- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kūrėjų augimo procesas prasideda nuo juos supančio pasaulio vaikystėje – įspūdžių, istorijų, skonių ir kvapų. Ne mažiau svarbią įtaką dabar jau užaugusioms asmenybėms vaikystėje turėjo ir knygos.
Keturi jaunosios kartos filmų kūrėjai – Virginija Vareikytė su operatoriumi iš italijos Maxì Dejoie, Urtė Sabutytė ir Gabija Urniežiūtė nėrė į kūrybą vaikams. Kasmetiniame vaikų ir jaunimo literatūros festivalyje „Vaikų knygų sala“ jie parengė specialius knygų pristatymus, filmavo kūrybines dirbtuves, keliavo pas rašytojus į svečius ir rengė filmukus pagal mėgstamų vaikiškų knygų istorijas. Visa tai, o ir dar daugiau bus galima pamatyti gruodžio 5-13 dienomis festivalyje, kuris šiemet persikėlė į skaitmeninę platformą.
Aktorė ir režisierė G. Urniežiūtė prisimena, kad jos namuose visuomet buvo pilna knygų, o skaitymas atrodė kaip labai kietas suaugusiųjų užsiėmimas: „Mama dirbo knygų redaktore, jos darbas buvo skaityti, tėtis – lietuvių kalbos mokytojas. Pirmoje klasėje pagavo kažkoks siutas, patekau į daugiausiai skaitančių vaikų sąrašus Adomo Mickevičiaus bibliotekoje. Didžiausią įtaką darė tėvų ir jų draugų elgesys – skaitymas bei diskusijos apie perskaitytus tekstus užėmė didžiąją dalį jų laiko. Būdavo, mane ir griežčiau paragindavo daugiau skaityti, bet tokie brukimai veikė atvirkščiai – maištaudavau sakydama, kad gyvenime daugiau neskaitysiu, bet ir toliau skaičiau pasislėpusi”.
Esama knygų, kurios įsirėžia tiesiai į širdį. G. Urniežiūtė, išgirdusi gražiausią ir skaudžiausią pasaką „Mergaitė su degtukais“, pasakoja kentėdavusi ir raudodavusi dėl viso pasaulio neteisybės. Režisierei Virginijai Vareikytei tokia knyga tapo Frances Hodgson Burnett „Paslaptingas sodas“. Jai šis kūrinys pirmasis parodė, kad knyga gali sukurti kitą pasaulį ir tapti vartais į jį. „Pamenu, net į sodus pradėjau žiūrėti kitomis akimis, iki šiol jie man yra mistikos pilni kūriniai, sujungiantys pasaulį su dalykais, kurių negalime pamatyti“, – vaikystės įspūdžiais dalijasi V. Vareikytė.
Kitos šalies kultūrinėje aplinkoje augęs M. Dejoie neabejoja, kad literatūra yra puikus būdas įdiegti vaikams pirmąsias moralės pamokas. „Augau katalikiškoje šeimoje, lankiau katalikišką mokyklą. Evangelijos skaitymai mums, jos klausantiems vaikams, buvo puikus pavyzdys, ką Jėzus darytų ir ko nedarytų tam tikrose situacijose. Galime nebūtinai sieti su religija – istorijos, pasakos moko mus elgtis teisingai“, – sako kino kūrėjas.
Tos pačios nuomonės laikosi ir režisierė U. Sabutytė. „Pasakos vaikystėje formuoja mūsų vertybes, požiūrį ir santykius, tai yra seniausias būdas perteikti patirtį. Taigi, mes formuojame pasakas, o jos formuoja mus. Klausomės virsmo, išgyvename patirtį, metaforą, atsirandančią pasakos pabaigoje. Tai galioja viskam – istorijoms, knygoms, filmams, net muzikos kūriniui. Jei skaitome kuo daugiau įvairių pasakų, istorijų ir plačiau patiriame gyvenimą vaikystėje, suaugę turime vidinį kompasą, vedantį mus per gyvenimą su įvairiapuse patirtimi, gebėjimu matyti pasaulį skirtingais kampais“, – teigia ji.
Susipažinę su pasauliais knygose, kino kūrėjai juos atkuria vaizdais, atspindi savo istorijomis. Visi lyg susitarę tvirtina – svarbiausia yra duoti savo mintims laisvės, jų nespausti, leisti joms tekėti sava vaga, pagauti tinkamoje akimirkoje ir tuomet mėgautis kūrybos procesu. „Būna, užstringu ties kokia nors kūrybine idėja, ji nejuda iš vietos ir tiek. Dažnai užtenka paimti į rankas knygą ir paskaityti. Vos po keleto puslapių mintys nurimsta, o sprendimas, dėl kurio sukau galvą, atkeliauja savaime, į švarias mintis“, – sako režisierė V. Vareikytė.
U. Sabutytė pataria imti į rankas pieštuką, kamerą ar teptuką ir veikti – bet koks kūrybinis procesas yra vaizduotės išlaisvinimas: „Regis, vaikystėje turėtą paprastą impulsyvų smalsumą ir kūrybiškumą pametame augdami. Reikia sąmoningai mažiau galvoti, tik imti ir daryti. Linkiu negaišti laiko klausinėjant savęs, ar verta, ar galiu išlaisvinti savo kūrybinę fantaziją. Visi galime tai padaryti“.
Teatro scenoje ir kino aikštelėje kūrybiškumui, pasak G. Urniežiūtės, labiausiai kenkia nuolatinė dvikova su drakonu, didžiausiu vaizduotės priešu – vidiniu kritiku. Jį aktorė ir režisierė mėgina sutramdyti įvairiai: „Padeda sąmonės srauto pratimai, kai imi ir rašai be sustojimo. Užtenka vienos geros minties, kurią surasi prirašytuose lapuose, kad ji taptų raktu naujam kūriniui. Muzikos klausymas. Svajojimas. Skaitymas. Pokalbiai su artimaisiais. Filmų žiūrėjimas. Meditacija. Pagrindinis viso to tikslas – atpalaiduoti racionalų protą ir susidraugauti su savo vidiniu pasauliu, pasąmone. Sugrįžti prie savojo „aš“ šerdies, kai šiomis dienomis viskas aplinkui tik ir traukia dėmesį išblaškyti. O išsiblaškęs, pasiklydęs, sunkiai randi kelią į savo vidinius namus“.
Ko jau ko, o kūrybiškumo šiais metais į virtualią „Vaikų knygų salos“ platformą persikėlusiame festivalyje netrūksta. Vaikai ir jų tėvai galės dalyvauti gausybėje virtualių susitikimų su rašytojais ir mylimais knygų personažais, kūrybinėse dirbtuvėse, pasakų skaitymuose. Festivalio organizatoriai turi daugybę pasiūlymų veikloms namuose – kad jau visi esame juose užsidarę!
Festivalį „Vaikų knygų sala“ remia Lietuvos kultūros taryba, globoja Vilniaus miesto savivaldybė. Visą festivalio programą rasite čia.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pagerbti trys geriausi 2023-iųjų bibliotekininkai, įstaigos sutarė derinti veiksmus
Kultūros ministerijoje antradienį minint Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę pagerbti geriausi praėjusių metų šio sektoriaus specialistai, tuo metu bibliotekų asociacijos pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo. ...
-
Antrasis S. Dirsytės romanas: aplinkybių sutraiškyta herojė iki pabaigos kovojo už teisę išlikti
„Kai rašai istorinį romaną, išties, gerąja to žodžio prasme, ištinka tam tikras apsėdimas. Atrodo, kuo daugiau domiesi laikotarpiu, apie kurį rašai, tuo aiškiau dėliojasi istorija, o rūke tarsi paskendęs vaizd...
-
O. Šurajevas rėžė Lietuvos teatralams: kas iš to vardo, jei jie „myžniai“52
Visuomenininkas Olegas Šurajevas abejingų nepalieka. Anot jo, dabar nėra laikas abejoti ir kalbėti miglotomis metaforomis. Jis teigė, kad atėjo laikas išreikšti aiškias pozicijas – be dviprasmybių, naudos ir kašt...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
Kultūros ministerija paskelbė konkursą vadovauti Nacionaliniam architektūros institutui1
Kultūros ministerija antradienį paskelbė konkursą į naujai įsteigto Nacionalinio architektūros instituto direktoriaus pareigas. ...
-
Prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė
Antradienį Lietuvoje prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė, kurios tema šiemet – Europos Sąjunga (ES). ...
-
Finaliniai B. Dvariono konkurso akordai: nuo rečitalių koncertų salėse iki kelionių į Disneilendą
Jau dvyliktą kartą jaunuosius smuikininkus ir pianistus iš viso pasaulio į Lietuvą pakvietęs Tarptautinis Balio Dvariono konkursas šį savaitgalį išrinko pačius geriausius. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje konkurso f...
-
S. Karunatilaka: tikiuosi, kad mes šio to pasimokysim iš pasakojimų, persmelktų mūsų patirties
„Rašant knygą nėra taip, kaip būna per kokią filmo premjerą, kai jis išleidžiamas ir palydimas su fanfaromis, ji gimsta pamažu, o paskui dar reikia tikėtis, kad ras skaitytojų“, – pripažįsta Bookerio premijos laureata...
-
Kaune prasideda Azijos ir skandinavų kultūrų savaitė3
Šią savaitę Kaune vyraus Azijos ir skandinavų kultūros – prasideda jubiliejinė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rengiama Azijos savaitė ir skandinaviškos kultūros pažinimo renginiai. ...
-
Seimas linkęs bibliotekoms leisti dovanoti nurašytas knygas
Seimas po svarstymo šią savaitę pritarė leidimui bibliotekoms dovanoti nurašytas knygas. ...