J.Vosylius: gal todėl ir tapau dailininku | KaunoDiena.lt

J.Vosylius: gal todėl ir tapau dailininku

„Vaikystėje ne kartą kritau iš medžio. Gal todėl ir tapau dailininku. Matot, kas atsitiko, – juokėsi žinomas klaipėdietis tapytojas monumentalistas Juozas Vosylius, uostamiesčio Rūtų galerijoje atidaręs savo molbertinės tapybos darbų parodą.

Tapybos miksas

„Ji apglėbia maždaug pastarąjį mano kūrybos dešimtmetį, – sakė dailininkas „Klaipėdai“. – Tai savotiškas ankstesnių ir naujų darbų miksas iš „Gintaro rinkėjų“, „Rojaus sodų“ tapybos ciklų – norėjau, kad būtų matyti braižo kaita, žanrų skirtingumas. Štai ir pora portretų, keletas peizažų, yra ir natiurmortų – galerijos parodinėje ekspozicijoje tilpo bene 14 paveikslų.“

Ir jie visi – poetiniai, filosofiniai, metaforiški, su smagia ironijos gaidele, kaip būdinga šiam savitam dailininkui. Paroda primena, kad tai vienas iš nedaugelio tapytojų, pamėgusių portreto žanrą ir tapančių žmones nuo pat kūrybinio kelio pradžios. Šiuosyk eksponuojami profesoriaus Vytauto Tetensko ir tapytojo Danieliaus Rusio portretai.

Nebe pirmą dešimtmetį tapomą „Gintaro rinkėjų“ ciklą tęsia plastiškos temos ir motyvų variacijos kompozicijose „Kalėdiniai gintaro rinkėjai“, „Vienas gintaro rinkėjas“, „Vargšai gintaro rinkėjai“, „Gintaro rinkėjo vakaras“. Paveikslas „Kažkas skrendantis“ pradėtas 2008-aisiais, o užbaigtas tik šiemet. „Ilgai tapau, daug taisau, neretai grįžtu prie ankstesnių darbų“, – prasitarė autorius, šįkart ne vieną savo kūrybos gerbėją maloniai nustebinęs diptiku „Krikštai ir debesys“.

Abu puikūs paveikslai nutapyti daugiau nei prieš dešimtmetį, bet iki šiol niekur nerodyti. Atgaiva akiai ir sielai – į juos žiūrint. „Madona. Motinystė“ – šiemetė drobė, „Medžiai su paukščių lizdais“, „Rausvas plaukimas“ datuoti 2012-aisiais. Jie ir „Vasaros mąstymas“ atkeliavo iš Botanikos sode praleisto laiko.

Stebėtinai lakios fantazijos

„Dailininkas nesirenka stiliaus – gal stilius jį pasirenka, – svarstė J.Vosylius, apžvelgdamas savo darbų parodą Rūtų galerijoje. – Ši kolekcija labai skirtinga – nuo spalvomis trykštančių peizažų, kurie nutapyti Botanikos sode, iki anksčiau sukurtų filosofinių, taip vadinamų fondinių darbų. Iš jos šiek tiek matyti, kaip keičiasi mano stilius, pasaulėjauta, kokie tapybos žanrai man artimi.“

„Juozą pažįstu seniai... Nuo Šventosios akių freskos iki eskizo ant nago – štai toks jo kūrybos diapazonas“, – šmaikštavo tapytojas marinistas Edvardas Malinauskas per vernisažą, įteikdamas J.Vosyliui tuščią drobę ir liepdamas ant jos tapyti vertikaliai – tarkim, gėlę, ne jūrą, kuri prašyte prašosi horizontalaus formato. Neva, kad jiedu iš bičiulių netaptų konkurentais.

„J.Vosylius yra grynas monumentalistas. Žavi jo stebėtinai laki fantazija. Sunku ją net suvokti, bet tai labai gražu. Sakyčiau, čia nėra gryno žanro, nors esama ir portretų, ir natiurmortų, ir peizažų... Bet autorius juos dar papildė, pridėdamas truputį literatūriškumo, truputį humoro, simbolikos... Taip natiurmortas įgavo peizažo savybių, o peizažas – natiurmorto... Ir jo portretuose – ne tik veidai... Yra apie ką pagalvoti į juos žiūrint... Juozas yra Juozas – nei pridėsi, nei atimsi. Tai viena iškiliausių Klaipėdos meno figūrų“, – apibendrino menotyrininkas Petras Šmitas.

Žmonių džiaugsmui

Akivaizdu, baigęs freskos studijas, J.Vosylius tapyboje išlaikė polinkį į monumentalumą, kuris jo kūryboje puikiai dera su dvasingumu, sakralumu, amžinųjų žmogaus būties vertybių – gyvybės paslapties, motinystės, tiesos, gyvenimo prasmės – paieškomis ir atskleidimu.

Savo tapybos darbais J.Vosylius išsiskiria ne tik uostamiestyje, bet ir visos Lietuvos kontekste.

Jis sukūrė kelias dešimtis sieninės tapybos kūrinių visuomeniniuose pastatuose. Ir vienas, ir su bendraautoriais yra ištapęs per dvi dešimtis milžiniškų freskų ir pano Klaipėdoje bei aplinkinėse vietovėse – Palangoje, Šventojoje, Juknaičiuose, Plateliuose, Vėžaičiuose, Pagėgiuose, Rietave, Tauragėje.

Deja, freskos žinomos mažiau nei molbertinė tapyba, daugelis jų negrįžtamai sunaikintos ir nuniokotos. Kitos J.Vosyliaus freskos puošia Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės, Pagėgių Švento Kryžiaus, Šventosios Švenčiausios Mergelės Marijos Jūrų Žvaigždės bažnyčių altorius.

Dabar šioje kūrybos srityje – pauzė, naujų užsakymų neturi. Todėl ir leidžia laiką jei ne su savo studentais, tai dirbtuvėje prie molberto. Neslepia, kad sieninės tapybos ilgisi...
„Freska tapoma ne tik dabarčiai, bet ir ateities kartoms, – sakė jis. – Visada galvoju, kad kuriu ją amžiams, prisiimdamas didžiulę atsakomybę. Tačiau laikas ir istorijos vingiai įneša savų korektūrų... Gaila tų freskų, kurios sunyko, ir gera dėl tų, kurios išliko, puoselėjamos. Svajoju dar nutapyti ne vieną žmonių džiaugsmui.“

O J.Vosyliaus molbertinės tapybos paroda Klaipėdos Rūtų galerijoje veikia iki liepos 24 d. Irgi – žmonių džiaugsmui.


Vizitinė kortelė

J.Vosylius gimė 1950 m. Marijampolės rajone.

1968 m. baigė M.K.Čiurlionio meno mokyklą, 1968–1973 m. studijavo Lietuvos dailės institute (dabar – Dailės akademija), įgijo freskos ir mozaikos specialybę.

Nuo 1973 m. gyvena ir kuria Klaipėdoje, yra Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Dailės katedros docentas, šalies dailininkų grupės „Individualistai“ narys.

Profesinės veiklos sritys – monumentalioji ir molbertinė tapyba.

Parodose dalyvauja nuo 1973 m.

Nuo 1978 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narys.

Jo tapybos darbų yra įsigiję Lietuvos kultūros ministerija, Lietuvos dailės fondas, M.K.Čiurlionio dailės muziejus, Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, Klaipėdos dramos teatras, Maskvos

Tretjakovo galerija, įvairios organizacijos ir privatūs asmenys Lietuvoje bei užsienyje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Vilniaus dokumentinių filmų festivalyje – šveicarų kino kūrėjo retrospektyva
    Vilniaus dokumentinių filmų festivalyje – šveicarų kino kūrėjo retrospektyva

    „Nei vienas šveicarų režisierius negalėjo taip užtikrintai ištarti „aš“, kaip Peteris Liechti – ryškiausias pastarųjų dviejų dešimtmečių Šveicarijos kino kūrėjas. ...

  • Forumo teatre – repetuoti savo ėjimus
    Forumo teatre – repetuoti savo ėjimus

    „Teatro paskirtis – ne nurodyti teisingą kelią, o tik pasiūlyti būdus, kuriais visi įmanomi keliai gali būti apžvelgti. Teatras – tai žinių forma. Jis gali – ir turėtų – tapti įrankiu pakeisti visuomenę. Teatras gali ...

  • Senųjų amatų dienos – savaitgalį Trakų pilyje
    Senųjų amatų dienos – savaitgalį Trakų pilyje

    Š. m. rugpjūčio 18-19 d. Trakų Salos pilyje jau keturioliktą kartą vyks renginys „Senųjų amatų dienos“. ...

  • Folkloro šventė veda į Juodkrantę
    Folkloro šventė veda į Juodkrantę

    Kitą savaitę tris dienas Juodkrantėje plazdės 11-osios regioninės folkloro šventės „Pūsk, vėjuži!“ vėliavos. Šventė šiemet skiriama Martyno Liudviko Rėzos 242-osioms gimimo metinėms ir Prūsų Lietuvos lietuvinink...

  • Naujausių knygų apžvalga: ką rekomenduojama skaityti?
    Naujausių knygų apžvalga: ką rekomenduojama skaityti?

    Romas Treigys DZIEDAS Tyto alba, 2018 Tai knyga apie išlikimą. Ne apie dziedą, bent jau ne vien apie jį. Dziedo linija, kuri tęsiasi visą XX a., romane sudaro kokį trečdalį, kitos dvi stambios šakos – tai didžiavyrio Tomo Ramzos...

  • S. Lukoševičiūtė-Statkevičienė: tapau, vadinasi, esu
    S. Lukoševičiūtė-Statkevičienė: tapau, vadinasi, esu

    Pirmasis įspūdis, kuris aplanko bežiūrint jaunosios kartos tapytojos Simonos Lukoševičiūtės-Statkevičienės paveikslus, – jausmas, kad viskas, kas mus supa, – (iš)nyksta. Drobėse pasikartojantys kasdienybės epizodai yra atsp...

  • Tapytojo pasivaikščiojimas paupiais
    Tapytojo pasivaikščiojimas paupiais

    Kaip keistai kartais viskas susiklosto: Šarūno Šarkausko paroda Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Meno skyriuje nebuvo planuota, kaip ir nebuvo planuotas „langas“ rugpjūtį įtemptame 2018-ųjų galerijos ...

    2
  • Lietuvos Respublika 1918–1940 m.: didieji pasiekimai
    Lietuvos Respublika 1918–1940 m.: didieji pasiekimai

    Lietuvos Respublika 1918–1940 m. patyrė ir džiaugsmo, ir liūdesio, tačiau minint atkurtos valstybės šimtmetį norėtųsi atsigręžti į dalykus, kuriais galime didžiuotis iki šiol. ...

    7
  • Naujuosius pašto ženklus papuoš skardžiabalsės pempės
    Naujuosius pašto ženklus papuoš skardžiabalsės pempės

    Lietuvos paštas, tęsdamas pašto ženklų seriją „Lietuvos gyvūnai“, penktadienį išleidžia naują pašto ženklų seriją. Keturiuose pašto ženkluose pavaizduoti iš ilgo kuodo, margų spalvų ir skardau...

  • J. Katzo parodoje – bevardžių paveikslų įvairovė
    J. Katzo parodoje – bevardžių paveikslų įvairovė

    Rugpjūčio 16-osios vakarą Kauno įvairių tautų kultūrų centre atidaryta tapybos paroda. Renginio svečiai susipažino su žydų kilmės dailininko, inžinieriaus ir sportininko Jakovo Katzo kūryba. ...

    3
Daugiau straipsnių