- LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pasakymas, kad Lietuva – piliakalnių kraštas, yra visiškai teisingas, nes čia jų triskart daugiau nei Latvijoje ir šešiskart daugiau nei Estijoje. Taip sako Vilniaus universiteto (VU) docentas istorijos mokslų daktaras Aleksejus Luchtanas.
LRT radijo klausytojas Vidmantas iš Kauno domisi Lietuvos piliakalnių istorija. „Lietuva – piliakalnių kraštas. Vien Utenos rajone yra daugiau kaip 40. Kada, per kiek laiko ir kokiomis priemonėmis tie piliakalniai buvo supilti?“
Istorijos mokslų daktaro A. Luchtano teigimu, mūsų piliakalnių istorija siekia daugiau kaip 2 tūkst. metų. Patys ankstyviausi piliakalniai pradėti pilti pirmojo ir antrojo tūkstantmečio prieš Kristų sandūroje – beveik prieš 3 tūkst. metų.
Pasikeitus kariavimo technikai, atsiradus šaunamiesiems ginklams, žemių ir mediniai įtvirtinimai žmonių apsaugoti nebegalėjo, tada ir pasibaigė piliakalnių istorija.
„Tačiau norėčiau pabrėžti, kad beveik visi piliakalniai nėra supilti kalnai: tai yra natūralios kalvos, didesnių ar mažesnių upių kyšuliai, kurie tiesiog buvo pritaikyti gynybai, pirmiausia nukasant šlaitus, padarant juos statesnius. Vėliau atsirado ir sudėtingesnių gynybinių įtvirtinimų – žemių pylimai, griovių sistemos.
Tam buvo naudojami mediniai kastuvai, apkaustyti geležimi, galbūt krepšiais kažkur buvo nešamos žemės. Jų įrengimo istorija yra ilga, pradedant nesudėtingais, baigiant vis sudėtingesniais gynybiniais įtvirtinimais“, – kalba istorikas.
Pasak A. Luchtano, piliakalniai buvo naudoti per visą pirmą tūkstantmetį prieš Kristų, pirmą po Kristaus ir maždaug iki XIV–XV a., kai jau prarado savo gynybinę reikšmę.
„Pasikeitus kariavimo technikai, atsiradus šaunamiesiems ginklams, žemių ir mediniai įtvirtinimai žmonių apsaugoti nebegalėjo, tada ir pasibaigė piliakalnių istorija.
Lietuvoje dabar skaičiuojama jų esant beveik 1 tūkst., todėl sakyti, kad Lietuva yra piliakalnių kraštas, – teisinga. Kaimyninėje Latvijoje jų kur kas mažiau – per 300, Estijoje – apie 150“, – teigia VU docentas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Nerk į teatrą“: interaktyvumas be amžiaus cenzo
Tarptautinis edukacinis festivalis „Nerk į teatrą“ šiemet Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) vyks jau keturioliktą kartą. Jo programoje nuo balandžio 25 d. iki birželio 14 d. – pusšimtis edukacijų, dvi premjeros, a...
-
Pagerbti trys geriausi 2023-iųjų bibliotekininkai, įstaigos sutarė derinti veiksmus
Kultūros ministerijoje antradienį minint Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę pagerbti geriausi praėjusių metų šio sektoriaus specialistai, tuo metu bibliotekų asociacijos pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo. ...
-
Antrasis S. Dirsytės romanas: aplinkybių sutraiškyta herojė iki pabaigos kovojo už teisę išlikti
„Kai rašai istorinį romaną, išties, gerąja to žodžio prasme, ištinka tam tikras apsėdimas. Atrodo, kuo daugiau domiesi laikotarpiu, apie kurį rašai, tuo aiškiau dėliojasi istorija, o rūke tarsi paskendęs vaizd...
-
O. Šurajevas rėžė Lietuvos teatralams: kas iš to vardo, jei jie „myžniai“113
Visuomenininkas Olegas Šurajevas abejingų nepalieka. Anot jo, dabar nėra laikas abejoti ir kalbėti miglotomis metaforomis. Jis teigė, kad atėjo laikas išreikšti aiškias pozicijas – be dviprasmybių, naudos ir kašt...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
Kultūros ministerija paskelbė konkursą vadovauti Nacionaliniam architektūros institutui2
Kultūros ministerija antradienį paskelbė konkursą į naujai įsteigto Nacionalinio architektūros instituto direktoriaus pareigas. ...
-
Prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė
Antradienį Lietuvoje prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė, kurios tema šiemet – Europos Sąjunga (ES). ...
-
Finaliniai B. Dvariono konkurso akordai: nuo rečitalių koncertų salėse iki kelionių į Disneilendą
Jau dvyliktą kartą jaunuosius smuikininkus ir pianistus iš viso pasaulio į Lietuvą pakvietęs Tarptautinis Balio Dvariono konkursas šį savaitgalį išrinko pačius geriausius. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje konkurso f...
-
S. Karunatilaka: tikiuosi, kad mes šio to pasimokysim iš pasakojimų, persmelktų mūsų patirties
„Rašant knygą nėra taip, kaip būna per kokią filmo premjerą, kai jis išleidžiamas ir palydimas su fanfaromis, ji gimsta pamažu, o paskui dar reikia tikėtis, kad ras skaitytojų“, – pripažįsta Bookerio premijos laureata...
-
Kaune prasideda Azijos ir skandinavų kultūrų savaitė3
Šią savaitę Kaune vyraus Azijos ir skandinavų kultūros – prasideda jubiliejinė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rengiama Azijos savaitė ir skandinaviškos kultūros pažinimo renginiai. ...