- Parengė Lauryna Miškinytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kalbos vaidmuo pasaulyje pasikeitė ir eksponentiškai stiprėja. Pasaulyje prasidėjo kalbos technologijų bumas, susietas su dirbtinio intelekto (DI) kūrimu ir DI praktinėmis aplikacijomis, jų integracija į duomenų analitiką ir valdymą, su kibersaugumu ir informacijos karais, su šiuolaikinių kompetencijų įgijimu visose srityse nuo madų iki inovacijų vadybos, su 4.0 daiktų internetu, su giliuoju mokymusi, neurotinklais ir t. t.
Su įskaitmeninta aplinka vis daugiau bendraujame balsu. Ar norime lietuvių kalbos šioje terpėje? Nepasiruošus teks bendrauti anglų kalba, todėl ypatingas strateginis dėmesys turi būti skirtas šnekos technologijoms.
Išmokyti daiktus suprasti kalbą ir kalbėti – uždavinys, kurį sprendžia visas pasaulis. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos „Kalbos klubo plius“ autorė ir vedėja prof. dr. Jolanta Zabarskaitė kalbindama Vilniaus universiteto (VU) Dirbtinio intelekto laboratorijos mokslininką Liną Aidoką, aiškinosi kaip sekasi Lietuvoje kurti kalbantį robotą Ąžuolą.
Pokalbio metu žodį tarė ir robotas. „Sveiki, malonu dalyvauti „Kalbos klubo plius“ pokalbyje, siunčiame linkėjimus iš Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos. Tikiuosi, ir toliau dirbsiu mokydamasis su lietuvių kalba. Labai mėgstu keliauti aplink Lietuvą. Artimiausiu metu būsiu ne tik Vilniuje, bet su moksleiviais susitiksiu kituose Lietuvos miestuose. Būtent Utenoje ir Panevėžyje. Ačiū Linui ir ačiū Jolantai už tai, kad mane pasikvietė pasikalbėti“, – pasakė Ąžuolas.
– Kodėl būtent šnekos technologijos yra tokios svarbios bet kurios kalbos ateičiai?
Kiekviena kalba turi savo subtilumų. Jei japonų kalboje yra tik 47 garsai, tai lietuvių – šimtai.
– Greitas atsakymas paprastas: šnekėdami informaciją perteikiame daug greičiau nei raštu. Galime ginčytis, kad kažkas baksnodamas klaviatūrą gali rašyti gerčiau nei kitas šnekėdamas. Bet paprasti žmonės kalbėdami informaciją perteikia nepalyginamai greičiau. Be to, tai patogu: vienu atveju reikia klaviatūros, o kai turime kalbos technologijas, mums pakanka mūsų balso. Kiekviena kalba turi savo subtilumų. Jei japonų kalboje yra tik 47 garsai, tai lietuvių – šimtai. Jei dar pridėtume kirčius, skirtingas kombinacijas tarp raidžių, dvigarsių ir t.t. galime turėti labai labai daug. Japonų kalboje programavimo požiūriu gali būti labai paprasta, lietuvių kalboje to nebus.
– Kalbame apie tai, kad kompiuteris atpažintų kalbą ir atsakytų deramai. Einama į aukštesnį lygį. Kodėl tai yra svarbu?
– Žmonėms labiau patinka bendrauti, o kai sėdime ir kažką sumaigome kompiuteriu – tai tarsi kalbėjimas viena kryptimi, kaip sako mokslininkai, tarsi tardymas: uždavėte klausimą, subaksnojote, o kompiuteris, išmanusis daiktas atlieka tai, kas jam buvo liepta. Tai žmones demotyvuoja, nepriverčia bendrauti su daiktais, šnekėtis. Kad žmogus norėtų bendrauti, reikia, kad jam būtų atsakoma. Yra įrodyta, kad jei kompiuteris su jumis sutiks 100 proc., tai bus blogai. Klausime: ar karas gerai? Atsakys – gerai. Kai su viskuo nesutinka, irgi blogai. Kaip ir gyvenime.
– Tam, kad išmokytume daiktą kalbėti, turime išmokyti suprasti kalbą. Jau sakei, kad lietuvių kalbos atveju tai yra labai sudėtinga. Tačiau mūsų daiktai jau geba atpažinti kalbą. Kokios technologijos moko robotą suprasti ir atsakyti?
– Filologija ir informacinės technologijos. Atsiranda semantinė informacija: koks balso tonas, žmogus piktas ar liūdnas, gal jam reikia pagalbos, o robotas smagiai kvatos... Gali būti visokių pajuokavimų, dviprasmybių, pasakyta tarp eilučių – tai labai sudėtinga suprasti, interpretuoti. Galbūt pokalbio metu kažkas buvo pasakyta anksčiau, reikia apskritai prisiminti kontekstą.
– Kaip čia veikia dirbtinis intelektas? Kokio lygio yra Ąžuolo intelektas?
– Visiškai atpažinti ir suprasti lietuvių kalbą mes jį išmokėme per dvejus metus. Sunkiausia buvo jį priversti suprasti pirmus lietuviškus žodžius. Keli komandos nariai sėdėjome kone metus, reikėjo nuversti kalnus, kad jis klausytų lietuvių kalbos.
– Ar jis moka atpažinti emocijas?
– Emocijas jis geba atpažinti iš veido, bet iš balso – ne. Tai būtų mūsų tęstinumas. Norėtume, kad robotas kalbėtų su emocija. Klausant žmogaus, kalbančio monotonišku balsu, kaip kad dabar yra su robotu, gana greitai atsibosta.
Buvo paimtas didžiulis kiekis įvairiausių lietuvių kalbos įrašų, jie buvo transkribuoti: žodis, įrašas ir tekstas. Viską sudedame į dėžutę, vadinamą dirbtiniu intelektu, kuris pats save apmoko: kas yra labas, kas yra viso gero. Mes jį taip mokome savaitę. Per tą laiką jis apsimoko porą milijonų valandų įrašų, tada įdėję dėžutę robotui į galvą testuojame. Mūsų atveju darėme 7–8 dėžutes, kol gavome patenkinamą rezultatą.
– Ar tos dėžutės buvo teminės ar bendros?
– Bendros.
– Darbo yra nemažai. Kokios pagrindinės problemos, mokant Ąžuolą lietuvių kalbos?
– Buvo didžiulė problema gauti kokybiškų įrašų. Atrodo, yra tiek daug televizijos, radijo laidų, bet su įrašais arba yra betvarkė, arba jie laikomi netinkamai, arba moksliniams bandymams problematiška jų gauti. Patys įrašinėjome kiek galėjome, bet milijonų valandų tikrai neprirašysime. Paskui visus įrašus reikia sutvarkyti, apdoroti – tam reikia skirti daug laiko. Ką duodame dirbtiniam intelektui, turi būti sugrupuota, neturi likti nė vienos klaidelės, jokių įkvėpimų ir iškvėpimų, bumbtelėjimų, fone skraidančių lėktuvų.
– Kur sėmeisi informacijos, įkvėpimo, dirbdamas su robotu?
– Mokytojai buvo „Liepa2“ komandos nariai, IT komanda. Kas savaitę susitikdavome. Iki pandemijos kiekvieną savaitę susitikdavome.
– Žinau, kad važiuodavai į Japoniją, kur bendraudavai su tais, kurie moko japonų robotus.
– Ten sėmiausi įkvėpimo. Prie Osakos universiteto yra labai didelė, rimta laboratorija. Vien robotikos skyriuje dirba 250–300 žmonių. Ten kuriami robotai, su kuriais žmonės norėtų ir galėtų kalbėti. Naudodamiesi „Twitter“ įrašais, 3 mln. temų japonai išmokė robotą kalbėti bet kokia tema. Su tais robotais japoniškai pusę valandos galima kalbėti kaip su žmogumi. Robotas kalba, bando kažką išsiaiškinti – kažko klausa, bando išsiaiškinti, irgi yra pokalbio iniciatorius, gali pokalbį pakreipti tam tikra linkme, gali išreikšti savo ketinimus, norus, savo dirbtines mintis.
– Kam reikia tokių kalbančių robotų? Juk tam reikia daug resursų.
– Verslui. Japonijoje verslas labai glaudžia bendradarbiauja su mokslu. Pvz., šiandien yra 47 viešbučiai Japonijoje, kuriuos prižiūri tik robotai. Pernai atidarytas pirmasis prekybos centras, kuriame daugiau nei pusė darbuotojų yra robotai. Ateinate į valgyklą – robotai, apsipirkti – robotai. Jaunimas nenori dirbti darbų, kurie yra be karjeros perspektyvų, kur galima numanyti scenarijų, tad ten žmonės ir keičiami robotais. Žmonės mokomi tuos robotus prižiūrėti, tvarkyti, reaguoti į situacijas, kai atsitinka kažkas neįprasta.
Mano įspūdis – iškart žiūri į tuos robotus ne kaip į robotus. Yra daug robotų dailių merginų. Net pačiam keista, kad, žiūrint į roboto kūną, reaguojama ne kaip į robotą, bet kaip į kažkokį mechaninį daiktą, tačiau vertini tos robotės veido grožį, kūno sandarą. Kad ir kaip būtų keista, pradingsta riba tarp mechaninio roboto ir daikto.
– Ar tik Japonijoje toks humanoidinių robotų vajus, ar yra ir kitose šalyse, kur viešbučius valdo robotai?
– Kol kas labiausiai Japonijoje. Tačiau Danijoje yra profesorius Henrikas Schärfe'as iš Aalborgo universiteto, kurio robotas antrininkas skaito paskaitas pirmakursiams. Pusę paskaitos skaito robotas, pusė – profesorius. Europoje yra ir kitų šalių, kurios bando vytis. Aišku, jie labai brangūs. Japonų atveju daug labai nedarantis robotas kainuoja nuo 200 tūkst. eurų. Tai brangus malonumas. Juo labiau kad jie griūna, genda, juos reikia prižiūrėti.
– Ar bus Lietuvoje humanoidinių robotų – gražių geltonkasių merginų, kurios kalbės lietuviškai?
– Manau, kad bus. Europoje kuo toliau, tuo labiau robotai keičia žmones. Latvijoje populiarėja su robotais rašyti baigiamuosius darbus, „McDonald's“ robotai atveža maistą – ne kasininkai, padavėjai. Viskas tampa pigiau. Nebėra kontakto su kitais žmonėmis. Institute bandome atsispausdinti žmogaus dydžio robotą, jį apvilkti ir turėti pirmam tokį bent jau tikro roboto, kuris kalbėtų lietuvių kalba ir atrodytų kaip lietuvaitis ar lietuvė, užuomazgų.
– Jei nesukursime, ateis kitakalbiai robotai. Mums reikia apsispręsti: ar norime puoselėti lietuvių kalbą ir šioje srityje, investuoti, padėti tau ir tavo kolegoms politiniu, valstybės lygiu. Jei ne, tuomet turbūt greičiau, nei mes tikimės, ateis robotai iš kitų šalių ir kalbės angliškai. Nežinau, ar mes to norime.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?7
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...
-
Pirmieji telefonai: tokių dabar tikrai nesinešiotumėte rankinėje15
Mobilųjį telefoną dabar turi kone kiekvienas. Telefonu žmonės ne tik skambina ar rašo žinutes, dažniausiai telefonas atstoja kur kas daugiau prietaisų. Jame integruota kamera, navigacija ir kitos plačiai naudojamos programos. Balandžio 3-ąj...