J. Domarkas – retas pavyzdys Europos simfoninių orkestrų istorijoje

Nacionalinis simfoninis orkestras pirmąjį sezono koncertą šeštadienį skiria kolektyvo vadovui, dirigentui Juozui Domarkui. Orkestras taip minės kartu su dirigentu praleistus 50-imt metų.

Likus dešimčiai minučių iki repeticijos į darbą skuba paskutiniai muzikantai. Pirmajam sezono koncertui rengiamas sudėtingas kūrinys – Igorio Stravinskio siuita „Šventasis pavasaris“. Jis bei Ludwigo van Beethoveno Imperatoriškasis koncertas fortepijonui ir orkestrui skirti dirigento J. Domarko darbo su orkestro 50-mečiui.

Nuo 1964-ųjų, kai po studijų Sankt Peterburgo konservatorijoje J. Domarkas pradėjo vadovauti Nacionaliniam simfoniniam orkestrui, jame pasikeitė kelios muzikantų kartos. Dirigentas iš pradžių juos kvietė iš kaimyninių šalių, daugelis liko Lietuvoje, kaip iš Ukrainos atvykęs ilgametis violončelių koncertmeisteris Valentinas Kaplūnas.

„Labai daug kantrybės visada turėjo, stengėsi įsigilint į partitūrą, muziką. Maestro pasižymėjo labai geru charakteriu ne vien prie pulto, bet ir tuomet, kai reikėjo padėti artistui. Paprastų „muzikontų“ gyvenimas niekada nebuvo lengvas, maestro visada šitą suprasdavo ir labai daug kam padėjo“, – pasakoja V. Kaplūnas.

Maestro visiems draugiškas. Ir pabara, aišku, smarkiau negu svečiai, jie sau to neleidžia. O maestro leidžia sau pabart tvirčiau, nes be šito nieko neišeina“, – sako koncertmeisteris Algimantas Peseckas.

„Asmenybės, profesoriai gi sėdi čia ir neišsibarsto. Jis stebėtinai išskirtinis žmogus, sugebantis šitiek metų išlaikyt labai pajėgius muzikantus vienoje krūvoje“, – tikina altininkas Arūnas Statkus.

Nacionalinio simfoninio orkestro muzikantai pripažįsta, kad jų vadovas turi dar vieną išskirtinę savybę – jo pastabos visada būna labai taiklios ir įsimenančios.

Vienas muzikantų išeidamas iš darbo yra įteikęs orkestrui dovaną – knygelę, kurioje surinktos per 15 metų maestro išsakytos pastabos per repeticijas. Pats dirigentas šį savo braižą vertina kaip kasdienį darbą ir tame sako nematąs nieko išskirtinio.

„Būti narcizu – veidrodžio akimis žiūrėti į save visą laiką: ir kaip aš čia dabar atrodau? Ar mano garbanos dailiai guli? Ar aš gražiai pakėliau ranką, ar nelabai? Lyg tai nuo to priklausytų pagrindinė muzikos esmė, arba darbo su simfoniniu orkestru esmė. Ne. Čia ne nuo to priklauso. Reikia dirbti darbą paprastai, žmoniškai, kaip kad ir priklauso kiekvienam darbe“, – įsitikinęs J. Domarkas.

50 metų prie vieno orkestro dirigento pulto – retas atvejis ir Europos muzikos istorijoje. Nuo tada, kai dirigavimas tapo profesija, J. Domarkas yra trečias dirigentas, vienam kolektyvui vadovaujantis 50-imt metų.

Pusšimtį metų Romanų Šveicarijos simfoniniam orkestrui yra vadovavęs Ernestas Ansermetas, ilgametis Peterburgo filharmonijos valstybinio simfoninio orkestro vadovas buvo dirigentas Jevgenijus Mravinskis.