- Ainė Jacytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Kai pasaulis atsispindi minties blyksnyje
-
Audrius Plioplys
-
Audrius Plioplys
-
Kai pasaulis atsispindi minties blyksnyje
-
Kai pasaulis atsispindi minties blyksnyje
-
Kai pasaulis atsispindi minties blyksnyje
-
Kai pasaulis atsispindi minties blyksnyje
-
Kai pasaulis atsispindi minties blyksnyje
-
Kai pasaulis atsispindi minties blyksnyje
-
Kai pasaulis atsispindi minties blyksnyje
-
Kai pasaulis atsispindi minties blyksnyje
Mūsų mintys lemia tai, kaip matome, suvokiame supantį pasaulį. Todėl vieniems nuolatos trūksta šviesos, šilumos, grožio, o kiti – kasdien atranda stebuklus. Rodos, gyventume skirtingose realybėse. Tai lemia minčių galia: kur link jas sąmoningai kreipiame – tokį pasaulio atspindį regime.
Skirtys tarp žmonių ir jų minčių autentiškumas, dinamiškumas suteikia galimybę kiekvienam iš mūsų pažinti vienam kitą ir per santykį, ryšį su kitu žmogumi į mus supantį pasaulį pažvelgti taip, kaip jį regi kitas, – matyti tai, ko niekada nesame regėję.
Pasinaudoti šia galimybe ir pamatyti kitokį pasaulį pakvietė dr. Audrius Plioplys, Kaune lankęsis personalinės parodos "Minties blyksniai" uždarymo renginyje, vykusiame Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje, kurio metu, pokalbį moderuojant prof. dr. Rasai Žukienei, susirinkusiai publikai pasakojo apie dailės ir medicinos jungtis kūryboje.
Neurobiologo dr. A. Plioplio pažintis su menu prasidėjo paauglystėje, kai, pamatęs, kaip tapo jo bendraklasis, nustebo ir susižavėjo. Aistra tęsėsi ir studijuojant medicinos mokykloje: nuolat lankėsi parodose, muziejuose, domėjosi, kas vyksta tuomečiame meno lauke.
Vienus metus studijavęs internatūroje, dr. A. Plioplys apsiprendė ją sustabdyti ir pasinerti į kūrybą: persikėlė gyventi į Vašingtoną, įsirengė asmeninę studiją, kurioje kūrė. Neurobiologas prisipažino: tuo metu negalvojo, kad mediciną ir meną galima suderinti, tačiau po kelerių metų suvokė, jog neturi kelti sau dilemos – menas ar medicina, o gali juos abu sujungti. Tuomet ir radosi darbų ciklai, keliantys klausimus, iš kur kyla sąmonė, kaip formuojasi mąstymas, kaip laiko tėkmėje kinta mūsų atsiminimai ir t.t.
Pirmuosius savo kūrinius dr. A. Plioplys priskiria "Dailininko knygos" žanrui ("Užuojautos knyga", "Šešių veidrodžių knyga" ir kt.). Tačiau vėliau susidomėjo Žemės menu ir konceptualiuoju menu. Įdomūs tapo objektai: durys, langai, veidrodžiai. Neurobiologas prisipažįsta, kad jo kūriniams įtakos turėjo ne tik domėjimasis įvairiomis vizualaus meno formomis, tačiau ir literatūra: Franzo Kafkos, Fiodoro Dostojevskio, Samuelio Becketto kūriniais.
Tyrinėdamas įvairias vizualaus meno formas dr. A. Plioplys sugrįžo prie ištakų – piešinio ir pradėjo ieškoti sąsajų tarp ritmiško piešinio kompozicijos detalių judėjimo bei neuronų schemų. Taip kūriniuose ("Matematinis mąstymas", "Pagoniškas mąstymas" ir kt.) atsirado smegenų retgeno nuotraukos, tačiau transformuotos, pakeistos.
Prezidento V. Adamkaus bibliotekoje eksponuotoje parodoje dr. A. Plioplys pristatė kūrinius iš įvairių darbų ciklų, dėl šios priežasties kūrinių potėmės skiriasi: sąmonė, mintys, prisiminimai, suvokimas – visa, kas vyksta mentaliniu lygiu.
Žmogaus protas – nuolat procese: aplinkos analizė, mąstymas ir sprendimų priėmimas, įgytos patirties apibendrinimas ir pan., todėl smegenis kartkartėmis reikia perkrauti arba duoti naujos, neįprastos veiklos.
Neurobiologo kūriniai stimuliuoja smegenų veiklą kitaip nei šiuolaikinio meno kūriniai, keliantys daugybę klausimų. Dr. A. Plioplio kompozicijos – nepažinios mūsų pusės refleksijos. Kiekvienas žmogus gali vaizdžiai apibūdinti, ką šiuo metu galvoja ar prisimena, tačiau jis negeba pamatyti, kaip, esant aktyvios protinės būsenos, atrodo smegenys, o dar labiau neįtikima tai, kad, mums galvojant apie skirtingus dalykus, smegenys į juos reaguoja taip pat skirtingai, todėl jose esantys neuronai sudėlioja sudėtingiausias schemas, kurios matomos rentgeno nuotraukose.
Deformuodamas šias nuotraukas, neurobiologas kūrybinį mąstymą sujungia su racionaliu mąstymu, o šių santykis – tarsi palanki galimybė, kurios rezultatas – apgalvotos (kūrybiškos) klaidos griežtai teisingose rentgeno nuotraukose. Iš vienos pusės, viskas pagrįsta logika, iš kitos – paremta impresija, atsitiktinumu, spontaniškumu. Du priešingi poliai, sujungiami dr. A. Plioplio, atveria naują pasaulį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
H. L. Asbjørnsen – džiazo karalienė ir scenos katė
Kauno bigbendas, tik ką turėjęs įkvepiančius koncertus Birštono džiazo festivalyje ir Kaune su džiazo fleitininku Néstoru Torresu (Puerto Rikas / JAV), vėl kviečia į unikalų pasimatymą. Šį kartą – su džiazo primadona i...
-
Ketvirtoji Kauno literatūros savaitė jungs žemynus ir žodžius
Gegužės 8–12 dienomis Kaunas taps literatūros meka – čia jau ketvirtąjį kartą vyks tarptautinis knygų ir rašytojų festivalis „Kauno literatūros savaitė“. Renginys šiais metais suburs autorius ne tik iš Li...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone balandžio 23–28 d.
Balandžio 23 d. Raudondvario kultūros centras: 16 val. vaikų meno kolektyvų šventė „Parvažiavo saulė“ (Jurginės). Dalyvauja jaunučių liaudiškų šokių kolektyvai ir vaikų kapela „Karklynėlis“. Ilgakie...
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“5
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...
-
KVMT scenoje – reveransas baleto įvairovei: nuo klasikos iki technomuzikos
Baletas gali būti labai įvairus ir turėti daugybę veidų. Tuo įsitikins žiūrovai, apsilankę Tarptautinei šokio dienai skirtame Kauno valstybinio muzikinio teatro (KVMT) koncerte. Balandžio 27-osios vakarą teatro scenoje atsiskleis tikra klasik...
-
Unikalus garso spektaklis tamsoje: ką girdi ausis, kai nemato akis?1
„Klausymasis – tai kita regėjimo forma“, – neabejoja garso spektaklio „eiti į pat vidurį“ kūrėjai. Garso menininkų kartu su neregiais sukurtas spektaklis vyksta visiškoje tamsoje, klausantis Jono Meko poeziją i...
-
Tarpininkai. Po kilogramą laimės, laisvės ir būties
Pokalbis su tapytoju Andriumi Miežiu – bendros meno parodos „Tarpininkai“ kontekste apie kultūrą, natūrą, meno kūrinio suvokimą; tarpininkavimą ir bendravimą su meno publika, atveriant jai meno pasaulius. Naujausius tapybos kūrinius...
-
Urbšienės faifoklokai Baniutės svetainėje8
Kačerginėje, buvusioje Mašiotų ir Urbšių šeimų vasarvietėje, kuri apima namelį ir parkų sklypus, daugiau nei 20 metų šeimininkauja Prano ir Jono Mašiotų palikimo puoselėtojų draugijos nariai. Šeimininkauja,...
-
45-asis „Lietuvos teatrų pavasaris“ kviečia Kauno publiką į teatrališką savaitę
Kauno teatro mylėtojai turės unikalią progą mėgautis aukščiausio lygio teatro spektakliais iš visos Lietuvos. Nuo balandžio 21 iki 28 dienos Kauno kultūros centras kviečia visus teatro gerbėjus švęsti 45-ąjį „Lietuvos te...