laikrodžiai, reklama truko 10 sekundžių ir kainavo vos 9 JAV dolerius.
1950 m. pagamintas pirmasis televizoriaus pultelis „Zenith“. Jis turėjo 4 mygtukus ir prie televizoriaus buvo prijungtas laidu. Belaidis pultelis pristatytas 1955 metais, jis veikė šviesos siųstuvo principu ir veikė tik tuomet, kai į televizorių buvo labai tiksliai nutaikytas. Dar po metų atsirado ultragarso principu veikiantis pultelis.
1954 m. prasidėjo spalvotos televizijos era – JAV žiūrovų ekranus nuspalvino Rožių parado transliacija.
1957 m. balandžio 30 d. eterį pasiekė pirmoji Lietuvos televizijos laida, tuomet mūsų šalyje buvo apie 30 televizorių. Spalvota televizija Lietuvą pasiekė tik 1975 metais.
Įdomūs faktai
Pirmieji televizoriai buvo griozdiški, sudaryti iš dviejų dalių – televizijos signalą priimančio radijo imtuvo ir vaizdą perduodančios dalies. Žmonės šias dalis galėjo įsigyti atskirai ir susikonstruoti televizoriaus aparatą patys.
Televizoriai buvo brangus malonumas. Pvz., vienas pigiausių JAV pardavinėtų įrenginių – „39 Andrea“ (13 cm įstrižainės) kainavo apie 189 JAV dolerius. Palyginimui, 1941 metais automobilis kainavo maždaug 925 dolerius, o namas – 6 900 dolerių.
Iki 1987-ųjų Islandijoje antradieniais televizijos programos nebuvo transliuojamos.
Daugelis žmonių sapnuoja spalvotus sapnus, tačiau tie, kurie užaugo žiūrėdami nespalvotą televiziją, dažnai sapnuoja nespalvotai.
Vidutinis 65 metų amžiaus žmogus per savo gyvenimą pamato apie 2 mln. televizijos reklamų. Bet kiekvienais metais šis skaičius auga.
Daugiausiai televizija žiūrima sekmadienio vakarais, mažiausiai – penktadienio.
Vidutinis žiūrovas prie televizoriaus praleidžia maždaug 175 valandas per mėnesį.
JAV paauglys iki 18 metų per televizorių mato 11 tūkst. žmogžudysčių, o Rusijoje – mažiausiai 22 tūkst.
Žmogus, žiūrėdamas televizorių, sunaudoja 85 kcal per valandą, miegodamas – 95 kcal.
Pats ilgiausias pasaulyje serialas – 57-erius metus eteryje švietusi „Kelrodė žvaigždė“ (ang. Guiding Light). Jis pradėtas rodyti JAV 1952 metais ir baigtas 2009 metais.
Lapkričio 21-ąją minima Pasaulinė televizijos diena.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Nerk į teatrą“: interaktyvumas be amžiaus cenzo
Tarptautinis edukacinis festivalis „Nerk į teatrą“ šiemet Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) vyks jau keturioliktą kartą. Jo programoje nuo balandžio 25 d. iki birželio 14 d. – pusšimtis edukacijų, dvi premjeros, a...
-
Pagerbti trys geriausi 2023-iųjų bibliotekininkai, įstaigos sutarė derinti veiksmus
Kultūros ministerijoje antradienį minint Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę pagerbti geriausi praėjusių metų šio sektoriaus specialistai, tuo metu bibliotekų asociacijos pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo. ...
-
Antrasis S. Dirsytės romanas: aplinkybių sutraiškyta herojė iki pabaigos kovojo už teisę išlikti
„Kai rašai istorinį romaną, išties, gerąja to žodžio prasme, ištinka tam tikras apsėdimas. Atrodo, kuo daugiau domiesi laikotarpiu, apie kurį rašai, tuo aiškiau dėliojasi istorija, o rūke tarsi paskendęs vaizd...
-
O. Šurajevas rėžė Lietuvos teatralams: kas iš to vardo, jei jie „myžniai“110
Visuomenininkas Olegas Šurajevas abejingų nepalieka. Anot jo, dabar nėra laikas abejoti ir kalbėti miglotomis metaforomis. Jis teigė, kad atėjo laikas išreikšti aiškias pozicijas – be dviprasmybių, naudos ir kašt...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
Kultūros ministerija paskelbė konkursą vadovauti Nacionaliniam architektūros institutui1
Kultūros ministerija antradienį paskelbė konkursą į naujai įsteigto Nacionalinio architektūros instituto direktoriaus pareigas. ...
-
Prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė
Antradienį Lietuvoje prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė, kurios tema šiemet – Europos Sąjunga (ES). ...
-
Finaliniai B. Dvariono konkurso akordai: nuo rečitalių koncertų salėse iki kelionių į Disneilendą
Jau dvyliktą kartą jaunuosius smuikininkus ir pianistus iš viso pasaulio į Lietuvą pakvietęs Tarptautinis Balio Dvariono konkursas šį savaitgalį išrinko pačius geriausius. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje konkurso f...
-
S. Karunatilaka: tikiuosi, kad mes šio to pasimokysim iš pasakojimų, persmelktų mūsų patirties
„Rašant knygą nėra taip, kaip būna per kokią filmo premjerą, kai jis išleidžiamas ir palydimas su fanfaromis, ji gimsta pamažu, o paskui dar reikia tikėtis, kad ras skaitytojų“, – pripažįsta Bookerio premijos laureata...
-
Kaune prasideda Azijos ir skandinavų kultūrų savaitė3
Šią savaitę Kaune vyraus Azijos ir skandinavų kultūros – prasideda jubiliejinė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rengiama Azijos savaitė ir skandinaviškos kultūros pažinimo renginiai. ...